Apdovanojimai energinėms savivaldybėms

Apdovanojimai energinėms savivaldybėms su linkėjimais patiems pradėti renovaciją, kad ji iš taškinės taptų kvartaline

Solveiga POTAPOVIENĖ „ŪP“ korespondentė

Metinei renovacijos konferencijai ir pirmiesiems energinių savivaldybių apdovanojimams ketvirtadienį Aplinkos ministerija (AM) parinko išskirtinę erdvę – moderniausią šalyje biblioteką, Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą Vilniaus Saulėtekio alėjoje. Kaip tik renovacijos apdovanojimų išvakarėse Vyriausybė priėmė sprendimą kitame renovacijos etape įtraukti į programą ir visuomeninius pastatus. Jų modernizavimas irgi bus Aplinkos ministerijos kuravimo sritis, jis bus atliekamas per Būsto energijos taupymo agentūrą, BETA, šiam projektui numatyta skirti 1,2 mlrd. litų.

Lūžis įvyko įsitraukus savivaldybėms Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė ne pirmą kartą 2013- uosius įvertino kaip renovacijos lūžio metus, nes tai būta pirmųjų metų, kuriais gyventojai pradėjo pasitikėti programa. Viceministrę nustebino modernizacijos lyderėmis tapusios mažosios savivaldybės: Molėtai, Anykščiai, Marijampolė, Švenčionys, aišku, ir renovacijos pradininkė Ignalina. Štai didieji miestai, apgailestavo D. Matonienė, panašu, kol kas pirmenybę teikia kitiems projektams. Anot BETA direktoriaus Valiaus Serbentos, per 80 proc. modernizavimo programoje įgyvendinamų projektų vykdomi pagal savivaldybių energinio efektyvumo programas, todėl savivaldybių įsitraukimas yra reikšmingiausias vertinant projekto rezultatus.

Signalas vietiniams statybininkams Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis su merais labiausiai norėjo pasitarti apie pirkimus per Centrinę pirkimų organizaciją (CPO), nes 64 projekte dalyvaujančios statybos organizacijos, jo nuomone, – labai blogas rodiklis. Iš dviejų tūkstančių statybos organizacijų šalyje renovacijos procese turėtų dalyvauti bent dešimtadalis. Ketvirtuoju kvietimu AM atidarė vartus užsienio statybos organizacijoms. Anot V. Mazuronio, tai turėtų būti signalas mūsų statybininkams. „Užsienio statybos organizacijos samdys vietinius žmones, tad nesiėmus iniciatyvos teks kaltinti patiems save“, - perspėjo aplinkos ministras. Taip pat jis laukė merų patvirtinimo ar paneigimo, kad statybinės organizacijos užsiima reketu, teikdamos modernizacijos pasiūlymus du tris kartus didesne kaina. „Jei tai iš tikrųjų reketas, geriau pristabdykime renovacijos tempus, nes šventa vieta tuščia nebūna. Mūsų visų tikslas, kad žmonės neliktų apgauti, o renovacijos idėja ir tempai nebūtų diskredituoti“, – tarėsi ministras su būreliu merų, atvykusių į renovacijos apdovanojimus. Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis dėl užsieniečių atėjimo į modernizavimo procesą buvo kategoriškiausias: „Jei leisime jiems ateiti, pasielgsime tikrai lietuviškai.“ Aplinkos ministrui teko priminti, kad už laisvą darbo jėgos judėjimą balsavome stodami į ES, tad „jei elgsimės lietuviškai, užsieniečių statybininkų nė kviesti nereikės – jie patys atvyks“.

Planų rengėjams blefuoti neleis  Marijampolės rajono meras Vidmantas Brazys siūlė taisyti investicinius planus, nes jam žinoma reketavimo kaina: daugiabučių bendrijos nori pigiau, o statybininkai nesutinka dirbti nuostolingai. „Ką reikės sakyti tiems daugiabučių gyventojams, kurie nesulauks energinio efekto? Tada išvis bus prapultis“, - išgyvena Marijampolės rajono galva, įsitikinęs, jog svarbiausia, kad darbo renovuojant namus užtektų šalies žmonėms. Aplinkos viceministrė nepraklausė mero nusiskundimo dėl investicinių planų kokybės, kiekio, kainų. „Investicinių planų rengėjai privalės vykti į objektus, nes kiti prie kompiuterio sėdėdami ir langų nesuskaičiuoja. Investicinis planas yra pagrindas, po kurio dirbami kiti darbai, todėl blefuoti negalima“, - griežtai pareiškė D. Matonienė. Operatyviai aplinkos ministro pavedimu sudaryta darbo grupė, kuri, pasirinktinai įvertinusi penkias gyvenamųjų namų  investicinių planų rengimo kompanijas, žada pateikti analizę apie jų darbų kokybę. Į neigiamai įvertintus planų rengėjus užsakovams bus rekomenduojama atsižvelgti kaip į nepatikimus.

