Derlių lemia ir pelės

Rašėme apie Lenkijos ir Bulgarijos ūkininkų patirtis, tačiau būtų nepadoru praleisti čekų ūkininkus. Šis pavasaris netradicinis daugelio šalių žemdirbiams. Daugiau kaip 1 000 kilometrų iki vietos Čekijoje, o oro temperatūra nuo Kauno nepakito: kai išvažiavome, buvo 10 °C, nuvykome į vietą ir radome tokią pat oro temperatūrą, o tai – paskutinė balandžio savaitė.

; Čekija; trąšos; neariminė žemdirbystė; karbamidas;

Problemos panašios

Ūkininkai sakė, kad pavasaris vėluoja vidutiniškai trimis savaitėmis, kviečiai ir miežiai dar nepurkšti herbicidais, nes tik balandžio 19 d. baigėsi šalnos, o ir oro temperatūra dienomis nepasiekia 12 °C temperatūros. Žinoma, buvo šiltesnių dienų, bet jos įnešė mažai žavesio, tik ką pradėjo žydėti slyvos, kai kurios rapsų veislės jau bando žydėti, o kai kurios dar tik pasiekė gelsvėjančių žiedpumpurių stadiją. Žemės ūkyje taip jau yra – vėluoja pavasaris, vėliau saulė stipriau pašildo, augalai pasiveja laiką ir galiausiai derliaus nuėmimas vyksta kaip visuomet. Žemdirbių problemos panašios: dirvos erozija, trąšų kainos, alternatyvų trąšoms paieška, pelės pasėliuose ir t. t. Čekijoje įprasta žiemkenčius tręšti karbamidu, šiemet karbamido kaina perkopė 1 300 Eur/t, o mažiau populiari amonio salietra nesiekia 700 Eur/t.

Reguliuoja natūralūs priešai

Čekijos ūkininkai jau seniai įdiegę neariminę technologiją, nes sparčiai degraduoja dirvožemiai ir reikia kontroliuoti šį procesą. Kai nedirbi žemės, pirmiausia galvoji apie grėsmes, viena jų – pelės, tad ir paklausėme, kaip sekasi kontroliuoti pelių populiaciją? Ūkininkai sakė, kad jie specialiai nenaikina pelių, viską sureguliuoja gamta. Ar aria, ar nearia – pelių yra, kai kurie aria kas 5 metus ir vis tiek yra, gal mažiau ten, kur dirvožemis purus, panašias teorijas išsakė ir mokslininkai. Anot ūkininkų, pelių kontrolė sudėtinga, pirmiausia reikia pasirūpinti natūralių priešų populiacijos gausinimu (lapės, ereliai, suopiai ir t. t.), tačiau meteorologinės sąlygos sudėlioja taškus. Kai buvo sausringi metai, pelės išplito taip, kad kai kuriuose laukuose kviečių praktiškai neliko, o po vienos žiemos, kai buvo daug sniego ir jis sparčiai ištirpo, pelių neliko visai, taip pat jų populiacija sumažėja ir po lietingesnio laikotarpio. Šiemet praktiškai nėra pažeistų pasėlių, bet kovo mėnesį kritulių neiškrito ir kas žino, kaip bus vasarą. Tiesa, prieš atvažiuojant per dvi dienas iškrito 40 mm kritulių (pietiniams regionams tai labai daug) ir dabar svarbu, kaip ūkininkai sugebės išsaugoti drėgmę. Drėgmės saugojimu čekai žemdirbiai užsiima seniai ir turi pakankamai patirties. Čekijoje nuo seno naudojami biologiniai preparatai, vienus pirmųjų preparatų ir naudojimo patirtį prieš maždaug 20 metų parsivežėme į Lietuvą. Dabar ir mes pasiekėme atitinkamą lygį, jau galime dalytis savo pastebėjimais. Čekų ūkiuose, kaip ir pas mus, diegiamos biologizuotos augalininkystės technologijos, derinami ekologiniams ūkiams būdingi sprendimai su šiuolaikinėmis technologijomis. Skirtumas tas, kad ten sprendimai gal labiau artimi ekologiniams, bet biologiniai preparatai visai neišstumia įprastų mikroelementų, kai kurių mineralinių trąšų ar augalų apsaugos priemonių. Seniai biologizuotas technologijas naudojantys žemdirbiai pastebi, kad praėjus 5–7 metams, gerokai sumažėjo įprastinių priemonių poreikis. Ūkininkai sako, kad „labai svarbu suprasti, kaip naudoti biologinius preparatus ir kaip rūpintis dirvožemiu, šiuo atveju svarbu gydyti ligonį, o ne ligą“.

