ES Teisingumo Teismas žodį tarė, tik ar jį girdi Lietuva?

0Daugiamečiai žolynai, anksčiau vadinti kultūrinėmis ir natūraliomis pievomis bei ganyklomis, Lietuvoje niekuomet nebuvo tarp svarbiausių žemės ūkio naudmenų. Nepaisant to, visa jų, kaip ir griovių, pagriovių, kitų plotų, žolė buvo tvarkingai nuganoma, nušienaujama, išdžiovintas šienas išvežamas.

Laikai pasikeitė. Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) nare. Užuot dėjus visas pastangas palaikyti ar plėsti nykstančią gyvulininkystę, pavyzdžiui, didinus susietąją paramą gyvulių augintojams, šalies žemdirbiai buvo įpareigoti išlaikyti buvusius daugiamečių ganyklų plotus. „Vežimo statymo prieš arklį“ rezultatus turime – nė 0,2 SG/ha nesiekiantį gyvulių tankumą, 2021 m. sausis pradėtas rekordiniu melžiamų karvių skaičiaus sumažėjimu.

Palyginti su ankstesnių metų gruodžiu, bandos sumažėjo 1 662 karvėmis. 2020 m. sausį sumažėjo 288, 2019 m. – 603, 2018 m. – 544. Tačiau pareigą išlaikyti daugiamečių žolynų plotus ir ateityje siekiama perkelti į naujojo laikotarpio bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reglamentą.

Už tokių plotų priežiūrą, jei priežiūra galima pavadinti šienavimą ir žolės paskleidimą vieną kartą per metus, mokamos išmokos, kurios neretai dėl išmokų už pirmuosius hektarus būna dosnesnės, negu yra gaunamos už įprastinę žemės ūkio veiklą, užtikrinančią maisto produktų tiekimą vartotojams…

Manau, jau ir šiuo metu žolės mulčiavimas prieštarauja Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius taisyklių nuostatoms. Taisyklėse daugiamete ganykla arba pieva (daugiametė pieva – Reglamente 1307/2013 apibrėžtų „daugiamečių žolynų“ atitikmuo) laikomas užsėtas daugiametėmis žolėmis arba natūralus penkerius ar daugiau metų neariamas žemės plotas gyvuliams ganyti, žolei ar žolės produkcijai gauti. Sunku sutikti, kad žolės smulkinimas ir paskleidimas gali būti prilyginamas „žolės ar žolės produkcijos gavimui“. Bet neryžtingumą suprasti galima – spaudimui iš Briuselio dėl daugiamečių žolynų atsispirti nelengva.

2019 m. gegužės 15 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ES TT) priėmė sprendimą byloje C-341/17 P „Graikija prieš Komisiją“. Vienas iš klausimų, išsamiai išnagrinėtų šioje byloje, buvo „daugiametės ganyklos koncepcija“.

Būtina priminti, kad dabartinio laikotarpio BŽŪP Reglamente 1307/2013 „daugiametis žolynas ir daugiametė ganykla yra bendrai vadinami daugiamečiais žolynais“. Todėl šios bylos sprendimas dėl „daugiamečių ganyklų“ taikytinas ir „daugiamečiams žolynams“.

Byloje išreikšta Europos Komisijos nuomone, „daugiamečių ganyklų“ sąvokos apibrėžime lemiamas yra kriterijus, susijęs su žemės ūkio paskirties žemės plotą dengiančia augalija. Tačiau ES TT išaiškino kitaip:

„54. Todėl iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, kaip pažymėjo generalinė advokatė savo išvados 63 punkte, lemiamas kriterijus apibrėžiant „daugiametę ganyklą“ yra ne žemės ūkio paskirties žemės plotą dengiančios augalijos tipas, o faktinis minėto ploto naudojimas žemės ūkio veiklai, kuri yra tipiška „daugiametėje ganykloje“. Todėl medingųjų arba krūminių augalų buvimas savaime negali būti kliūtis kvalifikuoti plotą kaip „daugiametę ganyklą“, nes toks buvimas netrukdo faktiškai naudoti minėto ploto žemės ūkio veiklai (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Planes Bresco, C-333/15 ir C-334/15, EU:C:2016:426, 35 punktą).“

Taip pat būtina pateikti pacituotame Sprendimo punkte paminėtą generalinės advokatės Juliane Kokkot išvados 63 punktą:

„63. Tai reiškia, kad apibrėžiant „daugiametę ganyklą“ augalų tipai, palyginti su žemės naudojimu, yra antraeilis kriterijus. Taigi lemiamą reikšmę turi faktinis ploto naudojimas žemės ūkio veiklai, kuri yra tipiška „daugiametėje ganykloje“ (52). Kaip teigė Graikijos Respublika ir Ispanijos Karalystė, pagal Reglamento Nr. 1782/2003 2 straipsnio 1 dalies c punktą tai, pavyzdžiui, gali būti gyvulininkystė.“

Turbūt nei žemdirbiai, nei su žemės ūkiu nieko bendro neturintys asmenys neprieštaraus, kad žolės smulkinimas ir paskleidimas niekaip negali būti laikomas veikla, kuri tipiška „daugiametėje ganykloje“, pavyzdžiui, gyvulininkyste.

Oponentai iš karto gali priminti Reglamento 1307/2013 45 str. 2 dalyje nustatytą žalinimo įpareigojimą išlaikyti daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykį. Po ES TT sprendimų tapo akivaizdu, kad tai nesąmonė: kadangi nėra ES mastu patvirtintos žolėdžių ūkinių gyvūnų skaičiaus stabilizavimo ar gausinimo rėmimo politikos, bet kokie daugiamečių žolynų plotų išlaikymo reikalavimai yra nepagrįsti ir panašesni į tuščias deklaracijas.

Atsižvelgiant į minėtus ES TT sprendimus, Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius taisyklės 2021 m. turėtų būti atitinkamai keičiamos, kad nuo šių metų būtų nutraukta netipiška daugiamečiams žolynams veikla.

Eimantas PRANAUSKAS

ŪP apžvalgininkas

 

2021-02-18