Grūdininkai valdžią perdavė pienininkams

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) posėdyje pagal rotacijos principą šiais metais Tarybai vadovavusi Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA) LŽŪT vairą perdavė Lietuvos pieno gamintojų asociacijai (LPGA). LŽŪT vienija tuziną įvairių sričių žemdirbių organizacijų, aktyviai dalyvauja sprendžiant aktualius žemės ūkio klausimus. Apie šių metų Tarybos veiklos rezultatus ir perspektyvas LŽŪT pirmininką, LGAA vadovą Aušrį MACIJAUSKĄ kalbina „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Rasa SMILGYTĖ.

– Kaip dažnai ir kodėl LŽŪT dalijasi vadovaujančiomis pozicijomis?

– Visos asociacijos, priklausančios LŽŪT, pirmininkauja paeiliui. Mes pasirinkome Europos Sąjungos (ES) modelį – neorganizuojame rinkimų, visoms asociacijoms, kad turėtų lygias teises ir galimybes, suteikiamas laikotarpis vadovauti Tarybai. Kiekviena asociacija rotacijos principu Tarybai vadovauja metus.

– Kaip sekėsi LGAA vadovauti Tarybai, su kokiais iššūkiais teko susidurti?

– Kaip mums sekėsi, lai vertina kitų asociacijų nariai, manau, jog mums pavyko, nors laikotarpis buvo labai sudėtingas. Buvo daug visokių politinių įvykių, pokyčių bendrojoje žemės ūkio politikoje, kovų Briuselyje. Per metus atėjo net trys naujos strategijos – tai Paryžiaus žaliasis susitarimas, strategija nuo lauko iki stalo, bioįvairovės strategija, visos jos labai paveikė ir ateityje dar labiau paveiks žemės ūkį. Iššūkių tikrai netrūko. Praėjusį rudenį įvairiausiose institucijose – prezidentūroje, Seime, įvairiose frakcijose, Seimo Kaimo reikalų komitete, ministerijose – teko ginti žemdirbių interesus, siekti, kad nebūtų priimti nauji mokestiniai įpareigojimai. Džiaugiamės, kad pavyko įrodyti, jog mokesčių žemdirbiams nereikia didinti. Juk mes mokam tokius pačius mokesčius kaip ir kiti verslai, o didesnių ar išskirtinių lengvatų žemės ūkis neturi. Jei yra kokios nors lengvatos žemdirbiams, jos yra visoje ES, jų naikinimas reikštų, kad būtų mažinamas mūsų konkurencingumas. Nematau logikos, kad lenkai ar latviai turėtų lengvatas, o Lietuvos žemdirbiai – ne. Tai reikštų viena – lietuviškų produktų vietą parduotuvių lentynose užimtų kitų šalių produktai. Akivaizdu, kad mūsų visuomenė per mažai informuojama, ką reiškia tos lengvatos, parama mūsų žemės ūkiui.

– Kur pinigai, ten pavydas. Manoma, kad žemdirbiams sudaromos išskirtinės sąlygos, jie gauna per didelę finansinę paramą.

– Galėčiau akcentuoti, kad iš tos paramos, kuri skiriama žemdirbiui, naudą turi ir kiti, nes gali įsigyti geros kokybės, sveikus produktus už prieinamą kainą. Pasižiūrėkime į Romos sutartį, kurios pagrindu buvo sukurta ES, ji buvo pasirašyta šeštajame dešimtmetyje, jos punktai išliko aktualūs. Vienas iš jų sako, jog bendroji žemės ūkio politika turi užtikrinti, kad Europos piliečiai gautų sveiką, saugų, įperkamą maistą – čia yra svarbiausias tikslas. Turbūt būtų sunku įsivaizduoti, kiek kainuotų maistas, jei išnyktų ES žemės ūkis, neatlaikęs konkurencijos, tarkime, su JAV ar Australijos ūkininkais, kas teoriškai visai įmanoma. Žmonės neįsigilina, nesupranta problemos aktualumo. Be abejonės, mūsų ūkininkai negali būti labiau apmokestinti nei kiti ES ūkininkai, nes tai reikštų tik viena – jų bankrotą.

– Ar LŽŪT turi nemažai priekaištų Lietuvos žemės ūkio rūmams (ŽŪR), gaunantiems nemažas valstybės dotacijas?

– Norėtųsi, jog būtų žemdirbių savivaldos finansavimo modelis, kad įvairios žemdirbių organizacijos galėtų gauti lėšų, o ne vien tik ŽŪR. Iš biudžeto gausiai finansuojami jie visiškai neatstovauja žemdirbių interesams. Dauguma ŽŪR pasiūlymų ir pozicija daugumos klausimų atžvilgiu yra netgi prieštaraujanti mūsų narių interesams. Savo poziciją apie ŽŪR esame išdėstę rugpjūčio 12 d. priimtame pareiškime.

– Ar vadovaudamos Tarybai skirtingoms veiklos šakoms atstovaujančios asociacijos neteikia prioriteto tenkinti savus interesus?

– Ne, taip tikrai nėra. Pirmininkaujanti asociacija neiškelia savo reikalų į pirmą vietą, nes tai būtų negarbinga, tiesiog nesuprantama. Tai yra tiktai pareiga, jokių papildomų teisių nesuteikianti. Taryboje kiekvienas narys turi veto teisę. Tad jei bent vienas narys nepritaria kokiam nors pasiūlymui, jis nėra priimamas. Turime visi diskutuoti tol, kol sutariame, ieškoti kompromisų, sąlyčio taškų, tik pritarus visiems asociacijos nariams teikiame savo Tarybos siūlymus, priešingai nei elgiasi ŽŪR, kurie siūlymus teikia, mano nuomone, atsižvelgdami į konjunktūrą.

– Ką galėtumėte pasakyti apie savo vadovaujamą asociaciją?

– Mūsų asociacija nėra labai skaitlinga, mes neturime tūkstančių, o tik šimtus narių, bet tai yra patys progresyviausi Lietuvos ūkiai. Nekeliame sau tikslo sujungti visų grūdų augintojų, nesiorientuojame į masiškumą. Norime, kad asociacijos nariai būtų tie žmonės, su kuriais būtų galima diskutuoti ir projektuoti Lietuvos žemės ūkio raidos liniją, priimti racionalius, rimtus sprendimus.

– Perduodami LŽŪT vadovavimą LPGA su Jonu Vilioniu priešakyje, kokias perspektyvas matote ir ko tikitės?

– Žinoma, kad iš J. Vilionio tikimės maksimumo. Jis labai aktyvus žmogus, vadovaujantis labai stipriai asociacijai, vienijančiai daug įvairaus dydžio pieno ūkių. Tai asociacija, turinti senas tradicijas, ji priklauso Europos pieno tarybai, turi nemažai europinės veiklos patirties. J. Vilionis yra neišsenkančios energijos žmogus ir tikrai nepavydžiu valdžios atstovams, nes jiems ramybės dabar tikrai nebus.