Daržininkystės ūkius naikina darbo jėgos trūkumas

Nors derlius šiemet neblogas, daržovių augintojai nesidžiaugia. Pirmą kartą valstybės skirta pagalba sumažino dėl pandemijos patirtus nuostolius, tačiau ji buvo labiau simbolinė, o dalis daržovių augintojų net ir tokios dar nėra gavę. Išbristi iš krizės, atrodo, nepadės ir šis ruduo: dėl gero derliaus kaimyninėse šalyse pastaruoju metu lietuviškų daržovių kainos tapo rekordiškai žemos. Apie tai, kokie iššūkiai mūsų ūkininkus verčia keistis ar net trauktis iš rinkos, su Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktore Zofija CIRONKIENE kalbėjosi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Daiva BARTKIENĖ.

– Daržininkai baigia nuimti paskutinį derlių, kasamos vėlyvosios bulvės. Ar šie metai daržovių augintojams buvo sėkmingi?

– Bulvių derlius Lietuvoje šiemet yra vidutinis, vienos veislės buvo derlingesnės, kitos – ne tokios derlingos. Morkų derlius geras, tačiau svogūnų – vidutinis, geresnis tik ten, kur pasėliai buvo laistomi. Panaši situacija su burokėliais ir kopūstais. Labiausiai augintojams nerimą kelia trečdaliu ir daugiau žemesnės produkcijos kainos, ypač svogūnų, kopūstų ir bulvių. Jų mažėjimui įtakos turėjo didelis derlius kaimyninėje Lenkijoje.

– Pavasarį viešojoje erdvėje nuskambėjo žinia, jog pandemija smarkiai pakenkė daržovių ūkiams: liko šimtai tonų neparduotų bulvių, burokėlių ir kitų daržovių. Kokių valstybės kompensacijų ar mokestinių lengvatų sulaukė daržovių augintojai? Kaip vertinate valstybės pagalbą nuo pandemijos nukentėjusiems ūkininkams?

– Daržovių augintojams, negalėjusiems tiekti savo produkcijos dėl COVID-19 pandemijos užsidariusioms viešojo maitinimo įstaigoms ir dėl to patyrusiems nuostolių, buvo skirta laikinoji valstybės parama – 2 mln. Eur.

Ji buvo skirta už nuo kovo 25 d. iki liepos 15 d. nemokamai paskirstytas ar sunaikintas vartoti skirtas bulves, burokėlius, morkas, kopūstus. Bendra valstybės paramos suma vienam pareiškėjui negalėjo viršyti 100 tūkst. Eur.

Kol kas ji išmokėta ne visiems paraiškas pateikusiems augintojams, nes Žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra skirtingai interpretavo paramos taisykles.

Tai buvo bene vienintelė reali pagalba augintojams per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį patyrus nuostolių dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių.

Jokių mokestinių lengvatų daržovių augintojai nesulaukė, kita vertus, dėl jų ir nesikreipėme, tik priminėme, kad jau seniai laikas sumažinti PVM tarifą daržovėms ir vaisiams. Dėl per didelio PVM tarifo visiškai nepajėgiame konkuruoti su kaimyninių šalių ūkininkų produkcija.

– Pandemija praktiškai sustabdė daržovių eksportą į užsienį. Kokia padėtis šiuo metu?

– Tie augintojai, kurie turi ilgalaikes eksporto sutartis, dar eksportuoja, bet užklausų asociacija sulaukia mažiau. Matyt, šalys pirmiausia orientuojasi į vietinę produkciją, nes visoje Europoje šiemet orai buvo ganėtinai palankūs daržininkystei. Nuo stichijų nukentėjo tik atskiri regionai.

– Nė vienas savo pietų stalo neįsivaizduojame be daržovių, nuolat akcentuojama ir sveiko maisto nauda. Ar auginamų daržovių plotai didėja? Kokių tendencijų pastebite Lietuvos ūkiuose?

– Lietuvoje bendras daržovių plotas šiemet augo 736 ha, ar proporcingai padaugėjo ir prekinės produkcijos, esu linkusi abejoti. Dalis deklaruojamų daržovių plotų yra fiktyvūs, neskirti prekiniam derliui gauti. Kyla įtarimų, kad, siekiant gauti susietąsias išmokas, didesnę beakcizių degalų normą, padidinti valdos ekonominį dydį, nesąžiningai deklaruojami mažiau priežiūros ir pigesnės sėklos reikalaujančių daržovių pasėliai.

Abejotinų pasėlių padidėjimas šiemet buvo 730 ha, pernai tų pačių daržovių padidėjimas irgi buvo beveik analogiškas – 711 ha. Net 407 ha užima baltieji ir juodieji ridikai, moliūgų šiemet buvo auginama daugiau nei morkų ar kopūstų – net 713 ha. Skaičiuojama, kad prekinė moliūgų produkcija realiai auginama tik maždaug 40 ha plote. Neproporcingai dideli ir krapų plotai.