Tenka sėti du kartus

Čekijoje tikslaus augalininkystės biologizavimo technologijų apibrėžimo nėra, todėl kiekvienas savo patirtimi gali įnešti indėlį į augalininkystės technologijų vystymą. Biologizavimu galima vadinti ir dirvožemio savybių atstatymą, kai ūkininkas nustoja agresyviai dirbti žemę, palieka augalines liekanas, jas apipurškia specialiais mikrobiologiniais preparatais arba naudoja organines trąšas, įveda dirvožemį gerinančius, ir technologijų biologizavimui pradžia jau padaryta. Vietos ūkininkai ir mokslininkai sako, kad technologijų biologizavimu galima laikyti mineralinių trąšų ir augalų apsaugos priemonių sumažinimą, investuojama į tarpueilių purentuvus (net ir žieminių kviečių), kad būtų galima mechaniškai kontroliuoti piktžoles. Žinoma, tai daroma pasiekus tam tikrą lygį, neįvertinus situacijos galima „paleisti“ piktžoles. Ūkininkų nuomone, augalininkystės technologijų biologizavimas – kompleksinis sprendimas, norint pasiekti ryškų ekonominį efektą, pirmiausia reikia žinoti dirvožemio ir augalų derlumo galimybes, fiziologines savybes ir poreikius. Ekonominis efektas pasiekiamas sumažinus auginimo išlaidas ir padidinus augalų produktyvumą, tačiau vieno sprendimo, duodančio ekonominį efektą, nėra, kiekvieną kartą reikia įvertinti meteorologines sąlygas, dirvožemio būklę, sėjomainą, dirvožemio degradaciją ir t. t. Pvz., šiemet pavasaris vėluoja, jei sėtume tik pagal kalendorių, kukurūzus jau turėjome būti pasėję, bet dar tik sėsime, nes dirva buvo šalta, tiksliau – nesubrendusi. Tokios patirties jau būta, tuomet kukurūzai skurdo, išaugo savikaina, nes reikėjo papildomų priemonių augimui skatinti. Šiemet taip pat, kas pasėjo anksti, praėjo 20 dienų, augalai dar tik pradeda rodytis, o kai kurie jau atsėja. Čia ir mes pridūrėme, kad turime tokios patirties, kai paskubėjus tenka du kartus sėti ir tik vieną kartą imti derlių. Taikant biologizuotas technologijas, preparatų naudojimo šablonų nėra, nes specialistas renkasi vietos sąlygomis tinkamiausią sprendimą. Yra keletas produktų, naudojamų pagal bendrą schemą. Tai produktai augalinių liekanų apdorojimui, fosforą atpalaiduojančios, kalį mobilizuojančios bakterijos, kiti biologiniai produktai, naudojami pagal augalų ir dirvožemio būklę.

Keista, kad reikia įrodinėti

Ūkininkai, vertindami pasėlių būklę, taiko šiuolaikines technologijas, leidžiančias operatyviai formuoti ir koreguoti auginimo technologijas ne tik optimizuojant išlaidas, bet ir maksimaliai išnaudojant augalų biopotencialą konkrečiomis sąlygomis. Mokslininkai, vykdantys bandymus su biologiniais preparatais, stebisi, kad reikia įrodinėti biologinių preparatų naudą. Biologiniais procesais paremti visi gamtoje vykstantys procesai, ir jie egzistuoja milijonus metų, o chemija – priešingai – naudojama neseniai ir svetima aplinkai, bet užkariavo pozicijas dėl greito poveikio ir nereikalauja didesnių įgūdžių.

Priėjome bendros išvados, kad kalbėti apie technologijų biologizavimą galima tuomet, kai gali ir gebi laiku pastebėti bei koreguoti pokyčius laukuose, užtikrinti visaverčių technologijų įgyvendinimą. Be abejo, reikia turėti ir efektyvius biologinius produktus. Neturint pakankamai patirties, elementarią technologinę klaidą galima nurašyti kaip nepakankamą biologinių produktų efektyvumą, tokių atvejų yra visose šalyse, net ir aukštos žemdirbystės kultūros. Galvojant apie ilgalaikę augalininkystės verslo perspektyvą, reikia rimtai mąstyti apie esamų technologijų tobulinimą, nes nualintas dirvožemis neišmaitins augančios žmonių populiacijos.

Autoriaus nuotraukos

2022.05.03

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto docentas – Dr. Vytautas LIAKAS

Susijusios temos – skaitykite: žemės ūkis; Čekijatrąšos; neariminė žemdirbystėkarbamidasmodernus ūkisnaujosios technologijos;