Modernizacijos pradininkų patirtis  Nors Ignalinoje renovacijos darbai eina į pabaigą, meras Bronis Ropė prisiminė apie vargus. Meras norėtų, kad kitoms savivaldybėms jų nebereikėtų patirti. Rimtas stabdis yra daugiabutyje negyvenantys, tačiau renovacijai besipriešinantys žmonės. Gal jų balsus reikia kitaip skaičiuoti, kad jie netrukdytų namą renovuoti? – tarėsi su kolegomis merais B. Ropė. Kita Ignalinos, ir ne tik, ypatybė, kad čia daugiabučius renovuoja gal septynios statybos organizacijos ir nė vienos vietinės. Jos visos planavo pigiai samdyti vietinius statybininkus, bet dauguma rangovų buvo priversti atsivežti savo žmones, kurie dabar gyvena vagonėliuose, atitrūkę nuo šeimų. Anot B. Ropės, gal verta, kaip ir Europos Komisijoje svarstoma, pirkimams taikyti ir socialinį aspektą? Tada būtų atkurta teisybė: sudarytos sąlygos dirbti vietiniams. Beje, ignaliniečiai sugebėjo renovuoti ir kelis namus, kurie nėra centralizuotai šildomi, tad siūlė ir kitiems perimti jų praktiką.

Merai priekaištauja CPO  Panevėžyje daugiabučiai renovuojami jau nuo 2000-ųjų, todėl mieste nebeliko kvartalų, kuriuose nebūtų atnaujintų namų, ir tai, anot mero Vitalijaus Satkevičiaus, gera motyvacija kitiems gyventojams. O problemą jis įvardijo tą pačią: trūksta rangovų. „Aš ir sakau: kodėl CPO priklauso ne mūsų ministerijai? Ir tariamės, ir dirbam kartu, bet ir toks nedidelis atotrūkis kartais neleidžia susikalbėti“, - replikavo aplinkos ministras. Molėtų rajono meras Stasys Žvinys pgailestavo, kad pirkdama investicinius planus per CPO savivaldybė praranda mėnesį laiko, o viešųjų pirkimų tvarka nusiperka juos tris kartus pigiau. Todėl ir siūlė Ūkio ministerijai: „Atidarykite vartus – įsileiskite daugiau potencialių rangovų. Tik tuomet galėsite deklaruoti, kad pirkimai per CPO yra skaidrūs.“ Kita problema, anot Molėtų rajono mero, kad procesai rinkoje, kranų gausybė Vilniuje kasdien didina riziką, jog rangovų siūloma kaina bus didesnė nei investiciniame projekte. Todėl S. Žvinys ir nežino kelio, kaip išeiti iš ydingo rato: nors investiciniam projektui pritarta, dėl kainos padidėjimo vėl tenka grįžti derėtis, o žmonės tai sunkiai supras. Pasitarime dalyvavusi ūkio viceministrė Rasa Noreikienė Molėtų mero išsakytus priekaištus erleido atremti pačiam CPO LT vadovui Rolandui Černiauskui. Jis patikino, kad neigiamas tendencijas mato, tačiau įrodinėjo, kad nėra ekonominio naudingumo kriterijų įvertinti statybininkų darbus. Įvykdytų objektų skaičius, sutarčių vertės, darbuotojų kiekis, atlyginimo vidurkis? Anot R. Černiausko, tai yra tik kvalifikaciniai reikalavimai, kurie pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ekonominio naudingumo kriterijais negali būti. Jis garantavo, kad CPO LT pirkimai tikrai sutaupo laiką, kurį sugaištų statybinė organizacija, pati organizuodama pirkimus, tačiau pripažino, kad nors jo vadovaujama organizacija gali užtikrinti procedūrų kokybę, patį modernizacijos procesą, tačiau ne statybinių organizacijų atėjimą į renovacijos procesą.

