Kaunas -0,3 °C Debesuota
Antradienis, 19 Kov 2024
Kaunas -0,3 °C Debesuota
Antradienis, 19 Kov 2024

Baidyti vilkus nuo avių ketina asilais

2021/09/25

„Kiekvienais metais mūsų ir kaimynų gyvuliai patiria vilkų antpuolių. Šiemet dėl jų siautėjimo praradome pusę motininių avių bandos“, – guodėsi Alytaus r. Raitininkų seniūnijoje ūkininkaujanti Dalė Baranauskienė. Išeitis, pasak jos,  viena – arba atsisakyti šio verslo,  arba rasti kitokių apsaugos priemonių.

Augina Lietuvos juodgalves

P. Baranauskas už Lietuvos juodgalvių avių veislės puoselėjimą apdovanotas žemės ūkio ministro padėka.

Vieni didžiausių avių augintojų Dzūkijoje D. ir Petras Baranauskai ūkį įsteigė 2004 metais. Iš pradžių augino neveislines, vėliau – Romanovo veislės avis, o kai pabandė auginti Lietuvos juodgalves, ūkininkus ši veislė taip sužavėjo, kad kitų jau nebeieškojo.

Šiais metais Baranauskų ūkyje ganosi apie 400 veislinių šių avių, ankstesniais metais jų laikydavo daugiau – iki pusės tūkstančio. Anot ūkininkės, maždaug šešerius metus avis auginti buvo smagu, nes nebūdavo vilkų išpuolių. Dabar situacija gerokai pasikeitusi. Taip nebūdavo – retas avių augintojas dėl jų puldinėjimų nepatiria nuostolių.

Iš Baranauskų vieni augintojai veislinių avių perka po keletą, kiti – ir po keliasdešimt, avinų, kuriuos dzūkai vadina baronais, avininkystės ūkiai įsigyja veislei atnaujinti.

„Mūsų užaugintos avys yra iškeliavusios į Baltarusiją, įvairias Europos šalis. Džiaugiamės, kai galime užaugintas, išpuoselėtas avis parduoti žmonėms, o ne vilkams sušerti“, – sakė ūkininkė.

Baranauskai ir patys mėgsta avieną, iš jos gamina įvairiausius patiekalus, kuriais mielai vaišina giminaičius, draugus ir pažįstamus. Neseniai vykusioje specializuotoje avininkystės parodoje „Avis aprengs ir pamaitins“ ūkininkui P. Baranauskui „Už nuoširdų darbą gerinant ir plėtojant Lietuvos juodgalvių avių veislės populiaciją“ žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas įteikė padėką.

„Prabėgus lygiai savaitei po ministro padėkos įteikimo ir vilkai įvertino mūsų triūsą – išpjovė 30 avių“, – nelinksmai kalbėjo D. Baranauskienė.

Neteko pusės bandos

Vilkų apsilankymai ūkyje prasidėjo prieš dešimtmetį. Tada užsukę pilkiai papjaudavo po 1–2 avis. Tai truko keletą metų. Kartais nuostolių pridarydavo pačios avys, ištrūkdamos iš aptvarų ir ištrypdamos kaimynų pasėlius, tad jų augintojams tekdavo atlyginti padarytą žalą.

Pirmas didelis avių užpuolimas įvyko prieš 5 metus, kai miško plėšrūnai papjovė 17 avių. Šiemet nuostoliai buvo ypač dideli – vilkai papjovė 56 avis, dar 20 negrįžo. D. Baranauskienės nuomone, dingusios avys irgi negyvos, tik jų rasti nepavyko, nes, matyt, kažkur po miškus, krūmynus ištąsytos.

Per du vilkų apsilankymus ūkininkai prarado pusę motininės bandos. „Ėriukai buvo palikti tvartuose, kad būtų mažesnė banda. Ganėme tik motinines, kad susikergtų. Dar neaišku, ar šitaip išgąsdintos ir išvaikytos ėriavedės sėkmingai atsives jauniklių, jos gali ir abortuotis, ir atsivesti negyvų“, – nusivylimo neslėpė moteris.

