Savivaldybių realybė – verslas už 1 eurą?

Ekonomiškai silpniausioje Tauragės apskrityje verslas merdi – kad ir kaip savivaldybė stengtųsi jį ramstyti, fiksuoto pajamų mokesčio už verslo liudijimus surenkama vis mažiau. Iš 89 veiklos su verslo liudijimais rūšių pusšimčiu verslų gyventojai nerodo jokio susidomėjimo. Vienos šalies savivaldybės siūlo nepopuliariais verslais verstis per metus fiksuoto pajamų mokesčio sumokėjus vos 1 Eur, kitos tuos pačius verslus apmokestina šimtais eurų.

Mokesčiai – tik keli eurai Iki lapkričio 10 d. savivaldybės turėjo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ateinančių metų fiksuoto pajamų dydžio, taikomo už verslo liudijimus, kainas. Kylant minimaliai mėnesinei algai, didėja ir fiksuoto pajamų mokesčio dydis, todėl vietos politikams reikia apsispręsti, kokį fiksuotą pajamų mokesčio dydį taikyti versliausiems savo rinkėjams. O jų ne taip jau ir mažai. Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šiemet Jurbarko, Šilalės, Tauragės bei Pagėgių savivaldybių gyventojai išpirko beveik 3 tūkst. verslo liudijimų, savivaldybių biudžetus jie papildė daugiau kaip 160 tūkst. Eur. Aktyviausi, kaip ir reikėjo tikėtis, yra apskrities centro gyventojai – jie šiemet įsigijo 1 445 verslo liudijimus už daugiau kaip 74 tūkst. Eur. Mažiausiai verslūs Pagėgių savivaldybės gyventojai, įsigiję tik 169 verslo liudijimus ir į biudžetą sumokėję 8,3 tūkst. eurų. Šilalės savivaldybės gyventojai šiemet įsigijo 655, Jurbarko – 746 verslo liudijimus. Bet tai anaiptol nereiškia, kad tiek žmonių yra susikūrę sau darbo vietas. Sumokėjus fiksuotą pajamų dydį, verslo liudijimą galima įsigyti mėnesiui, savaitei ar net vienai dienai. Tada ir brangiausias verslo liudijimas kainuoja vos kelis eurus. Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių skyriaus vedėjas Rolandas Ivaščenko „ŪP“ patikino, kad kaip ir visoje šalyje, Tauragės apskrities gyventojai daugiausia išsiperka verslo liudijimų, leidžiančių verstis prekybos, variklinių transporto priemonių remontu, statybos darbais, taip pat kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla. O štai tokiais nepopuliariais verslais kaip batų valymas, knygų įrišimas ir apdaila, vonių restauravimas, knygų, žurnalų ir laikraščių nuoma, gyvulių traukiamų transporto priemonių, valčių, laivelių remontas, pasak R. Ivaščenko, niekas nenori užsiimti.

Dydį nustato politikai Savivaldybių taryboms valstybė suteikė teisę sumažinti verslo liudijimų kainas asmenims, vykdantiems veiklą savivaldybės teritorijoje ir kitose savivaldybėse, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Neringos savivaldybės teritorijas bei Marijampolės savivaldybės Marijampolės miesto teritoriją. Didžiuosiuose šalies miestuose bei Neringos savivaldybėje fiksuotas pajamų mokestis negali būti mažesnis nei nuo minimalios algos mokamas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis. Taigi šiemet norintieji prekiauti visoje šalies teritorijoje už verslo liudijimą metams turėjo sumokėti ne mažiau kaip 540 Eur. Nuo Naujųjų metų, kai minimali mėnesinė alga padidės, fiksuotas pajamų mokesčio dydis pakils iki 585 Eur. Tokių gyventojų, kurie brenda į gilesnius didžiųjų miestų vandenis, nėra daug – šiemet visoje Tauragės apskrityje išpirkta tik 500 verslo liudijimų. Siekdamos paskatinti gyventojų verslumą, savivaldybių tarybos dažniausiai sumažina fiksuotą pajamų mokestį tiems, kurie smulkiuoju verslu užsiima savo bei kituose šalies rajonuose. Tačiau labai dažnai šį klausimą savivaldybių tarybų nariai linkę politizuoti – vieniems norisi parodyti, kokie jie geri, kiti randa progą pažaisti „svieto lygintojus“.