Kas iškreipia kainos kriterijų  Atsakingas už renovaciją Kaune savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas, pats statybos inžinierius, siūlė atskirai pirkti techninį projektą ir rangos darbus, kad statybos bendrovės galėtų konkuruoti. Aplinkos ministras kaip architektas nebuvo tikras šio pasiūlymo tinkamumu: „Kartu perkant projektą ir rangą nesėkmės atveju nebūtų sutarta, kas kaltas – statybininkas ar projektuotojas. Kita vertus, dvigubi pirkimai tik ištemptų laiką.“ Viceministrė D. Matonienė pastebėjo, kad ir į šį statybininkų norą jau atsižvelgta: nuo šiol bus   galima pirkti tiek kartu projektavimą ir rangą, tiek atskirai. Bet kuriuo atveju savivaldybė turės teisę pasirinkti. Įmonės „Sistela“ vadovas Albinas Vaitkevičius pritarė Kupiškio rajono merui, kad pirkdami modernizavimo darbus už mažiausią kainą tikrai ne tuos pačius batus perkam – tik įvardijame, kad juos pirkti reikia. Todėl mažiausia kaina ir iškreipta: vienas darbų kokybę ir apimtis įsivaizduoja vienokias, kitas – kitokias. A.Vaitkevičius patarė investiciniams planams taikyti skaičiuojamąją statybos kainą, nes ji sujungia visus galimus numatomus kaštus, kuriuos gali patirti rangovas. Kaip prognozuojamas kainų kilimas statybų sektoriuje, kuris dabar labiausiai rūpi daugiabučių renovacijos dalyviams? Kol kas statybininkų darbo užmokestis yra mažesnis už šalies užmokesčio vidurkį, tik vienintelėje Vilniaus apskrityje jis didesnis ir, gana daug – kone 700 litų. Ši disproporcija yra geras rezervas darbo užmokesčiui didėti. Ar augant algoms galėtų stipriai pakilti statybos darbų kainos? Vien tik kainodaros analize 20 metų užsiimančios įstaigos vadovas nuramino, kad darbo užmokesčiui padidėjus dešimtadaliu statybos darbų kaina padidės vos 3- 5 proc.

Nuo taškinės prie kvartalinės renovacijos  Vienas iš šio metinio Aplinkos ministerijos vadovybės ir savivaldybių merų susitikimo planų buvo renovacijos ateities vizijos aiškinimasis. Anot aplinkos viceministrės D. Matonienės, geras 2013 m. įdirbis plečiamas – pirmiausia tai bus daroma į renovaciją įtraukiant visuomeninius pastatus. Energinis efektyvumas, pažymėjo ji, išliks pagrindiniu atrankos kriterijumi, nors aplinkos ministro požiūris laisvesnis – joks kriterijus nėra šventa karvė, galima siūlyti ir kitų. Be to, renovacija iš taškinės turėtų virsti kvartaline, todėl merai kviečiami pasvarstyti, kaip renovuojant namus sutvarkyti ir visą infrastruktūrą. Šią kryptį patvirtindamas Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius rizikavo iššokti kaip Pilypas iš kanapių: juk natūralu pirmiausia sutvarkyti dešimtmečius eksploatuotą namą, kad jo gyventojai gyventų šilčiau, patogiau, o tada galvoti apie kiemą, vaikų žaidimo aikšteles, treniruoklius senjorams. Jaunasis Jonavos meras, pirmasis ėmęsis koncentruotos daugiabučių renovacijos, kvietė ir kitas savivaldybes laikytis šios krypties.

Metų energinės savivaldybės  Pagrindinį apdovanojimą „Metų proveržis“ už iniciatyvą ir pasiektus rezultatus aplinkos ministras V. Mazuronis įteikė Palangos miesto merui Šarūnui Vaitkui. „Metų projekto“ apdovanojimą už enervizijos projektą pelnė Ignalinos rajono meras Bronis Ropė. „Metų darbštuolio“ prizas teko Mažeikių rajono galvai Antanui Teniui. Ketvirtąja nominacija – „Metų iniciatyva“ už nestandartinius klausimus ir pasiūlymus įvertinta Kauno miesto savivaldybė. „Metų spartuolių“ apdovanojimai teko Anykščių rajono ir Molėtų rajono savivaldybėms. Apdovanotos net trys „Metų aktyviausios“ - Marijampolės, Kelmės ir Švenčionių rajonų - savivaldybės. Už kvartalo renovacijos pavyzdį išskirta Jonavos rajono savivaldybė. „Metų pagreičio“ apdovanojimais už pasiektą pažangą įvertinta 13 savivaldybių. Tai – Panevėžio ir Druskininkų miestų, Šiaulių, Šakių, Varėnos, Druskininkų, Plungės, Raseinių, Ukmergės, Panevėžio, Utenos, Biržų, Šilalės ir Radviliškio rajonų savivaldybės. „Metų linkėjimo“ nominacija už pažadą įsitraukti į daugiabučių atnaujinimo programą, kurioje jau dalyvauja 56 šalies savivaldybės, įteikta Visagino miesto merei Daliai Štraupaitei.

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.