Žalos atlyginimas už vilkų papjautas avis – ne tie pinigai, kurie padengtų nuostolius.  Baranauskams tai nehumaniškas pinigų gavimo būdas. Ūkininkams kur kas maloniau gauti pajamas, kai avys išvežamos į kitas šalis ir reprezentuoja mūsų valstybę. Be to, už tas, kurios pabėga ir negrįžta, niekas patirtos žalos neatlygina.

Išbandė visas priemones

Avių augintojai prašo padidinti vilkų sumedžiojimo kvotas.

Baranauskai sako išbandę pačius įvairiausius avių apsaugos būdus, kokius tik buvo girdėję. Ūkininkė važinėjo po Alytaus kirpyklas, rinko nukirptus plaukus ir barstė aplink aptvarus, esą plaukai ilgiausiai išlaiko žmogaus kvapą ir tai atbaido vilkus. Būdas šiek tiek suveikė. Kabino raudonas vėliavėles, iš polietileno gamino baidykles, į medžius kėlė radiją ir leisdavo visu garsu, kūreno laužus, tepė tvoras  dyzelinu ir atbaidančiais repelentais, bet visos šios priemonės nepadėjo apsisaugoti nuo vilkų.

„Vilkus ginančios visuomeninės organizacijos pataria naktimis kūrenti laužus ir taip saugoti avis. Tegul jie nors vieną naktį patys tai pabando, pamatytų, kiek veiksmingas toks būdas“, – piktinosi P. Baranauskas.

Bene efektyviausia apsaugos priemonė, D. Baranauskienės nuomone, buvo garsinė patranka, kurią prieš keletą metų nusipirko parėmus Alytaus rajono savivaldybės administracijai. Ta­čiau, ko gero, šios priemonės teks atsisakyti – policija gavo skundą dėl keliamo triukšmo.

Anot ūkininkės, iš Vilniaus į jų seniūniją atsikėlusiam gyventi žmogui patrankos šūvio garsas trukdo ilsėtis. Kaimo žmogus tolerantiškas tokiems dalykams, nors patranka šauna kas 15 minučių ir šūviai girdisi visoje gyvenvietėje. Kaimo senbuviai sako, kad ir jų gyvuliai saugesni, nes vilkai, girdėdami garsą, neis ir pas jų gyvulius.

Dėl skundo ūkininkai nesipiktina, jų nuomone, žmogus yra teisus, nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto  turi būti ramu. „Ko gero, būsime priversti naikinti savo bandą, nes nebepakeliama rasti išdraskytais šonais, išverstais viduriais, perkąstomis gerklėmis savo augintines, o kiek dar jų krito po dviejų trijų dienų nuo patirtų sužalojimų. Gal ir nehumaniška linkėti vilkui mirties, bet žiūrėti į niokojamas avis irgi nepakeliama“, – pripažino ūkininkė.

Žada saugoti neįprastu būdu

Baranauskai dėl pilkių išpuolių prarado pusę motininės bandos.

Raitininkų seniūnijoje ir visoje Lietuvoje girdima daug vietos gyventojų pasakojimų, kad vilkai vis labiau artėja prie žmonių. „Jie jau ateina į pačią gyvenvietę, nors aplink namai, languose šviesos dega. Papjovė avis ir po poros dienų vėl sugrįžo į tą pačią vietą, nesibaimindami net netoliese stovėjusio vyro. Neseniai kaimynė važiuodama namo pamatė tris vilkiukus, žaidžiančius ant kelio, o vakarais bėgiojantis vyras pasakojo, kad matė labai gražų haskį, kuris bėgo šalia. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo vilkas, o ne šuo. Vilkų pėdsakų žmonės mato nuolat – tai vienoje vietoje, tai kitoje“, – apie žmonių susitikimus su vilkais pasakojo dzūkė.