Sukilo verslininkų atstovai Jurbarko r. mero Skirmanto Mockevičiaus sudaryta darbo grupė fiksuotam pajamų dydžiui už verslo liudijimus nustatyti šiemet nusprendė, kad ekonomikos sunk­metis baigėsi, todėl atėjo laikas reikalauti, kad ir smulkūs verslininkai solidžiau paremtų rajono biudžetą. Darbo grupėje ne tik politikai, bet ir net kelių verslininkų organizacijų atstovai analizavo, kokie turėtų būti populiariausių verslų fiksuotų pajamų dydžiai – ir taip susiginčijo, kad nepavyko išvengti ne tik nemalonaus apsižodžiavimo, bet ir skundų Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Konfliktas gal ir nebūtų įsiplieskęs, jei į darbo grupę mero paskirti politikai patys nebūtų verslininkai. Bet jie, gerai žinodami paslaugų kainas, pasiūlė didinti fiksuotą pajamų mokestį populiariausių rūšių verslo liudijimams – prekiaujantiesiems ne maisto produktais, statybininkams ir stogdengiams, kirpėjoms, vandentiekio ir šildymo įrangos montuotojams. Pavyzdžiui, šiemet verslo liudijimus specialiesiems statybos darbams – statybviečių paruošimui, stogų dengimui, pamatų klojimui, mūrijimui, betonavimui išsipirko 155 Jurbarko r. gyventojai, į biudžetą jie sumokėjo tik maždaug 8 tūkst. Eur. Niekam ne paslaptis, kad tokia suma į gero meistro kišenę subyra per kelis mėnesius, o rajono biudžetui sumokama juokingai mažai – 348 Eur per metus, ir tai tik tuomet, jei verslo liudijimą perka visiems metams iš karto. Kadangi dažniausiai savivaldybės suteiktomis lengvatomis naudojasi statybinės organizacijos, išpirkdamos verslo liudijimus savo statybininkų brigadoms, darbo grupė nutarė besiverčiantiesiems specialiaisiais statybos darbais fiksuotą pajamų mokestį padidinti nuo 348 iki 585 eurų. Iki 348 Eur fiksuotą pajamų mokestį buvo siūloma padidinti ir teikiantiesiems kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir soliariumų paslaugas. Darbo grupės akiratin pateko ir turguose prekiaujantys smulkieji prekybininkai, šiemet Jurbarke išsipirkę 125 verslo liudijimus už 5,8 tūkst. Eur. Jiems verslo liudijimus pasiūlyta didinti nuo 174 iki 193 eurų – tiek, kiek didėja fiksuotas pajamų mokestis dėl minimalios mėnesinės algos padidinimo

Sumažino iki 1 Eur Tokiems pasiūlymams nepritarė Jurbarko rajono verslininkų organizacijos atstovas, reikalavęs ne tik nedidinti verslo liudijimų kainų, bet ir daugeliui nepopuliarių veiklų fiksuotą pajamų mokestį sumažinti iki 1 Eur. Kilus konfliktui, net keturi darbo grupės nariai nuo šio klausimo svarstymo savivaldybės taryboje nusišalino. Tą padarė ir Jurbarko savivaldybės tarybos nare išrinkta Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų organizacijos vadovė Zita Sorokienė, tačiau prieš išeidama iš posėdžių salės pareiškė, kad jos kolegos šio klausimo svarstyti negalėjo net darbo grupėje. Z. Sorokienės nuomone, suinteresuotas net rajono meras S. Mockevičius, iki rinkimų dirbęs Tauragės apskrities mokesčių inspekcijoje ir pretenduojantis į ją sugrįžti kadencijai pasibaigus – esą meras vis dar tikisi rajono biudžetą surinkti kuo daugiau pajamų. Įsiplieskęs konfliktas verslo interesų neturinčius politikus paskatino fiksuoto pajamų mokesčio nedidinti nė vienai verslo rūšiai, o Verslininkų organizacijos atstovo Gintario Stoškaus siūlymo nepopuliarius verslus apmokestinti 1 euru išvis nesvarstė. Tuo pat metu Tauragės savivaldybės politikai pasielgė priešingai. Už 1 Eur tauragiškiai ateinančiais metas galės įsigyti daugiau nei 40 veiklų verslo liudijimus – savivaldybės išplatintame pranešime teigiama, kad taip siekiama atkreipti gyventojų dėmesį į tokius nepopuliarius verslus kaip batų valymas ar kompiuterinių žaidimų nuoma. Skirtingai nei Jurbarko politikai, tauragiškiai žiūri ir į paslaugų kainas nuolat keliančių kirpėjų apmokestinimą. Tauragės savivaldybės tarybos narė Iveta Skurvydienė pasiūlė kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla besiverčiantiems gyventojams sumažinti fiksuotą pajamų mokestį nuo 122 iki 70 eurų. Pasak I. Skurvydienės, nemažai kirpėjų nelegaliai dirba namuose, tad atpigęs verslo liudijimas paskatins jas įteisinti savo veiklą. Visuose aplinkiniuose rajonuose kirpėjos moka kur kas daugiau: Šilutėje nustatytas 101, Šilalėje 164, Jurbarke 174, Telšiuose 191 Eur fiksuotas pajamų mokestis. Dar reiklesni Šakių politikai, nustatę kirpėjoms 400 Eur, o Pagėgių – net 440 Eur metinį fiksuotą pajamų mokestį.

Trūksta elementarios logikos Analizuojant verslo liudijimų kainas, nesunku pastebėti, kad kartais savivaldybių politikai prasilenkia su elementaria logika. Ypač tai pastebima lyginant ne tik pigiausių verslo liudijimų kainas. Pavyzdžiui, tiek, kiek kirpėjai, į kurių salonus eilės beveik visur reikia laukti kelias savaites, už verslo liudijimą 174 Eur per metus mokės žvejybos reikmenų gamintojai ir trūklių lervų gaudytojai, stiklo pjovėjai, dovanų pakuotojai. Jei kas nors vis dėlto sumanytų užsidirbti valydamas batus, Šilalėje turėtų sumokėti 77 Eur, Šakiuose – 100 Eur, Jurbarke – 104 Eur, o Pagėgiuose net 145 Eur fiksuoto pajamų mokesčio. Naujiena nebelaikomų įvairiausių asmeninių pobūvių vieta tapusių ir tikrai brangiai nuomojamų kaimo turizmo sodybų apgyvendinimo paslaugos apmokestinamos taip pat labai skirtingai. Šilalėje jų savininkai moka mažiau nei pjaustantieji stiklą – tik 77 Eur per metus. Jurbarke reikalaujama sumokėti 174 Eur, Pagėgiuose 290 Eur, o Šakiuose – 300 Eur fiksuotą pajamų mokestį. Beveik visose savivaldybėse brangiausiai apmokestinami specialiuosius statybos darbus atliekantys meistrai – pamatų klojėjai, betonuotojai, mūrininkai, stogdengiai. Pavyzdžiui, ateinančiais metais Tauragėje jie turės sumokėti 869 Eur, o už keliasdešimt kilometrų esančioje Šilalėje – tik 204 Eur metinį fiksuotą pajamų mokestį. Pagėgiuose ši veikla apmokestinta 440 Eur, Šakiuose 400 Eur, Jurbarke 348 Eur. Svarstyk kaip nori, o kodėl taip skiriasi mokesčiai, niekaip nesuprasi.

Verslas vis tiek brangs Nors savivaldybių politikai aiškina, kad stengiasi palengvinti smulkiųjų verslininkų dalią, ateinančiais metais jiems vis tiek teks sumokėti daugiau mokesčių. Didėjant minimaliai mėnesinei algai, didės ir privalomojo sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokos. Taigi, tarkime, net jei batus valyti galima Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjus 1 Eur, kitų mokesčių bus nepalyginamai daugiau. „Sodros“ įmoka bazinei pensijai gauti šiuo metu yra 54 Eur per mėnesį, tačiau ji mokama už tiek dienų, kiek galios verslo liudijimas. O štai Privalomojo sveikatos draudimo įmoką – 9 proc. minimalios mėnesinės algos (dabar – 29 Eur) būtina sumokėti už visą mėnesį. Kiek reikėtų nuvalyti batų, išpjauti stiklo, supakuoti dovanų, prigaudyti trūklių lervų ar prikasti sliekų žvejams ir kiek už tokią paslaugą turėtum uždirbti, kad galėtum susimokėti valstybei fiksuotą pajamų mokestį, apsidrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir dar atseikėti dalį „Sodrai“? Daugelis to net nesvarsto, nes darbo biržoje visos socialinės garantijos suteikiamos už dyką.

Daiva BARTKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.