Dyzelino akcizo lengvatų taikymas daro įtaką žemės ūkio produktų gamybai

Vyriausybė nuolat deklaruoja: „Taupysime lėšas, mažinsime biurokratinę naštą.“ Neseniai pasigirdo siūlymų panaikinti žemės ūkyje naudojamo dyzelino akcizo lengvatas ir jas pakeisti kompensacijomis. Kokią įtaką tokie pakeitimai turės ūkių gyvybingumui ir konkurencingumui, komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė dr. Astrida MICEIKIENĖ:

„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žemės ūkio sektorius yra pažeidžiamesnis ir rizikingesnis nei daugelis kitų. Didelę įtaką šiam sektoriui, ypač augalininkystei, turi gamtos reiškiniai, nekontroliuojamos oro sąlygos, biologinio turto naudojimo ypatumai. Gyvulininkystei didžiausią įtaką daro ligų protrūkiai. Dėl šių priežasčių, taip pat ir dėl dažnų kainų svyravimų rinkoje ūkių pajamų kitimas žemės ūkio sektoriuje gali būti labai didelis, neretai viršija 30 proc., tad sąnaudų mažinimas ar kompensavimas, subsidijavimas įvairiomis formomis ir būdais yra labai svarbus ir būtinas.

2019 m. EBPO ataskaitoje, kuri skirta žemės ūkio apmokestinimo analizei, rekomenduojama ateityje žemės ūkio verslui palaipsniui pereiti prie biodyzelino ar kitų alternatyvių energijos šaltinių naudojimo taip užtikrinant tvarų žemės ūkio vystymąsi, mažinant CO₂ išlakas. Tačiau reikia nepamiršti, kad biodegalų naudojimas didina bendrus ūkių kaštus. Todėl turi būti priimti sprendimai trumpalaikėje perspektyvoje dėl žemės ūkio produkcijai reikalingo dyzelino akcizo lengvatų taikymo ir ilgalaikėje perspektyvoje – numatant perėjimo prie biodyzelino naudojimo žemės ūkyje skatinimo ir dėl to atsiradusių papildomų kaštų kompensavimo priemones.

2020 m. EBPO ataskaitoje pateikiama išsami informacija apie akcizų lengvatas dyzelinui, naudojamam žemės ūkyje. Šalių pasirinkimai gana įvairūs. Vienos šalys taiko akcizo mokesčio lengvatas įsigyjant dyzeliną, kitos – galimybę susigrąžinti sumokėtą akcizo mokestį ar jo dalį.

Pavyzdžiui, Kroatija visai netaiko akcizo mokesčio degalams, naudojamiems žemės ūkyje. Čekija kompensuoja iki 40 proc. dyzelinių degalų akcizo augalininkystėje, o gyvulininkystėje – net nuo 40 iki 87 proc. Tai priklauso nuo gyvulių rūšies ir kitų veiksnių. Estija mažina dyzelino akcizo mokestį savo ūkininkams iki 73 proc. Suomija taip pat taiko mažesnį akcizą dyzelinui, įsigyjamam žemės ūkio darbams, tačiau netaiko jokių papildomų kvotų.

Taip elgiasi ir Prancūzija. Tik šiuo atveju reikėtų akcentuoti, kad didesnės akcizo nuolaidos taikomos, kai ūkiai atsižvelgia ir taiko įvairius aplinkosauginius standartus ir inovacijas. Ispanijoje sumažinti akcizo mokesčiai už dyzeliną, naudojamą traktoriams ir žemės ūkio mašinoms, taikoma 96,71 Eur už 1 000 litrų, kai įprastas tarifas yra 331 Eur už 1 000 litrų. Švedijoje ūkininkai gali susigrąžinti iki 99 proc. sumokėto akcizo, sunaudoto traktoriams ir kitai žemės ūkio technikai, taip pat 77 proc. produkcijai džiovinti sunaudoto dyzelino akcizo.

Europos Sąjungos šalyse dyzelino žemės ūkio produktų gamybai lengvatos sudaro gana dideles sumas. Pavyzdžiui, mūsų kaimynėje Lenkijoje 2018 m. akcizo, skirto žemės ūkiui, lengvatos siekė 216 mln. Eur, Italijos ūkininkai dėl šios lengvatos sutaupė 990 mln. Eur per metus.

Palyginti su sektoriaus dydžiu, dyzelinių degalų mokesčio lengvatos žemės ūkiui per pastarąjį dešimtmetį gerokai padidėjo Latvijoje ir buvo gerokai didesnės nei kitose šalyse. Šių degalų mokesčio lengvatos sudaro daugiau kaip 1 proc. visos žemės ūkio produkcijos vertės Prancūzijoje, Norvegijoje, Slovėnijoje ir Italijoje, nors Norvegijoje jos sumažėjo. Bendros degalų mokesčio nuolaidos padidėjo, palyginti su žemės ūkio sektoriaus dydžiu pusėje šalių, kurios 2000–2018 metais įgyvendino tam tikras lengvatų sistemas, o kitos pusės – sumažėjo.

Degalų išlaidos Lietuvos ūkininkų ūkių bendroje išlaidų struktūroje sudaro žymią dalį. VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkas R. Rakštys analizavo degalų išlaidas ūkininkų ūkiuose.

Jo atlikti skaičiavimai rodo, kad 2018 m. vidutiniškai degalų buvo sunaudojama apie 92 l/ha, ankstesniais metais degalų sunaudota panašiai, išskyrus 2015 m. – 77 l/ha (mažesnį apskaičiuotą kiekį gali lemti tai, kad naudojama vidutinė metinė dyzelino kaina, o dyzelino pirkimas turi sezoninį pobūdį, dėl to faktinės pirkimo kainos ūkiuose galėjo būti mažesnės). Vertine išraiška 2018 m. ūkių išlaidos vienam hektarui žemės ūkio naudmenų sudarė 61 Eur, t. y. 8,3 proc. nuo visų tiesioginių sąnaudų. Dyzelino akcizo lengvata galėjo sudaryti vidutiniškai 29 Eur/ha. Tai gana reikšmingas dydis, priklausomai nuo ūkio subjekto ir jo veiklos pobūdžio akcizo lengvatos dalis gali sudaryti iki 30 proc. nuo bendro subsidijų lygio.

Taigi, daroma išvada, kad žymėtojo dyzelino žemės ūkio produktų gamybai lengvatų panaikinimas turės labai didelę įtaką ūkių gyvybingumui ir konkurencingumui. Todėl, keičiant mokestines sąlygas verslui, ypač gaminančiam būtiniausius produktus ir priklausomam nuo gamtos sąlygų, reikia labai gerai apgalvoti ir įvertinti tokių pokyčių pasekmes – tiek ekonomines, tiek socialines, netgi psichologines. Labai tikiu, kad dabartinė Lietuvos valdžia taip ir elgsis – išanalizuos, apskaičiuos ir parinks patį geriausią sprendimą žemės ūkio verslui.“

Savaitės komentarą parengė ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

2021-05-03