Columbus +28,5 °C Debesuota
Trečiadienis, 17 Bal 2024
Columbus +28,5 °C Debesuota
Trečiadienis, 17 Bal 2024

Cukrinių perdirbimo pradžią lėmė sausra ir skolos

2015/10/06


Cukrinius runkelius Suvalkijos žemdirbiai šiemet į fabriką veža gerokai vėliau nei ankstesniais metais.

Šiųmetį cukrinių runkelių supirkimo ir perdirbimo sezoną Marijampolės cukraus fabrikas pradėjo neįprastai vėlai – spalio mėnesį, o jau daug metų fabriko kaminas imdavo rūkti dar rugsėjo viduryje. Priežasčių buvo įvardijama įvairių ir gana prieštaringų. Viena jų – kad naujo derliaus žemdirbiai nesutinka gabenti tol, kol jiems nebus sumokėtos pernykštės skolos. Kita – kad dėl sausos vasaros rugsėjį runkeliai dar nebuvo subrendę, tad nutarta sezono pradžią kiek atidėti. Dar lėmęs ir faktas, kad šiemet Suvalkijoje cukrinius runkelius augino du kartus mažiau žemdirbių nei pernai, tad likusiųjų užaugintą derlių perdirbti reikės kur kas trumpesnio laiko ir skubėti nėra ko. Tačiau kaip bebūtų, Marijampolės cukraus fabrikas jau veikia ir gamina pirmąjį šių metų derliaus cukrų.

Skolos ir pažadai – nesuderinama Prasidedant naujam sezonui, žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ susirinkime buvo aptarti aktualiausi klausimai. Kai kurie žemdirbiai nustebo tribūnoje išvydę ne buvusį įmonės vadovą Andrių Leškevičių, o į šį postą gegužės mėnesį po kelerių metų sugrąžintą Eduardą Jakevičių. Taip pat buvo pristatytas ir naujasis UAB „Arvi cukrus“ finansų direktorius Augustas Obuchavičius. Ne pirmą kartą paaštrėjus problemoms įmonėje pasikeičia vadovai, o priežastis įvardijama vis ta pati: „dėl nesusikalbėjimo su žemdirbiais“. Kooperatyvo pirmininkas Mangirdas Krunkaitis teigė, kad kol kas naujieji fabriko vadovai stengiasi vykdyti įsipareigojimus ir su jais susikalbėti pavyksta. Tačiau kiti cukrinių runkelių augintojai į tai replikavo, kad iki naujojo sezono nusitęsusios pernykštės skolos ir nauji gražūs pažadai jų neįtikina. Žemdirbiams dar nesumokėta už dalį pernykščių nekvotinių cukrinių runkelių – 959 tūkst. Eur ir už nesutartinius nekvotinius runkelius – 1 mln. 226 tūkst. Eur. Dėl atsiskaitymų kooperatyvo valdyba ne kartą buvo susitikusi su „Arvi“ vadovais ir reikalavo, kad būtų laikomasi susitarimų. Šie 959 tūkst. Eur įsipareigojo sumokėti iki spalio 10 d., o likusią dalį – iki lapkričio mėnesio. „Esame tvirtai apsisprendę: jei iki spalio 10 d. su mumis nebus atsiskaityta, runkelių į fabriką neveš nė vienas ūkininkas. Fabrikas dėl prastovų patirtų didelių nuostolių, tad manome, kad vadovai ieškos sprendimų, kad taip nenutiktų“, – teigė kooperatyvo valdybos nariai.

Runkelius augina du kartus mažiau ūkininkų Šių metų mokėjimai sutarti taip: kadangi sezonas oficialiai pradedamas nuo spalio 5 d., iki lapkričio 5 d. turėtų būti sumokėta 25 proc. lėšų už suvežtą šiųmetį derlių, dar 25 proc. turėtų būti sumokėti iki gruodžio 5 d., likusią dalį fabrikas turėtų sumokėti iki kovo 1 d. Pernai, beje, irgi buvo panašus susitarimas, deja, jo fabrikas nesilaikė ir dar iki šiol likusios pernykštės skolos bei nesumokėtos palūkanos už ankstesnių metų vėlavimus. Ne itin džiugiai žemdirbiai kalbėjo apie šių metų derlių ir naująjį sezoną. „Pernai buvo užauginta ne tik kvotinių, bet ir nemažai nekvotinių cukrinių runkelių, fabrike perdirbta apie 190 tūkst. t kvotinių ir dar apie 70 tūkst. t nekvotinių sutartinių cukrinių runkelių, o dar apie 60 tūkst. t papildomų nekvotinių runkelių buvo užauginta. O šiemet to tikrai nebus. Derlius prastokas, o augintojų liko tik 40 proc. Pernai fabrikas buvo pasirašęs sutarčių supirkti apie 260 tūkst. t runkelių, o šiemet – 141 tūkst. t, bet jų tiek nebus – prastas derlius, runkeliams buvo per sausi metai. Manome, kad runkelių gali būti dvigubai mažiau nei pernai. O sezonas vėliau pradėtas bendru susitarimu su fabriku, nes norėjome, kad šaknys dar kiek paaugtų, daugiau sukauptų cukraus. Jei fabrikas normaliai dirbs, o jis per parą perdirba apie 2,5 tūkst. t runkelių, td be vargo spėsime runkelius suvežti iki gruodžio, o fabrikas juos perdirbti. Orai tam irgi kol kas palankūs“, – tikino saldžiųjų šaknų augintojų kooperatyvo vadovai.

