Agromaisto sektorius kaip X faktorius kuriant žaliąją ekonomiką Lietuvoje

Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Kalbant apie žaliąją ekonomiką ir jos kūrėjus, daugelio žvilgsniai krypsta į energetikos, transporto ar pramonės sektorius. Mūsų mintyse pagrindinį dėmesį užkariauja saulės baterijos, elektromobiliai ar teršalų kiekis, išmetamas iš pramonės objektų kaminų, tačiau retai pagalvojame, kaip gamtą veikia mus visus maitinančio žemės ūkio ir maisto sektoriaus veikla.

ES tikslai sektoriui

Jeigu pasižiūrėtume į skaičius, pamatytume, kad žemės ūkio sektorius Lietuvoje išmeta penktadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pasaulyje – 18 proc., o Europos Sąjungoje (ES) šis rodiklis siekia 9 proc. Taip pat šis tradiciškai lietuviams labai artimas sektorius dėl savo veiklos specifikos ženkliai prisideda prie vandens ir dirvožemio taršos iš pasklidusių taršos šaltinių. Norėdama iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu regionu ir sumažinti neigiamą įtaką vandenims ir dirvožemiams, ES ėmėsi ambicingų tikslų, kurie neabejotinai turės didelį poveikį Lietuvai labai svarbiam žemės ūkio sektoriui.

Iki 2030 m. žemės ūkyje naudojamų pesticidų kiekis turės būti sumažintas perpus, o trąšų – 20 proc. Maisto nuostoliai taip pat turėtų sumažėti per pusę, kaip ir gyvulininkystėje bei žuvininkystėje naudojamų antimikrobinių medžiagų kiekis. Galiausiai iki 2030 m. ketvirtadalis visų ūkių ES turi būti ekologiniai. Natūralu, kad, matant šiuos tikslus, ūkininkams kyla nemažai nerimo, tačiau norėčiau pasiūlyti į tai pažvelgti kitomis akimis ir užduoti sau klausimą. Kaip galime išnaudoti šią situaciją, kad, griežtėjant reikalavimams, gamybos agromaisto sektoriuje ne tik nesumažintume, bet ir ją padidintume, išliktume konkurencingi?

Ar išnaudosime galimybes?

Yra tik vienas kelias – diegti inovatyvias skaitmenines technologijas ir vykdyti dvejopą transformaciją. Dvejopa transformacija – tai žaliasis kursas ir skaitmeninimas. Kitu atveju kalbėti apie tvarią žaliąją ekonomiką ir konkurencingą bei gamybą didinantį Lietuvos žemės ūkio sektorių negalėsime.

Kad mums pavyktų, Lietuvoje reikia sukurti efektyviai veikiančią agromaisto ekosistemą. Galime pasidžiaugti, kad per pastaruosius kelerius metus tam buvo sukurti tvirti pamatai. Skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania“ Europos Komisijos (EK) buvo pripažintas vienu iš nedaugelio gerosios praktikos pavyzdžių visoje Europoje. Taip pat Lietuva EK nominavo konsorciumą „EDIH4IAE.LT“ tapti Europos skaitmeninių inovacijų centru, kurio pagrindinės specializacijos bus būtent agromaisto ir energetikos sektoriai. Šis centras orientuosis į Vidurio ir Vakarų Lietuvą. Be to, agromaisto pakraipą turi Ateities technologijų skaitmeninių inovacijų centras, kuris laimėjo nacionalinį konkursą ir skirstys paramą įmonėms, norinčioms diegtis skaitmenines technologijas (iki 50 proc. sumos).

Labai džiugu, kad šiandien galime kalbėti apie konkrečias mūsų šalyje sukurtas agromaisto skaitmenines technologijas, kurios prisidės prie žalesnės ateities kūrimo. Pavyzdžiui, mobilioji skraidanti laboratorija, skirta tvariam žemės ūkiui vystyti, 2020 m. gavo labai aukštus įvertinimus tarptautiniuose konkursuose. Tai tik vienas iš Lietuvoje sukurtų daugelio pažangių technologijų pavyzdžių, įrodančių didžiulį mūsų potencialą.

Turime padėti ūkininkams

Norėdami išnaudoti turimą potencialą kurdami žaliąją ekonomiką agromaisto sektoriuje privalome sumažinti atotrūkį tarp technologijų kūrėjų ir vartotojų. Neturime teisės pamiršti ūkininkų, kurie sudaro didelę mūsų šalies žemės ūkio sektoriaus darbuotojų dalį. Mažieji ūkiai dėl dabar taikomos paramos sistemos negali sau leisti įsigyti brangios technikos, leidžiančios veikloje naudoti inovatyvias ir pažangias skaitmenines technologijas. Tokio tipo technologijos gali padėti sumažinti taršą ir padidinti ūkių efektyvumą. Dėl šios priežasties valstybė turėtų sudaryti sąlygas ūkininkams gauti paramą ne tik konsultavimo, bet ir skaitmeninimo paslaugoms pirkti.

Paskata ūkininkams pirkti skaitmeninimo paslaugas ne tik leistų žemės ūkio sektoriui sparčiai pereiti prie skaitmeninių technologijų ir savo ūkiuose pradėti aktyviai diegti tiksliojo ūkininkavimo principus, bet ir sumažintų atliekų kiekį. Skaitmeniniai inovacijų centrai, turintys agromaisto sektoriaus specializaciją, galėtų būti puikus įrankis ūkininkams renkantis, testuojant ar diegiant inovacijas ir pritaikant skaitmenines technologijas ūkiuose.

Taip pat valstybė turėtų nepamiršti, kad agromaisto klasteriai* yra puikus įrankis siekiant spartesnės dvejopos transformacijos, ir suteikti jiems kaskadinio finansavimo teikiamas galimybes, kurios yra plačiai naudojamos kitose Europos valstybėse. Kadangi klasteriai patys kuria maisto vertės grandines, jie geriausiai žino smulkaus ir vidutinio verslo situaciją regionuose. Kaskadinis finansavimas sudarytų klasteriams dar geresnes galimybes prisidėti prie ekonominio gyvybingumo didinimo ir padėtų ūkiams didinti savo efektyvumą diegiant skaitmenines technologijas.

Tikslinės valstybės paskatos ir vieningas veikimas vykdant dvejopą transformaciją mus įgalins turėti tvarią žaliąją ekonomiką Lietuvoje su stipriu žemės ūkiu. Efektyvios ekosistemos pagrindą turime, tam jau pradėtos skirti finansinės priemonės. Trūksta tik lengvo sprendimų priėmėjų postūmio ir didesnio ūkininkų pasitikėjimo bei iniciatyvos bendraujant su ne pelno siekiančiais skaitmeninių inovacijų centrais, kurie yra pasiruošę padėti atsakyti į nerimą keliančius klausimus ir įveikti iššūkius.

* Klasteris – tai įmonių ir (arba) mokslo ir studijų institucijų bei kitų subjektų savanoriška santalka, funkcionuojanti partnerystės principu, kurios nariai, veikdami kartu, siekia padidinti sukuriamą pridėtinę vertę.

Kristina ŠERMUKŠNYTĖ-ALEŠIŪNIENĖ
Skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania“ direktorė

 

„AgriFood Lithuania“ nuotrauka

2021-01-28