Baidyti vilkus nuo avių ketina asilais

„Kiekvienais metais mūsų ir kaimynų gyvuliai patiria vilkų antpuolių. Šiemet dėl jų siautėjimo praradome pusę motininių avių bandos“, – guodėsi Alytaus r. Raitininkų seniūnijoje ūkininkaujanti Dalė Baranauskienė. Išeitis, pasak jos,  viena – arba atsisakyti šio verslo,  arba rasti kitokių apsaugos priemonių.

Augina Lietuvos juodgalves

P. Baranauskas už Lietuvos juodgalvių avių veislės puoselėjimą apdovanotas žemės ūkio ministro padėka.

Vieni didžiausių avių augintojų Dzūkijoje D. ir Petras Baranauskai ūkį įsteigė 2004 metais. Iš pradžių augino neveislines, vėliau – Romanovo veislės avis, o kai pabandė auginti Lietuvos juodgalves, ūkininkus ši veislė taip sužavėjo, kad kitų jau nebeieškojo.

Šiais metais Baranauskų ūkyje ganosi apie 400 veislinių šių avių, ankstesniais metais jų laikydavo daugiau – iki pusės tūkstančio. Anot ūkininkės, maždaug šešerius metus avis auginti buvo smagu, nes nebūdavo vilkų išpuolių. Dabar situacija gerokai pasikeitusi. Taip nebūdavo – retas avių augintojas dėl jų puldinėjimų nepatiria nuostolių.

Iš Baranauskų vieni augintojai veislinių avių perka po keletą, kiti – ir po keliasdešimt, avinų, kuriuos dzūkai vadina baronais, avininkystės ūkiai įsigyja veislei atnaujinti.

„Mūsų užaugintos avys yra iškeliavusios į Baltarusiją, įvairias Europos šalis. Džiaugiamės, kai galime užaugintas, išpuoselėtas avis parduoti žmonėms, o ne vilkams sušerti“, – sakė ūkininkė.

Baranauskai ir patys mėgsta avieną, iš jos gamina įvairiausius patiekalus, kuriais mielai vaišina giminaičius, draugus ir pažįstamus. Neseniai vykusioje specializuotoje avininkystės parodoje „Avis aprengs ir pamaitins“ ūkininkui P. Baranauskui „Už nuoširdų darbą gerinant ir plėtojant Lietuvos juodgalvių avių veislės populiaciją“ žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas įteikė padėką.

„Prabėgus lygiai savaitei po ministro padėkos įteikimo ir vilkai įvertino mūsų triūsą – išpjovė 30 avių“, – nelinksmai kalbėjo D. Baranauskienė.

Neteko pusės bandos

Vilkų apsilankymai ūkyje prasidėjo prieš dešimtmetį. Tada užsukę pilkiai papjaudavo po 1–2 avis. Tai truko keletą metų. Kartais nuostolių pridarydavo pačios avys, ištrūkdamos iš aptvarų ir ištrypdamos kaimynų pasėlius, tad jų augintojams tekdavo atlyginti padarytą žalą.

Pirmas didelis avių užpuolimas įvyko prieš 5 metus, kai miško plėšrūnai papjovė 17 avių. Šiemet nuostoliai buvo ypač dideli – vilkai papjovė 56 avis, dar 20 negrįžo. D. Baranauskienės nuomone, dingusios avys irgi negyvos, tik jų rasti nepavyko, nes, matyt, kažkur po miškus, krūmynus ištąsytos.

Per du vilkų apsilankymus ūkininkai prarado pusę motininės bandos. „Ėriukai buvo palikti tvartuose, kad būtų mažesnė banda. Ganėme tik motinines, kad susikergtų. Dar neaišku, ar šitaip išgąsdintos ir išvaikytos ėriavedės sėkmingai atsives jauniklių, jos gali ir abortuotis, ir atsivesti negyvų“, – nusivylimo neslėpė moteris.

Žalos atlyginimas už vilkų papjautas avis – ne tie pinigai, kurie padengtų nuostolius.  Baranauskams tai nehumaniškas pinigų gavimo būdas. Ūkininkams kur kas maloniau gauti pajamas, kai avys išvežamos į kitas šalis ir reprezentuoja mūsų valstybę. Be to, už tas, kurios pabėga ir negrįžta, niekas patirtos žalos neatlygina.

