Bulvės maitintojos: anglų veislės atsparios ir sausroms, ir liūtims

Edita Mačiulaitienė, dirbanti finansų srityje Vilniuje, jau ne vieną dešimtmetį su šeima augina bulves Molėtų rajone. Didelė jų įvairovė – dėl įdomumo ir eksperimentinių atradimų, saviems poreikiams patenkinti, o ne parduoti. Kadangi šie metai dėl sausros tradicinėms bulvėms Lietuvoje buvo labai prasti, kyla klausimas, kaip vilniečiams pavyko užauginti gerą derlių? Pasirodo, lėmė ne tik veislės, atsparios sausrai ir ligoms. Šią vasarą geriau užaugo mulčiuotos arba neravėtos bulvės, mat žolės saugojo nuo svilinančios pražūties.

Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

‘Prince Edward Island Blue’ – karališkos bulvės.

Nuo ko prasidėjo susidomėjimas bulvėmis, tapęs įdomių veislių kolekcionavimu? Kokią vietą šios daržovės užima šeimos virtuvėje?

Viskas prasidėjo nuo prekybos centre pirktų tamsiai mėlynų bulvių, bet eksperimentas nepavyko. Noras ieškoti kažko neįprasto nepraėjo – taip atsirado mėlynų, raudonų ir visokio margumo bei įvairių formų bulvių. Kilo noras pabandyti auginti batatų (saldžiųjų bulvių), verpstinų, gumbinių kiškiakopūsčių.

Bulves labai mėgstame – valgome ir keptas, ir virtas, gaminame ir cepelinus, blynus. Beveik nevartoju grūdinių kultūrų, todėl nemažą mano raciono dalį užima bulvės. Man skaniausios virtos ir neluptos, tada atsiskleidžia jų spalva, skonis. Šalia turi būti kastinio (labai jį mėgstu, nors esu tikra aukštaitė) ir būtinai – silkės.

Kodėl šį sezoną daugelį augintojų nuvylė vadinamosios bulvės darbininkės, auginamos dėl didelio derlingumo? Kaip gelbėjote bulves?

Ši vasara buvo išbandymas bulvių augintojams. Šaltas pavasaris, vasaros kaitra, o galų gale – derlių paskandinusios liūtys. Vėsus pavasaris lėmė lėtą bulvių augimą, o per vasaros kaitrą, kai dirvos paviršius įkaisdavo iki 60 °C, jos kepte kepė.

Laimėjo augintojai, kurie paprasčiausiai neravėjo bulvių arba mulčiavo. Šiaudais ir šviežiai pjauta žole mulčiavau ir aš. Mažiau įkaito dirva, ne tiek žėlė piktžolės, ilgiau išsilaikė drėgmė. Dar gana svarbu – po šiaudais vyko mikrobiotiniai procesai, kurie tiko bulvėms.

Jas tręšiu daugiausia organinėmis trąšomis, t. y. perpuvusiu galvijų ar paukščių mėšlu. Idealiausia, kai tai daroma rudenį. Po savaitės be lietaus patariama bulves laistyti kas tris dienas. Ypač tai svarbu augant gumbams. Man laikytis šios taisyklės nepavyko, bulves teko laistyti rečiau, bet rezultatas buvo neprastas.

‘Sarpo Axona’ bulvienojai spalį prieš šalnas.

Ar esate atradusi absoliučiai tobulų bulvių veislę, kuri būtų atspari gamtos stichijoms (sausroms ir vandens pertek­liui), užaugtų ypač skanios?

Mano favoritė – škotiškoji ‘Sarpo Axona’, ji dar nėra nuvylusi. Ar kaitra, ar sausra, ar liūtys – želia ir augina gumbus. Tai išskirtinai vėlai kasama vėlyva veislė. Šiemet nukasiau spalio 9 d., kai šalnos nukando bulvių stiebus. Derlius buvo puikus, sėklinių bulvių – labai mažai, daugelis gumbų svėrė po 300–500 g. Vienos bulvės užtenka dviem žmonėms pavalgyti.

Didelis pranašumas – labai gerai sandėliuojama, iki vasaros pradžios nesudygsta rūsyje. Išlieka nesuvytusios iki naujo ankstyvų bulvių derliaus. Sodinti reikia pasiruošti – sudaiginti.

