Brangstantys grūdai gerokai padidins ir maisto kainas

Šiemetinis javų ir rapsų derlius žemdirbių labai nenudžiugino – daugelyje rajonų jis buvo apie 30–40 proc. mažesnis ir prastesnės kokybės.  Taip yra ne tik Lietuvoje, todėl  naujojo derliaus grūdų supirkimo kainos gerokai šoktelėjo. Jau nuogąstaujama, ar sumažėjęs javų derlius ir pabrangę grūdai neišprovokuos maisto produktų ir pašarų brangimą  šalyje?

Kopia į viršų

Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse rugpjūčio pirmomis savaitėmis kainos kopė į viršų. Kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 183,9 Eur/t – 15,3 proc. brangiau nei prieš metus. Pašarinių miežių kaina siekė 174,7 Eur/t ir buvo 25 proc. didesnė nei pernai. Rugiai supirkti vidutiniškai po 132,3 Eur/t – atitinkamai 22,41 proc. brangiau, kvietrugiai supirkti po 163,1 Eur/t – 28,5 proc. brangiau.

Naujo derliaus rapsų vidutinė supirkimo kaina siekė 464,4 Eur/t ir buvo net 34,5 proc. didesnė negu prieš metus.

Be to, daugelis ūkininkų šiemetį derlių pardavė pagal išankstines sutartis, kuriose buvo užfiksuota pernykštė, gerokai mažesnė grūdų kaina. Kita bėda – grūdų (žaliavos) eksporto kainas diktuoja globali rinka. Pastarųjų metų statistika liudija, kad šalies augalininkystės ūkiuose prikuliama apie 6–7 mln. t grūdų, iš to kiekio apie 5 mln. t eksportuojama.

Didžioji dalis – eksportui

Šį pavasarį Lietuvos grūdų supirkėjai į Azijos ir Afrikos šalis eksportavo pernykščio derliaus kviečius po 208,24 Eur/t, miežius – po 181,81 Eur/t, avižas – 150 Eur/t, kvietrugius – 163,78 Eur/t, rugius – 139,25 Eur/t, rapsus – 420,78 Eur/t.

Žemės ūkio ministerijos vadovų teigimu, augalininkystės sektorius per metus atneša 2 mlrd. Eur. Didžioji grūdų dalis eksportuojama, nes šalies poreikis tesiekia 1,5 mln. t. Lietuvos grūdų rinka yra integruota pasaulinės globalios rinkos dalis. Kainos yra susijusios su pasaulinėmis nepriklausomai nuo pasiūlos ir paklausos santykio vidaus rinkoje.

Aukštesnė nei įprasta 

„Dvi savaites vyravę drėgni orai labai pakenkė grūdų kokybei. Supirkimo tvarka panaši kaip ir ankstesniais metais. Kai kurie elevatoriai priiminėjo grūdus tik pagal išankstines sutartis su ūkininkais, kiti ieškojo galimybių grūdus pasaugoti pas ūkininkus. Šiuo metu grūdų supirkimo kaina aukštesnė nei įprasta, net pašariniai kviečiai kainuoja daugiau negu maistiniai ankstesniais metais. Tai ir gelbsti ūkininkus. Derliaus kokybė nekokia, nors už stambesnius grūdus galima gauti visai neblogą kainą“ sako , – Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius Ignas Jankauskas. Tačiau naujasis derliaus sezonas, jo teigimu,  ūkininkams prasideda 40–50 proc. pabrangusiomis trąšomis ir augalų apsaugos priemonėmis, 20 proc. pabrangusiomis žemės ūkio technikos detalėmis.

Išankstinės sutartys nepasiteisino

I. Jankausko duomenimis, bend­ras sąnaudų krepšelis ūkininkui pabrango apie 15 proc. Šiemet, galima sakyti, kad išankstinės sutartys parduoti derlių ūkininkams nepasiteisino. Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog kad ūkis yra ilgalaikis verslas ir rizikuoti dėl geros kainos kažin ar verta. Būtų galima pagal išankstines sutartis parduoti apie 15 proc. derliaus. Žemdirbiai pripažįsta, kad šiemečio derliaus kainos geros: rapsai – 540–550 Eur/t, standartiniai kviečiai – 220–230 Eur/t. Vakarų Europos šalyse javų derlius nukentėjo nuo liūčių, Rusijoje šiemet buvo pasėta 1 mln. ha kviečių mažiau, derlius irgi prastas. Grūdai turi įtakos maisto produktų ir pašarų gamybos sąnaudoms, tačiau mažmeninėje maisto produktų kainoje žemdirbių dalis yra mažai juntama.“

Nelinksmos prognozės

Kooperatyvo „Agroaves group“ vadovas Jonas Jagminas pripažįsta, kad, palyginti su praėjusiais metais, šiemečio derliaus kainos yra geros. Jo teigimu, ūkininkai patenkinti, nors derlius ir mažesnis nei ankstesniais metais.