Išbandė visas priemones

Avių augintojai prašo padidinti vilkų sumedžiojimo kvotas.

Baranauskai sako išbandę pačius įvairiausius avių apsaugos būdus, kokius tik buvo girdėję. Ūkininkė važinėjo po Alytaus kirpyklas, rinko nukirptus plaukus ir barstė aplink aptvarus, esą plaukai ilgiausiai išlaiko žmogaus kvapą ir tai atbaido vilkus. Būdas šiek tiek suveikė. Kabino raudonas vėliavėles, iš polietileno gamino baidykles, į medžius kėlė radiją ir leisdavo visu garsu, kūreno laužus, tepė tvoras  dyzelinu ir atbaidančiais repelentais, bet visos šios priemonės nepadėjo apsisaugoti nuo vilkų.

„Vilkus ginančios visuomeninės organizacijos pataria naktimis kūrenti laužus ir taip saugoti avis. Tegul jie nors vieną naktį patys tai pabando, pamatytų, kiek veiksmingas toks būdas“, – piktinosi P. Baranauskas.

Bene efektyviausia apsaugos priemonė, D. Baranauskienės nuomone, buvo garsinė patranka, kurią prieš keletą metų nusipirko parėmus Alytaus rajono savivaldybės administracijai. Ta­čiau, ko gero, šios priemonės teks atsisakyti – policija gavo skundą dėl keliamo triukšmo.

Anot ūkininkės, iš Vilniaus į jų seniūniją atsikėlusiam gyventi žmogui patrankos šūvio garsas trukdo ilsėtis. Kaimo žmogus tolerantiškas tokiems dalykams, nors patranka šauna kas 15 minučių ir šūviai girdisi visoje gyvenvietėje. Kaimo senbuviai sako, kad ir jų gyvuliai saugesni, nes vilkai, girdėdami garsą, neis ir pas jų gyvulius.

Dėl skundo ūkininkai nesipiktina, jų nuomone, žmogus yra teisus, nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto  turi būti ramu. „Ko gero, būsime priversti naikinti savo bandą, nes nebepakeliama rasti išdraskytais šonais, išverstais viduriais, perkąstomis gerklėmis savo augintines, o kiek dar jų krito po dviejų trijų dienų nuo patirtų sužalojimų. Gal ir nehumaniška linkėti vilkui mirties, bet žiūrėti į niokojamas avis irgi nepakeliama“, – pripažino ūkininkė.

Žada saugoti neįprastu būdu

Baranauskai dėl pilkių išpuolių prarado pusę motininės bandos.

Raitininkų seniūnijoje ir visoje Lietuvoje girdima daug vietos gyventojų pasakojimų, kad vilkai vis labiau artėja prie žmonių. „Jie jau ateina į pačią gyvenvietę, nors aplink namai, languose šviesos dega. Papjovė avis ir po poros dienų vėl sugrįžo į tą pačią vietą, nesibaimindami net netoliese stovėjusio vyro. Neseniai kaimynė važiuodama namo pamatė tris vilkiukus, žaidžiančius ant kelio, o vakarais bėgiojantis vyras pasakojo, kad matė labai gražų haskį, kuris bėgo šalia. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo vilkas, o ne šuo. Vilkų pėdsakų žmonės mato nuolat – tai vienoje vietoje, tai kitoje“, – apie žmonių susitikimus su vilkais pasakojo dzūkė.

Ūkininkė neabejoja: jei vilkų populiacija nebus mažinama, teks mažinti avių bandas, o kai kurie augintojai ir visai atsisakys avininkystės. Problemų dėl vilkų kyla ir kitų gyvulių augintojams. Jie ir veršiukus jau puola, tik karvių dar nedrįsta, nes šios gerokai stambesnės.

Ūkininkų galvoje kirba minčių apie bandos mažinimą, Baranauskai pasiruošę išbandyti dar vieną apsaugos priemonę, apie kurią per televiziją išgirdo duk­ra. Esą efektyviausia avių apsauga nuo vilkų – kartu su jomis besiganantys asilai, kurie pajutę pavojų taip pradeda žviegti, kad vilkai išsilaksto.

Rita KRUŠINSKAITĖ

Dalės BARANAUSKIENĖS nuotraukos

2021-09-25