Ar velykinio siurprizo išsigando pasėliai?

Kad balandis garsėja kaip kontrastų mėnuo, galėjome įsitikinti savaitgalį, kai šeštadienio rytą vietomis švietė saulė, vėliau giedrą nutraukė lietus, o naktį žemę apklojo storas sniego sluoksnis ir įsivyravo šalnos, kai kur paspaudusios net iki –9 laipsnių. Tokios orų permainos bando ne tik žemdirbių, sodininkų, bet ir bitininkų kantrybę, mat nemenki temperatūrų svyravimai gali pridaryti nemažai žalos.

Žinių iš laukų teks palaukti 1 100 ha plotą žieminiais pasėliais apsėjęs Prienų r. ūkininkas Vidmantas Rasimas pasidžiaugė, kad jo augalai pavasarį sutiko iš pažiūros neblogai. Dėl savaitgalį gana gausiai iškritusio sniego ūkininkas ne išsigando, o veikiau apsidžiaugė, nes jis sudrėkino vietomis išdžiūvusią dirvą. Ilgamečiam žemdirbiui labiau nerimą kelia besitęsiantys šalti orai, kurie ypač nepalankūs rapsams, nes iš šaltos ir drėg­nos dirvos jie nepasiima būtinų maisto medžiagų, dėl to gali nukentėti nuo ligų arba žūti. Panašios nuotaikos vyrauja ir Jonavos r. Vido Artiškevičiaus ūkyje. Dar visai neseniai besidžiaugęs šimtaprocentiniu žieminių žirnių peržiemojimu, šiandieną jis viliasi, kad geras sprindis sniego, užklojęs jo laukus, didesnės žalos nepridarė. Tačiau tikrąją ankštinių augalų būklę bus galima įvertinti tik kitą savaitę. Nors žieminius žirnius V. Artiškevičius augina trečius metus, sako, kad su tokiomis gamtos išdaigomis susidūręs pirmą kartą, tad visiškai neaišku, kaip šie augalai sureaguos. „Kiek atsimenu, dar gerokai anksčiau, gal tik sovietiniais laikais buvo taip, kad balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje mūsų sėjamąsias užpustė laukuose“, – prisiminė žemdirbys. „ŪP“ kalbinta Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) augalininkystės specia­listė Giedrė Masliukovienė pripažino, kad kalbos apie galimą sniego ir atšalimo žalą – ankstyvos, nes LŽŪKT konsultantai atskiruose šalies rajonuose dar tik vertina pasėlių būklę. Vis tik didesnį pavojų augalams specialistė įžvelgia ne dėl kritulių, o dėl naktimis besilaikančios minusinės temperatūros. „Augalai jau pradeda vegetuoti ir būtų kur kas palankiau, jei stiprių šalnų nebūtų. Kokios bus jų pasekmės, apibendrinsime tik vėliau, nes tai lemia ne vien žema temperatūra, bet ir kiek laiko ji išsilaikys“, – pabrėžė G. Masliukovienė.

Laukai mirksta ne dėl kritulių Kauno r. laukus trumpam padengusi 5–10 cm sniego paklotė, regis, ūkininkų iš pavasarinių darbų vėžių neišmušė. Pasak rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjo Alvydo Rimdeikos, tik kur ne kur ūkininkų išbarstytas trąšas galėjo išplauti iškritęs sniegas, o patręšusieji anksčiau nuostolio patirti neturėjo, nes augalai spėjo įsisavinti visas medžiagas. A. Rimdeikos pastebėjimu, laukuose tyvuliuojančias balas, skęstančius griovius labiau „pamaitino“ ne pavasarinis sniegas, o veikiau aukščiau esantys gruntiniai vandenys, sunkiai „dirbanti“ melioracija, tad daliai žemdirbių teks spręsti bene kasmetinį rebusą – išmirkusius laukus atsėti ar palikti pūdymą. „Tai nedideli plotai: po pusę hektaro ar keli arai. Su tuo susiduria daug ūkininkų, tačiau laukų, virtusių ežerais, tikrai nėra“, – tvirtino pašnekovas, apgailestaudamas, kad melioracijai skiriamos lėšos per menkos bandant gelbėti mirkstančius laukus, valstybė rūpinasi tik griovių priežiūra. Ukmergės r. Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys antrino kolegai, kad ne trumpalaikiai gamtos akibrokštai, o senos, dar sovietmetį menančios drenažo sistemos yra tikroji žemdirbių galvos skausmo priežastis. „Nemaža dalis drenažo sistemų jau nusidėvėjusios. O kaip kitaip, jeigu joms 40–50 metų, todėl natūralu, kad įvyksta avarijų ir užmirksta dirbamos žemės plotai, – dėstė S. Stimburys, pridurdamas, jog jų rajone sniego iškrito vos keli centimetrai, o štai Širvintų apylinkėse – apie 15 cm. – Sniegas greitai dingo, tad dėl jo nusiskundimų iš ūkininkų negirdėjome.“ Paprašytas įvertinti žieminių pasėlių būklę, pašnekovas optimistiškas – didelių nuostolių Ukmergės krašte nėra. „Net ir žieminiai rapsai, kurie yra jautriausi šalčiams, peržiemojo puikiai“, – komentavo S. Stimburys, pasidžiaugdamas, kad ir jo augalininkystės ūkyje (140 ha) žieminių kvietrugių, kviečių, rapsų praradimai tesudarė vieną kitą procentą.