Ūkininkė neabejoja: jei vilkų populiacija nebus mažinama, teks mažinti avių bandas, o kai kurie augintojai ir visai atsisakys avininkystės. Problemų dėl vilkų kyla ir kitų gyvulių augintojams. Jie ir veršiukus jau puola, tik karvių dar nedrįsta, nes šios gerokai stambesnės.

Ūkininkų galvoje kirba minčių apie bandos mažinimą, Baranauskai pasiruošę išbandyti dar vieną apsaugos priemonę, apie kurią per televiziją išgirdo duk­ra. Esą efektyviausia avių apsauga nuo vilkų – kartu su jomis besiganantys asilai, kurie pajutę pavojų taip pradeda žviegti, kad vilkai išsilaksto.

Rita KRUŠINSKAITĖ

Dalės BARANAUSKIENĖS nuotraukos

2021-09-25

Dalintis
2024/03/19

Politikų pažadai – šakėmis ant vandens

Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) išplatino pranešimą: „Daugiamečių pievų atstatymo klausimas – finišo tiesiojoje: Europos Komisija (EK) pritaria Lietuvos siūlymui.“ Žemdirbių bendruomenė sukluso...
2024/03/19

Priartėjo terminas kreiptis paramos dėl miškų atkūrimo ir saugojimo

Kovo 25 d. startuoja paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ teikimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai laikotarp...
2024/03/19

Riešute, riešute, kas tai per žiedelis?

Ne taip, kaip kitais metų laikais, pavasarį kur be pažvelgsi, pamatysi kokį nors stebuklą. Vieni greičiau pastebimi, kitų reikia atidžiai paieškoti. Lietuvos etnografijos muziejaus Kultūrinio kraštovaizdžio skyriaus vyresnioji muziej...
2024/03/19

Ispanams nepavyksta suvaldyti naujos viruso atmainos

Labai patogeniška kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo (PRRS) atmaina, Ispanijoje žinoma pavadinimu „Rosalia“, jau kurį laiką kelia rimtų problemų šioje šalyje. Didelių nuostolių nuo itin patogeni&...
2024/03/19

Salanto upės vientisumo atkūrimo projektas – tarptautinių „Natura 2000“ apdovanojimų finalininkų sąraše

Europos Komisija paskelbė tarptautinių „Natura 2000“ apdovanojimų finalininkus, tarp kurių – Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos įgyvendintas projektas „Žuvų migracijos kliūčių pašalinimas ties Salantų miesto už...
2024/03/18

Slovakija tapo gamtos apsaugos įkaite: sukaustė baimė dėl lokių

Slovakijos ir Rumunijos aplinkos ministrai artimiausioje ES Aplinkos ministrų taryboje žada kelti klausimą dėl rudųjų lokių apsaugos statuso peržiūrėjimo. Pastarųjų dienų įvykiai perpildė kantrybės taurę.
2024/03/18

Prof. D. Schulz: Kodėl D. Trumpas prieš J. Bideną ir kas, jei vienas ar abu turės pasitraukti iš rinkimų lenktynių?

Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas prof. Davidas Schulzas dalijasi įžvalgomis apie painią Amerikos politinę sistemą ir dėsto įvairius scenarijus bei problemas renkant JAV prezidentą rinkimuose, neturinčiuose analogų JAV ist...
2024/03/18

Septyni patarimai, kaip valdyti ūkio finansus

(VDU ŽŪA langas) Ūkio finansiniai rezultatai yra pagrindinis rodiklis to, kaip ūkis veikia ir kokios jo perspektyvos. Gyvybiškai svarbu žinoti savo ūkio finansinę padėtį, nes tik nuolatinis ūkio finansų valdymas leidžia planuoti ateitį. Tai...
2024/03/18

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19-oji – Pempės diena, bundančios gamtos ir atšilimo simbolis. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau...