Žiemą pavojingiausia – permainingos oro sąlygos

Nenuspėjamos žiemos oro sąlygos kelia daug rūpesčių ne tik vairuotojams. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, pernai per pirmąjį šaltojo sezono mėnesį buvo užfiksuota daugiau nei 300 traumų, o klientams išmokėta suma siekė beveik 250 tūkst. litų. Draudikai įspėja žmones būti itin atsargiais ir pateikia 4 situacijas, kurias žiemos metu dažniausiai lydi traumos.

Sportas – sveikata?

 

Sporto entuziastai žiemą būna vieni dažniausių ligoninių lankytojų. Dauguma nėra profesionalai ir savo sveikatą sugadina pamiršę elementarų apšilimą, naudodami netinkamą aprangą ir avalynę arba tiesiog dėl atsargumo stokos.

 

Bent minimalus kūno apšilimas prieš aktyvią veiklą yra būtinas, dėl to sutaria visų sporto šakų treneriai, tačiau patys sporto mėgėjai kartais tai praleidžia pro pirštus. Žiemą sportuoti lauke be pasiruošimo yra kelis kartus pavojingiau nei kitais metų laikais. Taip pat būtina pasirinkti šaltai temperatūrai pritaikytą aprangą ir avalynę.

 

Specialistai pataria prieš pramogaujant lauke susipažinti ir su aplinka: apsidairyti, kur yra užpustyti kelmai, akmenys ir tvorelės, patikrinti ar pasirinktas bėgimo takelis neslidus. Slidinėjant būtina prieš stačius ir pavojingus kalnus pirma keletą kartų įveikti mažą kalniuką arba su slidėmis apsiprasti lygumoje. Pasak draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje žalų administravimo direktoriaus Baltijos šalyse Audriaus Pilčico, lietuviai visada mėgo žiemos sportą, tačiau nuo senų laikų yra įpratę slidinėti tam neskirtose vietose arba su netvarkingu inventoriumi.

 

„Lietuvos kalnai, išskyrus paruoštas slidinėjimo trasas, nėra pritaikyti žiemos pramogoms, tačiau žmonės tai ignoruoja. Pasitaikė, kad vaikas, čiuoždamas snieglente, užvažiavo ant apsnigto žolės kuokšto, vertėsi ir susilaužė ranką. Tokios ir panašios traumos ištinka ne tik vaikus, bet ir suaugusius, todėl žiemą laisvalaikį patartina leisti gerai pažįstamoje arba tam pritaikytoje vietoje. Net, jei slidinėti susiruošėte nuo šalia esančios aukštumos, avalynė bei visas slidinėjimo inventorius turi būti tvarkingas ir nepasenęs. Laiku neatsisegusi slidė – tiek nedaug gali reikti, kad atsidurtumėte ligoninėje su sulūžusia koja“, – teigia A. Pilčicas.

 

Išvengti nugaros skausmų gali padėti specialus kastuvas

 

Įprastu ir nepavojingu darbu atrodantis sniego kasimas taip pat yra dažna žiemos traumų priežastis. Neteisingai kasant sniegą gali kilti rimtų nugaros skausmų ir net išvarža. Darbuojantis kastuvu pasitaiko ir galvos sutrenkimų: dažniausiai užsigauna aplink dirbantį žmogų žaidžiantys vaikai. Žmonės, turintys širdies sutrikimų, vien vaikščiodami po pusnis jaučia didesnę širdies apkrovą, o kasant sniegą širdies infarkto tikimybė dar padidėja, ypatingai vyresniems nei 55 metų vyrams.

 

„Žiemą reikėtų investuoti į ergonomišką sniego kastuvą. Nuo įprasto kastuvo šis skiriasi savo specialiai išlenkta rankena, kuri nuima įtampą nuo nugaros keliant net ir didelius svorius. Tam pritaikyta apranga, avalynė bei reguliarios pertraukėlės taip pat yra būtini. Galiausiai, bandykite sniegą ne kelti, o stumti į šalis, stebėkite savo kūną, o pajutę, kad vis pritrūksta kvapo arba muša prakaitas, iškart baikite darbus“, – pataria A. Pilčicas.

 

Geriausias patarimas žiemai – investuoti į avalynę

 

Kiekvienais metais žiemiškas šaltukas atneša šimtus traumų dėl slidžios dangos. Jei įmanoma, tokiu oru reiktų vengti pasivaikščiojimų, skubant aukštakulnius ar batus su slidesniu padu reiktų iškeisti į patogius, guminį ar kaučiukinį padą turinčius aulinius.

 

 

„Jei planuojate žiemą bėgioti, nepagailėkite didesnės sumos avalynei. Šiandien jau yra sukurta įvairių technologijų, kuriuos padeda išvengti traumų dėl slidžios dangos, tad būtinai tokią įsigykite. Ypatingo atsargumo reiktų laikytis bėgiojant ar vaikštant ten, kur nėra tam skirtų takų. Suneštas sniegas gali tapti itin slidžiu, o prieblandoje šalikele einantys žmonės rizikuoja pakliūti į eismo nelaimę“, – sako A. Pilčicas.

 

Būtiniausias žiemą – atsargumas

 

Dar vienas žiemos pavojus – per ilgas buvimas šaltame ore, kuris gali sukelti hipotermiją. Organizmo temperatūros kritimas dažniausiai pastebimas, todėl žmonės pajutę šalčio diskomfortą ieško šiltos vietos. Tačiau pasitaiko tokių situacijų, kai galimybės sušilti nėra. Viena iš tokių – automobilio gedimas. Jei įmanoma, tokiu atveju nereikėtų palikti automobilio ir eiti ieškoti pagalbos. Automobilis, net ir be įjungto šildymo, apsaugo nuo vėjo ir šalčio. Prisikviesti pagalbą galima ant automobilio pririšus spalvotą šaliką ar pravažiuojant kitam automobiliui įjungti šviesas.

 

Svarbiausia atsiminti, kad visi šie sutrikimai ir traumos yra išvengiami ir šaltuoju metų laiku būti atidesniems bei labiau save saugoti. Nereikėtų užsiimti sportu ar pramogomis vienam, ypatingai tamsiu paros metu, naudoti sportui skirti aprangą, šalmus, važiuojant į kelionę į automobilį įsidėti pirštines, šaliką ar net antklodę.

 

Iš viso 2014 m. Europos bendrovė „ERGO Insurance” Lietuvoje užfiksavo 4067 atsitikimų, kai buvo patirtos traumos. Už jas išmokėta suma siekia beveik 3 mln. litų.

 

ERGO Baltijos šalyse