Prekinių morkų ar kopūstų turime iki gegužės, o moliūgai jau dabar baigiasi – tai daug ką pasakantis faktas. Reikėtų Nacionalinės mokėjimo agentūros paklausti, kokie buvo moliūgų pasėlių patikros rezultatai.

Kodėl mums tai kelia nerimą? Todėl, kad toks staigus daržovių plotų didėjimas gali būti signalas Europos Komisijai, kad nacionalinis daržininkystės sektorius jau nebeturi problemų, todėl susietųjų išmokų galima ir nebemokėti. Tokiu atveju nukentėtų sąžiningi augintojai, kurių pastangomis vietinių daržovių netrūksta ištisus metus.

Kitokia situacija su bulvėmis. Jų plotai pirmą kartą po daugelio metų šiemet padidėjo beveik 360 ha, nes augintojai matė perspektyvų užsienio rinkose. Todėl šiemet yra didesnė bulvių pasiūla ir bent jau kol kas – didesnė konkurencija tarp augintojų.

– Tačiau ūkininkai skundžiasi, kad šiemet bulvės superkamos neįtikėtinai žema kaina: vos po 10 euro centų už kilogramą. Augintojai patiria nuostolių, o prekybos centrai visada gauna pelną. Ar Lietuvos daržovių augintojų asociacija kaip nors nulemia santykius rinkoje?

– Pretekstą žemoms kainoms davė sumažėjusios eksporto apimtys. Prekybos tinklai, konkuruodami tarpusavyje, naudojasi šia situacija ir drąsiai dempinguoja kainas. Anksčiau nederliaus metais vienas kitas tinklas konkurencijos naštą dalydavosi su augintojais, o šiemet ji visa perkeliama augintojams.

Šiuo metu bulvių supirkimo kaina dar žemesnė – 8 euro centai, nesiekia net savikainos. Silpnesnius ūkius tokia kaina stumia bankroto link. Abejoju, ar prekybos tinklų vadybininkai supranta, o jų vadovai žino, kad pjaunama šaka, ant kurios jie patys sėdi. Sekdami tinklų pavyzdžiu, šiemet dar įžūliau elgiasi perpardavinėtojai ir tarpininkai. Asociacija neturi tiesioginių galių paveikti santykių rinkoje.

– Seniai pastebėta, jog importuojamos daržovės pigesnės nei užaugintos Lietuvoje, nors jų nereikia iš taip toli vežti. Kodėl taip yra?

– Todėl, kad šalys išveža perteklinę produkciją, be to, ne pačios geriausios kokybės. Pigiai gero daikto nenupirksi.

– Vakarų daržininkai pasitelkia pigesnę emigrantų darbo jėgą. Ar mūsų ūkiuose darbo jėgos netrūksta? Kaip šią problemą sprendžia Lietuvos daržininkai?

– Kol kas daržininkystės ūkiai šiaip taip vertėsi, bet limitai išnaudoti. Situacija dar labiau pablogėjo, kai buvo pradėtos mokėti 200 Eur išmokos net ir tiems, kurie neatitinka kriterijų gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką.

Jau ne tik Vakarų daržininkai kviečia emigrantus dirbti, bet ir kaimyninės šalys. Pavyzdžiui, Estijoje jau porą metų apie 80 proc. nekvalifikuotų darbų atlieka ukrainiečiai. Lietuvoje dalis augintojų atsisako rankų darbui imlių daržovių auginimo, nors jos brangiai perkamos užsienyje. Ar tai gerai Lietuvos ekonomikai, tegul sprendžia politikai.

– Klimato kaita Lietuvos ūkininkams žada nemažai permainų. Kokių iššūkių gali tikėtis daržininkai? Gal jau laikas investuoti į egzotinių daržovių auginimą, planuoti du derlius?

– Užauginami ir trys trumpesnės vegetacijos daržovių derliai. Apie egzotines daržoves tegul galvoja daržininkai mėgėjai, o daržininkystės ūkiai klimato kaitos iššūkius bando įveikti su laistymo, apsaugos nuo šalnų sistemomis, tvarkydami drenažą.

– Kiek Lietuvoje užauginama įprastų mums daržovių? Ar galime tikėtis, kad šiemet jų turėsime iki pavasario?

– Šių metų statistinių duomenų dar nėra, bet pastaraisiais metais vidutiniškai užauginama apie 300 tūkst. t bulvių, apie 200 tūkst. t daržovių. Turime bulvių ir burokėlių perteklių. Jei neeksportuojama, morkų, svogūnų, kopūstų Lietuvos rinkai užtenka iki gegužės. Ilgiau šių daržovių sandėliuoti nebeapsimoka, nes vartotojas labiau linkęs rinktis šviežias daržoves. Todėl augintojai stengiasi prekybą baigti balandį, kai ateina laikas daržovių sėjai. Darbo jėgos ir prekybai, ir sėjai neužtenka.

Reikia pasidžiaugti, kad daržovių sandėlių ūkis didėja, tai reiškia, kad vartotojus galime ilgiau aprūpinti vietinėmis daržovėmis.

Redakcijos nuotrauka