Didėja šešėlinės ekonomikos grėsmė

seseline ekonomika, ukraina, lietuvaSpėju, kad absoliuti dauguma žmonių, skaitysiančių šį tekstą, jau susitvarkė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijas ir džiaugiasi ramybe. Manau, kad daugeliui mūsų GPM deklaravimo metas panašus į loteriją: dažnu atveju konkrečią sumą, kiek GPM permokos susigrąžinsi ar kiek teks sumokėti mokesčių valstybei, sužinai tik supildęs visus dokumentus. Tad sveikinu tuos, kuriems pasisekė laimėti. Taip pat spaudžiu dešinę tiems, kurie drauge su manimi gerokai paplonino pinigines balandžio gale–gegužės pradžioje. Viliuosi, kad mūsų sumokėti mokesčiai didžiąją dalimi nukeliaus valstybės stiprinimui, todėl neramiai žvelgiu į ženklus, bylojančius apie šešėlinės ekonomikos augimą 2022 m. Apžvelkime šią temą.

Aukšta infliacija
ir perkamosios galios mažėjimas

Pirmoji priežastis, kodėl esu linkęs manyti, kad 2022 m. bus šešėlinės ekonomikos klestėjimo tarpsnis, yra ta, kad nemaža dalis ekonomistų įžvelgia ryšį tarp šešėlinės ekonomikos ir infliacijos. Pavyzdžiui, Rajeev K. Goel ir Michael Arnold Nelson savo tyrime „Apšviečiant šešėlį: šešėlinę ekonomiką lemiančių veiksnių identifikavimas“ įrodė, kad aukšta infliacija yra vienas iš šešėlinę ekonomiką lemiančių veiksnių. Panašią situaciją liudija Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktas tyrimas. Pasak LLRI ekspertų, jeigu žmogus gaunamas pajamas vertina gerai, tikimybė, kad jis pirks nelegalias paslaugas ar prekes, yra net 39 proc. mažesnė. Tokie skaičiai neturėtų mūsų itin smarkiai stebinti. Menkstanti perkamoji galia ir kosminiu greičiu kylančios kainos skatina vartotojus ieškoti būdų, kaip sumažinti išlaidas. Šiandien Lietuvos gyventojams, ypač tiems, kurie gauna fiksuotas pajamas, yra iškilusi reali grėsmė patirti savo perkamosios galios silpnėjimą. Balandžio mėnesį metinė infliacija Lietuvoje siekė net 16,6 proc., kai ekonomikai sveika ir normalia laikytina 2–3 proc. siekianti infliacija. Lietuvos namų ūkiai neturi daug alternatyvų spręsti infliacijos problemų. Labiau pasiturintys siekia tapti gaminančiais vartotojais ir sumažinti energetikos kaštų svorį. O kukliau gyvenantiems viena iš natūraliai kylančių alternatyvų – mažinti išlaidas nemokant mokesčių valstybei.