‘Sarpo Axona’ bulvių žievelė rausva, minkštimas baltas, malonaus kreminio poskonio. Šios bulvės gana sausos, verdant sukrinta. Tinka blynams, cepelinams, košei.

Ar buvo ir kitų bulvių veislių, kurios nenuvylė sausros ir liūčių metais?

Ne pirmą sezoną auginu ir džiaugiuosi ‘Rote Kus’, ‘Prince Edward Island Blue’ – tai veislės, derančios nuolat, nepriklausomai nuo oro sąlygų.

Tiesa, ‘Prince Edward Island Blue’ ne tokia atspari puviniui kaip ‘Sarpo Axona’. Tai pailgos formos ir karališkos purpurinės spalvos odele su išraiškingomis akutėmis, baltu minkštimu bulvė. Puikaus kreminio poskonio, verdant sukrinta. Kasama rugp­jūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje. Kilusi iš Kanadai priklausančios Princo Edvardo salos. Labai populiari Kanadoje, kur jų galima rasti tiek turguje, tiek prekybos centruose.

Lietuvos laukuose ‘Sarpo Mira’ ir ‘Sarpo Axona’ atlaikė visus išbandymus.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

‘Rote Kus’ – bulvės rausva odele, geltonu minkštimu, pailgos formos, negiliomis akutėmis. Verdant nesukrinta. Kasamos rugsėjo pradžioje.

Šių metų atradimas – ‘Sarpo Axonos’ sesė ‘Sarpo Mira’. Ji taip pat ištverminga kaip ‘Sarpo Axona’, rausva žievele, tik apvalios formos, gelsvu minkštimu, švelniai pereinančiu į baltą.

‘Sarpo’ bulvių veislės – tai, galima sakyti, atskira grupė, šeima? Iš kur kilęs pavadinimas, kuo išskirtinės šios veislės?

Velse (Anglija) įsteigtas Sarvari tyrimų centras, jo tikslas veisti ir platinti ‘Sarpo’ (Sarvari + potatoes) šeimos bulves.

Jų istorija siekia dar 1950 m., kai Veng­rijoje buvo sukurta dr. Istavaan Sarvari bulvių tyrimų grupė, kurios tikslas buvo išvesti puviniui (Phytophtora infestant) ir virusinėms ligoms atsparių veislių. Kilus ginčui tarp tuometės valdžios ir tyrimų grupės, bandymai buvo sustabdyti. Dr. I. Sarvari grįžo į savo šeimos ūkį Vengrijoje ir tęsė bandymus.

Šiuo metu Velse įsteigtame Sarvari tyrimų centre toliau tiriamos, veisiamos ir platinamos ‘Sarpo’ bulvės.

‘Sarpo Mira’ ir ‘Sarpo Axona’ yra registruotos pagrindinės ‘Sarpo’ bulvių grupės veislės Didžiojoje Britanijoje, abi išskirtinai atsparios puviniui, virusams ir kitiems kenkėjams, ligoms. Jos idealiai tinka ekologiniams ūkiams.

Dar pernai pastebėjau, kad ‘Sarpo Axona’ nesirgo jokia liga – nei maru, nei sauslige. Dauguma šakniagumbių užaugo dideli, nors šiai veislei būdingi nevienodo dydžio gumbai (nuo labai didelių iki mažų viename kelme).

Be jau minėtųjų ‘Sarpo Axona’ ir ‘Sarpo Mira’, iš tos grupės auginu dar ir ‘Blue Danube’ (‘Mėlynasis Dunojus’) – gražios formos bulves melsva odele, baltu minkštimu, gerai suverda.

Dėl sausros dažnas daržininkas mėgėjas kitąmet ruošiasi mažinti sodinamų bulvių plotus. Kokie Jūsų planai?

Mažinti ploto nesiruošiu, jį jau šį pavasarį susimažinau nuo 13 iki 7 vagų, o kadangi turiu nemenką bulvių kolekciją, noriu ją išsaugoti.

Nutariau auginti mažiau, bet intensyviau, t. y. kokybiškiau paruošti dirvą ateinančiam sezonui. Tam naudoju augalus sideratus, nuėmusi derlių sėju garstyčias, kurias vėliau užariu. Be to, dar iki naujo sezono svarbu pasirūpinti šiaudais – tai geras mulčias bulvėms.

Editos Mačiulaitienės nuotraukos

 

bulvių veislės, atsparios bulvių veislės