Dar ir dabar auga Pasak „Arvi cukrus“ direktoriaus E. Jakevičiaus, naujasis sezonas prasidėjo pirmą spalio savaitę, žemdirbiai jau veža cukrinius runkelius, gaminamas pirmasis šio sezono cukrus. Fabrikas šiemet vėl šiek tiek atsinaujino – per dvejus pastaruosius metus buvo visiškai atnaujintas difuzijos aparatas, tad darbas taps dar našesnis. Įmonės vadovas aiškino, kad šiemet sezonas pradėtas kiek vėliau nei ankstesniais metais, dėl gamtos sąlygų. „Buvo labai sausi metai, runkeliai užaugo maži. Pavyzdžiui, pernai rugsėjo 1 d. šaknies svoris buvo vidutiniškai 817 g, o šiais metais – tik 611 g, cukringumas praeitais metais tuo pat metu buvo 16,9 proc., o šiemet – 17,65 proc. Tačiau mažos šaknies didelis cukringumas nėra gerai, ji sausa, labai lengvai trupa, išeina daug smulkių dalelių ir perdirbant patiriami nemaži nuostoliai, pagaminamas mažesnis cukraus kiekis. Ir kiekiu cukringumas neatstoja šaknies svorio – visur turi būti atitinkamos proporcijos. Paskutinių analizių, atliktų prieš kelias dienas, duomenimis, šaknies svoris jau siekia per 700 g, dar šiek tiek padidėjo ir cukringumas, dabar jo vidurkis nuo 17 iki 18,9 proc., kai kurių augintojų net ir 19 proc. Buvo šiek tiek lietaus, tad pagerėjo ir iškasimo sąlygos, nes rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais žemė buvo tokia kieta, kad runkelių buvo neįmanoma iškasti. Dabar šis procesas jau prasidėjo ir gana sėkmingai. Dar ir dabar runkeliai auga, tad didelės skubos juos imti lyg ir nėra. Tikimės, kad šaknys pasieks 800 g. Beje, šiemet per 17 savo darbo metų fabrike pastebiu keistą dalyką – trūksta vidutinio dydžio runkelių, visi arba maži, arba dideli, o dar ir „barzdotų“, išsišakojusių nemažai. Tačiau tikiuosi, kad tik pirmieji tokie, paskui viskas bus gerai“, – vylėsi fabriko vadovas.