 „Galiu prognozuoti, kad drastiškas žaliavos kainų augimas išderins visą maisto grandinę. Nebūna pigios mėsos ar duonos, jeigu žaliava brangi, – sako J. Jagminas. – Maisto kainos tikrai bus didelės. Grūdai – biržos prekė, daug jų eksportuojama. Ar mūsų valstybė pajėgi riboti eksporto srautus, reguliuoti kainas? Vargu. Paukščių, gyvulių pašarams naudojami ne tik pabrangę grūdai, bet ir aliejus, kurio tona per metus pakilo daugiau kaip dvigubai – nuo 650 iki 1 tūkst. 400 Eur. Per javapjūtę už kviečius mokama 240 Eur/t, o tai gali pavojingai atsiliepti maisto produktų kainoms. Ar žmonės įpirks pabrangusius mėsos, pieno, duonos produktus? Juk tuoj bus eskaluojama informacija, kad dėl maisto brangimo kalčiausi žemdirbiai. Rudenį mūsų visų gali laukti liūdnas ir grėsmingai pavojingas vaizdelis.“

Didėja produkcijos savikaina

Panašios ir AB „Kiaulių veislininkystė“ direktoriaus Viliaus Rekščio  prognozės. „Ruošiant kiaulių pašarus, 80 proc. raciono sudaro grūdai. Šiemet jie gerokai brangesni nei pernai. Pavyzdžiui, miežiai pernai kainavo 180 Eur/t, šiemet – 235 Eur/t. Be to, kiaulių augintojams pabrango ne tik grūdai, bet ir sojos, degalai, mineralai, transporto paslaugos. Visa tai turės įtakos mėsos savikainai ir lems vartotojo krepšelio turinį. Nedideli, mišrios gamybos ūkiai, kokių šiandien reta, galėjo mėsos gamybos sąnaudas mažinti ūkyje išaugintais pašarams skirtais grūdais. Šiandien tendencijos kitos. Augalininkystės ūkiai specializuojasi grūdus parduoti eksportui, nors likę Lietuvoje ir panaudoti gyvulininkystės ir paukščių ūkiuose grūdai sukurtų didesnę pridedamąją vertę.“

Žemdirbių balso negirdi

Kupiškio rajono ūkininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius primena, kad pabrango ne tik grūdai, ūkininkams dabar daugiau kainuoja ir javų sėkla, technika, darbo jėga, žemės nuoma. „Rudenį bus daug ašarų ir tragedijų. Rajono laukuose liko apie 20 proc. javų, kuriuos nuimti vargu ar bus įmanoma – varpose jau sudygę grūdai. Dalis ūkininkų, pardavę derlių pagal išankstines sutartis, patyrė nuostolių. Kita ūkininkų dalis sutarčių neįvykdys dėl menko derliaus. Vyksta žaidimas su grūdais. Kainos kyla ir nežinia, kada jos sustos. Valdžia kalba, kad reikia mažinti grūdų, mėsos, pieno gamybą, nes tauta tiek nesuvalgo. Mūsų rajone kaimynystėje – keturios uždarytos karvių fermos“, – brangimo priežastis vardina ūkininkas. Jo nuomone, į žemdirbių balsą neįsiklausoma, priimami sprendimai atkurti pelkes, rūpintis laukiniais paukšteliais, varlėmis, vabalais. Vokietijoje vienas ūkininkas išlaiko 155 valgytojus, valdžia skatina žemdirbį nemažinti gamybos, motyvuoja nacionaliniu interesu. Lietuva, prisistatanti kaip žemės ūkio kraštas, tokios agrarinės strategijos nepuoselėja. Vilniuje sėdintys valdininkai bijo kaimo ir vengia susitikimų su žemdirbiais.

Justinas ADOMAITIS

2021-08-28