Ashburn +7,0 °C Debesuota
Pirmadienis, 30 Sau 2023
Spausdintų leidinių prenumerata
Ashburn +7,0 °C Debesuota
Pirmadienis, 30 Sau 2023

Šaltas švinas kelia karštas aistras

2022/11/24


Aplinkos ministerijos (AM) specialistai, vos nugirdę apie Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) siūlymą apriboti švino tiekimą rinkai ir naudojimą šaudmenyse, puolė siūlyti visuomenei diskutuoti šia tema.

apriboti švino tiekimą, Raimondas Ribačiauskas, Saulius Pečeliūnas, Arūnas Marcinkevičius

Europoje pastebėti švininius svarelius ryjantys paukščiai?

Įprastai panašios diskusijos pasibaigdavo tuo, kad valdžia iš viršaus nuleidžia savo sprendimą, o mes visi uoliai imamės jį įgyvendinti. Tačiau panašu, kad šį kartą taip nenutiks, nes kartu susirinkę Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos valdybos pirmininkas, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Saulius Pečeliūnas, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas advokatas Arūnas Marcinkevičius ir Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas įžvelgė planuojamą klastą ir iškart pareikalavo numatomo AM veiksmo pagrindimo bei pateikė savus argumentus.

Remiantis ECHA rekomendacijomis Lietuvoje siekiama apriboti šviną šaudmenyse ir žvejybos reikmenyse, nes ES atlikti tyrimai, kuriais įvertinta šio metalo ir jo junginių keliama žala, atskleidė, kad, pavyzdžiui, paukščių praryti švininiai šratai, žvejybos svareliai ir masalai gali sukelti ūminį ir lėtinį toksinį poveikį ar net mirtį.

Suprantama, dažnas pagalvojęs apie šratus ar svarelius ryjantį paukštį nusišypsos, tačiau ECHA pateikia ir rimtesnių argumentų. Anot šios agentūros specialistų, ES kasmet į aplinką pasklinda apie 44 000 tonų švino: 57 proc. dėl sportinio šaudymo, 32 proc. dėl medžioklės ir 11 proc. dėl žvejybos veiklos. O tai, teigia ECHA, kelia riziką ne tik paukščių gerovei, bet ir žmonių sveikatai.

Patekęs į žmogaus organizmą švinas gali trikdyti nervų sistemos vystymąsi, lemti širdies ir kraujagyslių ligas, pabloginti inkstų funkcionavimą. Švinas įvardijamas kaip viena padidėjusio kraujospūdžio, nevaisingumo priežasčių. Didžiausią rūpestį dėl visuomenės sveikatos kelia švino toksiškumas septynerių metų ir jaunesnių vaikų nervų sistemos vystymuisi.

Diskusiją inicijuojantys AM specialistai tikina, kad siūlomas apribojimas susijęs tik su civiliniu naudojimu ir neapima švino šaudmenų bei šovinių naudojimo kariniais tikslais, policijos, saugumo ar muitinės pajėgose. Anot jų, apribojimai taip pat nebūtų taikomi švino šaudmenų ir šovinių naudojimui patalpose. Be to, jie turi kitą argumentą: šis apribojimas papildo 2021 m. sausio 25 d. priimtą švino šratų naudojimo šlapžemėse apribojimą, kuris visose ES valstybėse narėse bus pradėtas taikyti 2023 m. vasario 15 d.

Turime teisę žinoti

Draugėn suėję S. Pečeliūnas, A. Marcinkevičius ir R. Ribačiauskas išanalizavo AM visuomenės diskusijai pateiktą klausimyną ir nustatė, kad jis yra sudėtingas, ir dėl to praktiškai neįkandamas paprastam šalies piliečiui. „Jame pateikti klausimai reikalauja specialiųjų, įvairių mokslo sričių, žinių, todėl savo turinio esme jis skirtas mokslinių tyrimų institucijoms“, – „Ūkininko patarėjo“  redakcijai sakė A. Marcinkevičius. Vyrams iškart kilo klausimas: „Lietuva, ES pasienio valstybė, esanti didelės rizikos zonoje teritoriniu ir laiko aspektu, ar minėti draudimai negriauna valstybės gynimo pagrindų? Ar ši pozicija yra suderinta su strateginiu šalies gynybos partneriu – Lenkijos Respublika?“ Jų teigimu, medžiotojai, šaudymo sporto šakų atstovai, ginklų savininkai karinės agresijos atveju gali tapti svarbiais šalies gynybos ramsčiais.

Susirinkusieji svarstė: negi valdininkai nemato globalių aplinkosauginių problemų? „Mūsų įsitikinimu, pamiškėse besimėtantys seni akumuliatoriai, padangos, statybinės, pramoninės, ūkinės ir buitinės atliekos bei šiukšlės daro gamtai, aplinkai, gyvūnijai ir žmonių sveikatai tūkstančius kartų didesnę žalą, negu visų žvejų nutraukti švino svareliai ir blizgės upėse, tvenkiniuose bei ežeruose ar miškuose ir laukuose medžiotojų iššauti švino šratai kartu sudėjus“, – kalbėjo S. Pečeliūnas.