Didžiausias pavojus – kaulavaisiams „Iškritęs sniegas labiau išgąsdino žmones nei medelius, – šmaikštauja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Eksperimentinės bazės vedėjas Česlovas Paulauskas. – Nieko nenutiko nei jaunesniems, nei vyresniems medeliams.“ Mokslininko įsitikinimu, būtų kur kas blogiau, jei toks pats scenarijus pasikartotų po trijų savaičių, kai prasidės didysis medžių ir krūmų žydėjimas. „Sužydusiems sodams labiausiai kenkia temperatūrų svyravimai. Tarkime, dieną laikosi 15 laipsnių šiluma, o naktį atšąla iki 7–10 laipsnių šalčio, taigi dieną žievė įšyla, naktį – sušąla, todėl atsiranda plyšimų, medeliai nukenčia. Žinoma, tai gali turėti įtakos ir derliui“, – aiškina Č. Paulauskas. Nors bene pirmieji pumpurus sukrauna serbentai, Č. Paulauskas ramina, kad nei sniegas, nei spaudžiantis naktinis šaltukas derliaus iš sodininkų nepasigvieš, mat šie vaiskrūmiai prie atšiauresnių sąlygų jau įpratę. Kiek kitokia situacija gali būti su kaulavaisių medžiais, kurie šalčiams ne tokie atsparūs.

Bijo ilgesnio atšalimo Anot ilgamečio bitininko, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) konsultanto Juozo Jankausko, bites į laukus išvilioja maloni 10 laipsnių šiluma, todėl ilgiau užsilaikę vėsūs orai joms – ne į naudą. „Šiuo metu bitės augina perus, joms reikia vandens, tačiau jos dabar negali išskristi ir jo pasiimti. Gelbėja tai, jeigu avilyje yra pakankamai maisto. Sniegas tikrai bitėms neturėjo pakenkti, juk prisnigo ir tuojau pat viskas ištirpo, – mintija bitininkas. – Būtų gerai, jei atšalimas nesilaikytų ilgai. Nors esant dideliam poreikiui bitės gali skraidyti ir žemesnėje temperatūroje, tačiau joms tai pavojinga – gali sušalti ir žūti.“ J. Jankausko teigimu, naktį besilaikantis didelis šaltukas, dieną – pliusinė temperatūra sveikoms bičių šeimoms bėdų neturėtų pridaryti. Tačiau jis paakina, kad atvėsus orui kiek­vienas bitininkas gali papildomai pasirūpinti bičių gerove. „Žiemą bitėms šiluma nebūtina, o dabar – kuo šilčiau – tuo geriau. Tie, kurie turi mažiau bičių šeimų, gali gerai apšildyti bičių lizdus, taip pat įpilti sirupo, kitaip sakant, svarbu, kad jos turėtų vandens“, – aiškina ŽŪR konsultantas ir priduria, kad bitėms nėra sveika maitintis vien medumi ir žiedadulkėmis. Bitininkas pasakoja, kad per visą bičių gyvavimo istoriją būta ir ankstyvų atšilimų, ir vėlyvų atvėsimų, todėl ir toks pavasario akibrokštas bičių darbininkių per daug iš rikiuotės neišmuš ir jos vėlei tęs pradėtus darbus.

Monika KAZLAUSKAITĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka