Būsimas Vyriausybės programos įgyvendinimo planas

Vakar žemės ūkio minist­ras Kęstutis Navickas Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje pateikė žinių apie Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projektą. Žinios kol kas šykščios, nes darbas tęsiasi, projektą planuojama baigti ir su socialiniais partneriais derinti vasario mėnesį.

Trys prioritetinės kryptys

Pasak žemės ūkio ministro K. Navicko, numatomos kelios svarbiausių veiksmų kryptys. Jos KRK posėdyje pristatytos pateikiant trumpas tezes, neišsiplečiant.

Užsibrėžta didinti žemės ir maisto ūkio pridėtinę vertę bei konkurencingumą, taip prisidėti siekiant aprūpinti visuomenę kokybišku maistu ir žaliava gaminant aukštos pridėtinės vertės produktus bei išnaudoti bioekonomikos teikiamas galimybes. Bus skatinamas naujausių technologijų, inovacijų, rizikos valdymo priemonių diegimas, sektoriaus skaitmeninimas, siekiama didinti ūkiuose kuriamą pridėtinę vertę. Nuostatas įgyvendinti rengiamasi didinant konkurencingumą, ūkių gyvybingumą ir atsparumą, valdant rizikas, skatinant eksportą, pritaikant modernias bendradarbiavimo formas, modernizuojant žemės ūkį, jame diegiant naujausias mokslo ir technologines inovacijas. Kitas Vyriausybės programos prioritetas – tvarios žemės ūkio, akvakultūros ir maisto gamybos sistemos. Siekiant pažangos šioje srityje veiklos reglamentavimo ir finansinių paskatų sistemą ketinama tobulinti taip, kad ji skatintų tvariau naudoti išteklius ir spręsti aplinkosaugos problemas. Pabrėžiama, kad ekologinio ūkininkavimo plėtrą lems ne tik taikoma paramos sistema, bet ir kintantys vartotojų poreikiai. Prisidedant prie klimato kaitos srities tikslų bus skatinamos technologijos, mažinančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas ir didinančios anglies absorbcijų potencialą dirvožemyje, diegimą. Išskirtinis vaidmuo bus skiriamas mokslinių tyrimų, konsultantų žinių ir gebėjimų santalkai. Numatomos konkrečios iniciatyvos: dirvožemio kokybės valdymas; tvari gyvulininkystė ir akvakultūra; tvari augalininkystė; ekologinio ūkininkavimo ploto plėtra; žemės ūkio indėlis į klimato kaitos mažinimą ir sektoriaus prisitaikymas; tvarios maisto gamybos sistema. Vyriausybės programoje įvardytu prioritetu taip pat yra gyvybingas kaimas. Šio tikslo link bus einama didinant kaimo patrauklumą, pasitelkiant vietos bendruomenes, remiant jų veiklą, ypač orientuojant į tvarių darbo vietų, socialinio verslo kūrimą ir plėtrą. Žemės ūkio ministerija numato kartų kaitos kaime, kaimo bendruomenių stiprinimo iniciatyvas. Žemės ūkio ministras įvardijo savo prioritetinius darbus, kurių yra du. Tai ES parama atsižvelgiant ir į poveikį dirvožemio tvarumui; ūkininkų produkcijos pridėtinės vertės didinimas, jų įtraukimas į trumpąsias maisto tiekimo grandines.

Susidomėjimas muša rekordus

Ministras sulaukė gausybės Seimo narių bei įvairių žemdirbių asociacijų atstovų klausimų, tiesiogiai prie nuotolinio posėdžio buvo prisijungę per 150 dalyvių – tai rekordas, liudijantis augantį susidomėjimą KRK veikla ir, žinoma, laukiančiais ūkininkavimo sąlygų pokyčiais.  Daugeliui neramu dėl kirbančių klausimų: artėja pavasaris, o kas keisis šiemet – negirdėti. Nežinios rūkas gaubia ateinančius metus. K. Navickas ramino posėdžio dalyvių įkarštį ir patikino, kad šiais metais jokie pakeitimai nenumatomi, taip pat ir Kaimo plėtros programoje. „Pereinamuoju laikotarpiu, ypač šiemet, esamose programose kažkokių esminių pakeitimų nebus. Tai ir techniškai neįmanoma“, – teigė ministras.  Tačiau kai kuriems posėdžio dalyviams taip ir liko neaišku – planuojama ekologinių ūkių plėtra, tačiau šiuo metu toliau „važiuojama ant senų bėgių“. Realybė ta, kad Lietuva pritrūko išmokų ekologiniams ūkiams remti, dabar ieškoma galimybių, kaip tą trūkumą kompensuoti.

Ne taip interpretuojamas

Išgirdęs pateikiamus klausimus žemės ūkio ministras K. Navickas ne kartą konstatavo, kad jo žodžiai buvo neteisingai suprasti, interpretuoti. Tuo net pats stebėjosi, bet kaltę prisiima sau, nes galimai nepakankamai aiškiai formulavo mintį, ją ištransliavo. Tokiu pavyzdžiu buvo ketinimas apleistas valstybines žemes apsodinti miškais, atkurti pelkes, taip siekiant, kad žemės ūkis gerokai prisidėtų prie įpareigojimo sumažinti ŠESD emisijas. Ūkininkams kilo klausimų – kaip praktiškai tai bus daroma, kas privers sodinti miškus. Tačiau kilus diskusijai K. Navickas akcentavo, kad jis kalbėjo apie valstybei priklausančią apleistą žemę.  Į daugelį kitų žemdirbiams kylančių abejonių dėl numatomų pokyčių ir kaip jie, ūkininkai, bus priversti keisti savo praktiką, žemės ūkio ministras tikino, jog jokių paliepimų ir privalomųjų nurodymų nebus, kalbama tik apie vienų ar kitų veiklų ar praktikų finansinį skatinimą.

Atviri pasiūlymams

Seimo komiteto posėdyje žemės ūkio ministras K. Navickas ne vieną socialinių partnerių pateiktą pastabą, pasiūlymą – peržiūrėti draudimo paslaugų sąrašą, labiau pasvarstyti konsultavimo schemą, galimai numatant krepšelį ūkininkams, užsirašė, pripažino vertu dėmesio. Pasak K. Navicko, Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projektas bus pristatytas ir paviešintas vasario pradžioje. Šiame projekte bus atsižvelgta ir į KRK posėdyje vykusios diskusijos klausimus.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė

 

123rf nuotrauka

2021-01-21