GPM lengvatų naikinimas

Nors šešėlinė ekonomika yra dažna, tačiau toli gražu ne vienintelė alternatyva spręsti kainų augimo problemą. Apsipirkinėdami „Lidl“, „Maximoje“ ar „Ermitaže“, susimokame mokesčius nepriklausomai nuo mūsų motyvacijos tą daryti. Todėl drąsiai galima teigti, kad šešėlinė ekonomika yra labiau būdinga vieniems sektoriams negu kitiems. Tarp šių sektorių tradiciškai svarbų vaidmenį vaidina būsto ir automobilio remonto, o taip pat ir auklių paslaugos. Deja, šiemet yra paskutiniai metai, kai gyventojai, deklaruodami pajamas, galėjo susigrąžinti dalį sumokėto GPM už pernai gautas automobilio, būsto remonto ir auklių teiktas paslaugas. Štai ir antroji priežastis, kodėl Lietuvoje yra tikėtinas šešėlinės ekonomikos augimas. Neabejotina, kad kai kurie, neišmanydami GPM deklaravimo subtilybių, nepasinaudodavo lengvatomis ir dėl to paprasčiausiai būdavo linkę sutaupyti naudodamiesi šešėliu. Tačiau pastaraisiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija kruopščiai padirbėjo savo sistemos modernizavimo srityje, tad šiandien nereikia didelių buhalterinių žinių, kad kokybiškai pateiktum deklaraciją ir pasinaudotum mokestinėmis lengvatomis. Jų naikinimas dalį žmonių, kurie svarstydavo rinktis pigesnius, tačiau mokesčius slepiančius paslaugų teikėjus ar brangesnius, bet mokesčius sąžiningai mokančius specialistus, neišvengiamai kreipia link sukčiaujančių specialistų. Taip ne tik iškreipiama rinka, bet ir susiduriama su situacija, kai de facto baudžiami tie verslai ar specialistai, kurie elgiasi sąžiningai valstybės atžvilgiu. Be moralinių argumentų nevalia pamiršti ir ekonominių. Žvelgiant mokesčių mokėtojo akimis, mokesčių lengvatų naikinimas yra ne kas kita kaip mokesčių didinimas. Taigi jas naikinant, išlieka grėsmės, apie kurias dar XX a. mus įspėjo Artūras Laferas. A. Lafero kreivė rodo, kad atkakliai didinant mokesčius, galima pasiekti ribą, kai mokesčių surenkamumas pradės mažėti.

Pasitikėjimo valstybe problema

Ukrainos pavyzdys mums liudija, kad labai mylint savo tėvynę, dėl jos galima ir galvą paguldyti, o ne tik sąžiningai mokėti mokesčius. Ironiška, bet pati Ukraina toli gražu nėra tas kraštas, kuriame nebūtų šešėlinės ekonomikos. Vis dėlto vienu svarbiausių mokesčių surenkamumą didinančių ir šešėlinės ekonomikos mažėjimą lemiančių veiksnių yra pasitikėjimas valstybe. Deja, Lietuvoje yra užtektinai pasitikėjimą valstybe mažinančių veiksnių. Mūsų šalyje vis dar gausu akį rėžiančių politikų manipuliacijų, pavyzdžiui, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius ignoruoja tris ketvirtadalius šalies gyventojų ir jais manipuliuoja, tvirtindamas, kad kažin kokiu magišku būdu partnerystė suteiks Lietuvai daugiau saugumo. Ne ką mažesnį liūdesį kelia ir situacijos, kai didieji politikos autoritetai, pavyzdžiui, Eligijus Masiulis išsisuka politinės korupcijos bylose, nors yra sulaikomi su ženklintais pinigais. Dažnas lietuvis, prieš mokėdamas mokesčius, gali savęs paklausti, ar tikrai verta tai daryti, jeigu pinigai gali nukeliauti taip, kaip ryšis diktuoti įtakingi šalies koncernai. Nors tokios problemos egzistavo ir anksčiau, bet tai, kad jos išlieka, neišvengiamai veikia ir šešėlinę ekonomiką Lietuvoje.

Vietoje išvadų

Viliuosi, kad mano įžvalgos bus klaidingos ir šešėlis šalyje nepadidės. Mūsų sumokėti mokesčiai tvirtina valstybės pamatus, o kai šalia mūsų vyksta karas, tvirti šalies pamatai yra kaip niekada svarbūs. Suprantu, kad kartais gali būti sunku ir nelengva, bet išlikime skaidrūs, nes taip Lietuva taps stipresnė, o kartu su ja stiprėsime ir mes visi.

 

Redakcijos nuotraukos

2022.05.08

ŪP apžvalgininkas – Audris NARBUTAS

Susijusios temos – skaitykite: Lietuvos laisvosios rinkos institutasšešėlinė ekonomika; : karas Ukrainoje;