Po metų išnyks kvotos Dėl to, kad daugiau nei perpus sumažėjo augintojų, E. Jakevičius reaguoja gana ramiai, anot jo, augintojų sumažėjimas nėra proporcingas kvotos dydžio sumažėjimui. „Nors šiemet gerokai mažiau augintojų, jie pagal sutartis įsipareigojo užauginti 141 tūkst. t cukrinių runkelių. Kai kurie žemdirbiai pasididino kiekius. O tą kvotinių runkelių stygių padengsime pernykščiais nekvotiniais, iš kurių pagamintas cukrus sandėliuojamas Lenkijoje. Prasidėjus naujam perdirbimo sezonui, laukiame, kol gausime licenciją ir šį cukrų parduosime kaip šiųmetės kvotos cukrų. O kai 2017 m. išnyks cukraus kvotos, daug kas keisis. Nebus nekvotinių runkelių, už visus bus mokama viena kaina. Kiek pagaminsime cukraus, tiek patys rūpinsimės, kur jį realizuoti. Deja, kol kas neaišku, kokiomis sąlygomis cukrų galėsime parduoti už ES ribų“, – aiškino esamą ir būsimą situaciją cukraus sektoriuje įmonės vadovas. E. Jakevičius pasidžiaugė, kad šiemet į fabriką gabenant runkelius žemdirbiams neteks laužyti savo technikos duobėtais keliais. Su miesto meru buvo sutarta, kad būtų paskubinti miesto aplinkkelio tvarkymo darbai, buvo paremontuotas, pažvyruotas, iškeltas pro fabriką einantis kelias, duobės prie fabriko užasfaltuotos. Paklaustas, kokią prognozuoja šiųmečio perdirbimo sezono trukmę, Marijampolės cukraus fabriko direktorius sakė: „Viskas priklausys, kiek turėsime cukrinių runkelių. Ne vienas ūkininkas po didelio pernykščio derliaus auginamus cukrinių runkelių kiekius pamažino, bet yra tokių, kurie ir padidino. Pagal sutartis dabar žinome atitinkamą kiekį, bet kažkam šiemet su cukriniais nepasisekė, kažkam pavyko daugiau nei planavo runkelių užauginti. Pavyzdžiui, Kalvarijos zonoje vasarą buvo paskelbta sausra, ten labai prastai runkeliai augo. Antai šakiečiai ir šiemet nesiskundžia cukrinių derliumi, mat čia buvo kiek daugiau lietaus nei Kalvarijos apylinkėse. Tačiau nemažai yra tų, kurie pernai kasė po 70–80 t iš hektaro, o šiemet tik apie 60 t/ha runkelių tekasa, daugiau papildomai neaugino. Fabrikas nežada taikyti sankcijų už sutarčių nevykdymą ar bausti žemdirbių už tai, kad neužaugino runkelių tiek, kiek planuota, nes tai juk nutiko ne dėl jų kaltės. Supirksime visus cukrinius runkelius, pagal tai bus aišku, kada perdirbimo sezonas baigsis, o pradžia jau yra, šiųmetis cukrus jau byra.“

Milda JONKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis
2024/04/16

Europos pieno rinka stebima jau 10 metų

Europos pieno rinkos observatorija pradėjo veikti 2014 m. balandžio 16 d., lygiai prieš dešimt metų. Tai buvo pirmasis Europos Komisijos įsteigtas žemės ūkio rinkų stebėsenos centras. Nuo tada šis sėkmingas formatas buvo atkar...
2024/04/16

Biržoje elektros kainos mažos, bet kai kurie tiekėjai didino fiksuotos kainos planų tarifus

Elektros energijos vidutinė mėnesio kaina Nord Pool biržoje balandžio pirmojoje pusėje siekė 0,042 Eur/kWh be PVM – tai 38 proc. mažiau už šių metų kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Trečią savaitę iš ...
2024/04/16

Galimai neteisėtą statybos Birštone atvejį imta nagrinėti, kai juo susidomėjo Seimo kontrolierė

Tarpininkaujant Seimo kontrolierei Erikai Leonaitei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ėmėsi vykdyti priskirtas funkcijas – buvo pašalinti savavališkos statybos padariniai, o atsakingam pareigūnui taikyta ta...
2024/04/16

Finansinė parama – būtinybė Lietuvos ir Europos žemės ūkio sektoriaus iššūkiams įveikti

Lietuvos ir Europos žemės ūkio sektorius šiandien susiduria su vis didesniais iššūkiais. Klimato kaita, smarkiai kylančios gamybos, prekių ir trąšų išlaidos, nepastovi žemės ūkio politika ir spaudimas diegti inov...
2024/04/16

Proveržis Lietuvos medžiotojų bendruomenėje

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) balandžio 12-ąją poilsio ir pramogų komplekse „Medžiotojų sostinė“ (Kėdainių r.) surengė rajoninių draugijų, skyrių pirmininkų ir jų delegatų antrąją sueigą – apvaliojo stalo diskusiją...
2024/04/16

G. Nausėda teigia pasigendantis žemės ūkio ministro lyderystės (papildyta Prezidentūros informacija)

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia pasigendantis žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko lyderystės. Pasak prezidento, jei būtų perrinktas antrai kadencijai, keltų ministro tinkamumo klausimą.
2024/04/16

Priimame rekordiškai daug teisės aktų – kaip išvengti teisėkūros infliacijos?

Daugiau nei 23 tūkst. – tiek priimama naujų ar pakeistų teisės aktų per metus. Šis skaičius – dvigubai didesnis nei prieš 20 metų, kai Lietuvai į savo teisės sistemą reikėjo perkelti visą Europos Sąjungos teisę ir jos tai...
2024/04/16

Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?

Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai primena, kad kasmet vaistų priemo...
2024/04/16

Kaimo gyventojų skurdo problema: kada politikų pažadai bus nuosekliai įgyvendinami?

(VDU ŽŪA langas) Oficialiais duomenimis, gyvenimo kokybė gerėja visose kaimiškosiose savivaldybėse. Tačiau Lietuvos kaimo gyventojai vis dar susiduria su skurdu ir nepalankia ekonomine padėtimi, nors atrodytų jie turi ir nemenkas galimybes ...