Medžiotojų ir žvejų bei šaudymo sporto bendruomenės, ginklų savininkai, kaip ir kiekvienas pilietis, turi neatimamą teisę žinoti, ar kuriamos naujos ES direktyvos dėl švino naudojimo ribojimo, ar tobulinamos senos. Jei taip, tai kokiomis sąlygomis ir kokios dėl to bus ekonominės pasekmės. Valdžios instancijos privalo visuomenę tinkamai informuoti, ar minėta apklausa nesusieta su intervencinio verslo lobizmu, t. y. ar nebus skatinama naujų ginklų ir šaudmenų gamyba bei kaip bus sprendžiamas netinkamų naudojimui šaudmenų utilizacijos klausimas. R. Ribačiauskas tai pat retoriškai klausė: „Ar kas nors bandė Lietuvoje atlikti tyrimus ir nustatyti, kiek iš viso švino ežeruose palieka žvejai?“

Pasitarimo dalyviai vieningai sutarė: AM privalo valstybės lėšomis atlikti švino uždraudimo ar jo ribojimo pasekmių objektyvius, kompleksinius tyrimus gamtosaugos, aplinkosaugos, medžioklės, žvejybos, žuvininkystės, chemijos, fizikos, ginklų, balistikos, trasologijos, ekonomikos ir finansų, o taip pat krašto gynybos ir visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo strategijos srityse. Tokių tyrimų organizavimo ir jų atlikimo naštos ar kaštų perkėlimas visuomenei, visuomeninėms organizacijoms ir verslo subjektams, juo labiau piliečiams yra nepriimtinas ir netoleruotinas.

Gynybos silpninimas – netoleruotinas

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

 

2022.11.24

Dainius ŠEPETYS

ŪP korespondentas

Susijusios temos – skaitykite: apriboti švino tiekimą, Raimondas Ribačiauskas, Saulius Pečeliūnas, Arūnas Marcinkevičius

Visa informacija, esanti portale,  yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.
Dalintis

2023/01/30

Pieno kainų krizė Lietuvoje ir ateities tendencijos

VDU ŽŪA langas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkų tribūnoje profesorė Astrida MICEIKIENĖ dalijasi įžvalgomis apie pieno kainų krizę: kiek ji susijusi su globalia rinka ir ką turėtume daryti?
2023/01/30

Santaros klinikose darbą pradėjo Pacientų taryba

VUL Santaros klinikos pakvietė aktyvius pacientų organizacijų atstovus bei piliečius ir subūrė Pacientų tarybą, kuri ligoninėje veiks kaip patariamasis organas, atstovaujantis Santaros klinikų pacientus ir jų artimuosius, teikiantis patarimus klin...
2023/01/30

Algimantas Raudonikis: dar širdyje ne sutema

Vienas žinomiausių visų laikų Lietuvos kompozitorių Algimantas Raudonikis šiais metais mini 89-ąjį savo gimtadienį. Nors amžius jau solidus, paklaustas, kaip jaučiasi, nesudvejoja: „dar širdyje ne sutema“. Šis gimt...
2023/01/30

Gripo sezonas įpusėjo: sergamumas nedidėja

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis per sa...
2023/01/30

Siūlo tobulinti atliekų prevencijos ir tvarkymo sistemą

Aplinkos ministerija siūlo stiprinti apmokestinamųjų gaminių, ypač padangų, taip pat alyvos, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, pakuočių atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių gamintojų ir importuotojų ats...
2023/01/30

Pajamų stabilizavimo priemonė startuos atsinaujinusi ir dar palankesnė ūkininkams

Dėl klimato kaitos ir padidėjusių kainų svyravimų ūkininkai susiduria su vis didesnėmis žemės ūkio rizikomis. Jau šiemet žemdirbiai šioms rizikoms valdyti galės naudotis nauju instrumentu – pajamų stabilizavimo priemone. Žemės ...
2023/01/30

Užsieniečiams išduota mažiau leidimų dirbti

Užimtumo tarnyba (UT) įvertino trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo mūsų šalyje statistiką. Skaičiai mažėjantys. Mažiausia užsieniečių dalis pageidauja dirbti žemės ūkyje.
2023/01/30

Atleistas prokuroras, Klaipėdoje vairavęs neblaivus

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė atleido iš prokuroro pareigų Juozą Syką, ėjusį Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro pareigas.
2023/01/30

Pušynų spyglius pavasarį vėl grauš pjūklelių lervos

2022 metų rudenį paprastojo pušinio pjūklelio lervos kai kuriuose Ignalinos regiono miškuose masiškai graužė spyglius. Nuo 10 iki 100 % spyglių jie nugraužė Vaišniūnų girininkijoje, 1016 ha plote, Minčiagirės – 48...