Biržuvėnų dvaras dar kartą atgimė: pažadinti pasakojimai apie lobį ir kultūros klodus

ŪP portalas turėjo galimybę šioje dvaro sodyboje (Telšių r., Luokės sen.) apsilankyti likus porai dienų iki atidarymo šventės.

Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius perspėjo, kad dar ne viską spėta sutvarkyti. Kai imiesi didelių darbų, kaip menininkams ar studentams pritrūksta „vienos nakties“ sumanymams užbaigti. Tačiau darbavosi iš širdies visa komanda: dažė, klijavo sienų apmušalus, rinko ir nešė senovinius baldus, indus...

Kultūros paveldo objektas Žemaitijos turizmo informacijos centrui buvo perleistas sausio mėnesį. Tuomet dvaro rūmai buvo visiškai tušti. Ankstesni administratoriai nepateisino lūkesčių. Čia veikė ne tik Telšių rajono savivaldybės  Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos padalinys bei muziejus ekspozicija, bet ir sodybą galima buvo išsinuomoti vestuvėms ar kitiems renginiams.

Dabartinė Biržuvėnų dvaro sodybos vizija nieko bendra su komercine veikla neturi. E. Vaškelevičiaus žodžiais, ši vieta turi teikti dvasinę naudą, tapti vieta, kur galima susipažinti su istorija.

Naujoji vizija – ne pelno

„Čia įkūrėme Menų ir edukacijų centrą. Galima bus gyventi, kurti mūsų miestui ir rajonui“, – apie baigtus ir jau baigiamus įgyvendinti sumanymus pradeda pasakoti E. Vaškelevičius.

Menų ir edukacijų centras kuriasi dvaro sodybos išlikusiame oficinos pastate, kuris suręstas XVII a. (dvaro laikais oficina buvo skirta administracijai, čia buvo ruošiamas valgis ponų stalui), o pastarąjį kartą restauruotas 2012-aisiais. Edukacijoms skirta patalpa jau visiškai įrengta, sienas puošia dailininkės Laimutės Širvydaitės grafikos darbų paroda „Muzikantai“.

Naujajame dvaro sodybos gyvenime numatyta vieta piligrimams, mat pro čia suka piligrimų kelias „Camino Lituano“. Maldininkai nuo šiol į dvaro sodybą galės drąsiai užsukti – čia ras nedidelį piligrimų centrą, kur galės gauti reikalingą informaciją, už simbolinę 2 eurų sumą pernakvoti.

Žemaitijos turizmo informacijos centro vadovas su įkvėpimu pasakoja ir apie tai, kad ponų name galės apsistoti ir keletas svečių, norinčių pabūti ypatingoje aplinkoje. Tam numatyta paskirti keturis kambarius – šiuo metu ieškoma  tinkamų senovinio stiliaus baldų, kurie atitiktų dvaro interjero dvasią. Tačiau ir už šią prabangą naujieji dvaro valdytojai nesieks pasipelnyti. E. Vaškelevičiaus preliminariai įvardyta suma būtų apie 20 eurų pabrėžiant, kad nebus siekiama pelno – tik kažkiek kompensuoti išlaidas. Kambarius tikimasi įrengti iki liepos mėnesio.

Iš muziejaus į tikruosius namus sugrižta lobis

Dvaro sodybos ponų namas per gaisrą, kilusį 2004 m. Kalėdų išvakarėse, siaubingai nukentėjo. Iš kambarių pro suniokotą stogą galėjai žvelgti tiesiog į žvaigždes. Namas atstatytas 2011 m., rekonstruojant stengtasi išsaugoti jo autentiką. Jos nėra daug. Išlikę autentiški židiniai su XVIII a. kokliais, kaminas, grindų plytelės.  

Vis dėlto gaisras prisidėjo prie to, kad dvare buvo surastas lobis.  

Paskutinė dvaro šeimininkė Ona Gorskienė dvarą valdė iki pirmosios sovietinės okupacijos, tuomet su šeima, kurioje buvo penki vaikai, pasitraukė į Šaukėnų dvarą, o prieš antrąją sovietinę okupaciją – į Vakarus. Gorskiams teko gyventi keliose šalyse, pastaruoju metu palikuonys gyveno Lenkijoje ir Prancūzijoje.

Jauniausia Gorskių dukra Janina de Nagourski, lydima sūnų, 2005 m. birželį atvyko į Lietuvą, į gimtąsias vietas. Tuo metu ji buvo jau 84-erių. Pasakojama, jog ją Biržuvėnuose prie dvaro pasitiko būrelis vietinių gyventojų ir keletas svečių, artimiau bendravusių su Žemaitijos bajorais dvarininkais Gorskiais. Atvykimo tikslas buvo ir lobio, užkasto po grindimis, paieška – ponia Janina turėjo brolio Antano kažkada nubraižytą planą. Gorskių palikuonims talkino vietos muziejininkė šviesuolė Aldona Simonavičiūtė, Žemaičių vyskupystės muziejaus direktorius Antanas Ivinskis. Užfiksuoti pasakojimai, kad tik vakare, pasišviečiant žvakėmis, pavyko atrasti lobį – medinę skrynią, kurioje buvo Meiseno porceliano rinkinys – apie trys šimtai indų.

Taip pat buvo rasta vyno, pora šautuvų. Tarp pirmo ir antro aukšto perdanga aptikta itin vertingų dokumentų.

Gorskių palikuonys lobį perdavė saugoti muziejui Telšiuose.

Tačiau dabar, kaip pasakoja E. Vaškelevičius, Žemaičių muziejus „Alka“ sutiko lobį – itin vertingą Meiseno porcelianą – perleisti Biržuvėnų dvaro rūmams. Žemaitijos turizmo informacijos centras įvykdė visas sąlygas, kad būtų užtikrintas šių vertybių saugumas. Po daugelio metų atrastos ir namo sugrąžintos vertybės bus eksponuojamos specialiuose įstiklintuose stenduose.

Pasigardžiavimui: sako, čia dar ir vaidenasi

Naujieji dvaro šeimininkai pasirūpino įvairiausiomis detalėmis, kurios lankytoją gali nustebinti, sudominti, suintriguoti. Pasakojimų pynėje – ir šiek tiek mistikos.

Sakoma, kad dvare vyksta įvairūs paranormalūs reiškiniai. Esą dvasių buvimą dažniausia pastebi bibliotekininkė. Dvasios turbūt labai išsilavinusios, nes dažnai po nakties būna nuo lentynų nukritusios kelios knygos. Pakėlus – vėl nukrenta. Dar esą kartais girdėti moteriškų batelių kaukšėjimas per senąjį grindinį...

Autorės nuotraukos