Grūdų supirkėjai ruošiasi rekordiniam derliui

Beveik 5 mln. t per metus įvairių grūdų užauginanti Lietuva didžiąją jų dalį eksportuoja.

Grūdų supirkėjai ir eksportuotojai, ne mažiau už žemdirbius atidžiai stebintys pasėlių plotus ir klimato sąlygas, šiemet prognozuoja gausų derlių ir aktyviai ruošiasi šių metų grūdų supirkimo kampanijai. Deja, didelė pasiūla paprastai reiškia žemą kainą.
„Ruoškimės karui taikos metu, pelną skaičiuokime, esant žemiausioms kainoms. Jeigu jos pakils, tai labai pradžiugins“, – pataria eksporto žinovai.

Pasikartos „auksinių“ 2012-ųjų derlius?
„Manau, šiemet bus prikulta daug tonų grūdų. 2012-aisiais – auksiniais metais, buvo superkainos ir superkiekiai. Pagal esamą situaciją manome, kad tais metais prikultų grūdų kiekis šiemet gali pasikartoti. Tai mus verčia atitinkamai planuoti veiklą logistikos srityje: paruošti talpyklas, infrastruktūrą“, – sakė AB „Linas Agro Group“ Augalininkystės skyriaus vadovas Nerijus Liukenskis.
Specialisto prognozėmis, šiemet žieminių kviečių vidutiniškai gali būti prikulta apie 5 t/ha, vasarinių kviečių – 1 t/ha mažiau. Iš viso šalyje kviečiams šiemet bus skirta apie 750 tūkst. ha dirbamosios žemės.
Žieminių rapsų pasėliai, palyginti su pastaraisiais aštuoneriais metais, yra vieni didžiausių – sieks apie 200 tūkst. ha, o jų derlius gali būti neblogas. „2013-aisiais žieminių rapsų buvo pasėta daugiau, bet jie sunkiai peržiemojo. Pernai šių kultūrinių augalų pasėtas panašus plotas. Akivaizdu, kad šiemet bus gerokai mažiau sėjama vasarinių rapsų“, – spėja N. Liukenskis.
Augalininkystės specialistas tikisi, jog miežiai šiemet irgi nepraras populiarumo, o jų pasėliai užims apie 200 tūkst. ha. Žirniais, pupomis greičiausiai bus apsėta apie 100 tūkst. ha.
„Prognozės – sudėtingas dalykas. Visko gali būti. Ruošiamės potencialiai gausiam derliui, prielaidų tam yra. Jei nebus sausrų ar didelių šalnų kovo mėnesį, derlius gali būti geras“, – mano ir Dainius Pilkauskas, „Linas Agro Group“ Baltijos grūdų prekybos vadovas.

Beveik 70 proc. grūdų eksportuojama
„Kol mūsų perdirbimo pramonė nėra sukūrusi alternatyvių pridėtinės vertės kūrimo būdų, eksportas yra svarbi mūsų ūkio šaka. Joje dalyvių daug, visi labai konkurencingi“, – tvirtina N. Liukenskis.
Jo pateiktais duomenimis, 2014-ųjų derliaus grūdų iki šių metų vasario 1-osios iš Lietuvos eksportuota apie 2,25 mln. t, iš jų apie 1,7 mln. t kviečių, beveik 260 tūkst. t rapsų, 324 tūkst. t miežių.
2014 m. derliaus miežiai buvo „karšta tema“, nes iššalus rapsams ir sumažinus jų pasėlius nebuvo ankštinių augalų sėklinės medžiagos, teko sėti miežius, šie stebuklingai gražiai užderėjo ir jų kainos buvo gana geros. Lietuva eksportavo 325 tūkst. t miežių. O iš viso 260 laivų išplukdė iš šalies grūdų žaliavos į 20 pasaulio šalių.
Manoma, jog sezono pabaigoje eksportas pasieks apie 2,7-2,8 mln. t, o bendras 2014-ųjų derliaus kiekis turėtų būti apie 4,5 mln. t. Tik apie 1,5 mln. t Lietuvoje išaugintų grūdų lieka vidaus rinkoje pašarams, krakmolui, maistui gaminti.

Ankštiniai – iššūkis supirkėjams
Visos Europos ūkininkai, pradėsiantys įgyvendinti žalinimo programą, šiemet sės gerokai daugiau nei iki šiol azotą kaupiančių ankštinių augalų – pupų, žirnių. „Ekspertai pranašauja, kad Europoje gali susidaryti laikinas šių baltyminių augalų perteklius, nes pramonė nebus pasiruošusi jų perdirbti. Spėjame, kad gali susidaryti sudėtinga situacija, jei nebus rasta naujų rinkų iš Europos išvežti ankštinių pertekliaus, – nuogąstauja Lietuvos grūdų augintojų aso-
ciacijos tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas. – Todėl nerekomenduočiau labai išplėsti tų pasėlių plotų.“
Pernai šalyje žirniais ir pupomis buvo apsėta apie 50 tūkst. ha, šiemet jų plotai gali padvigubėti ar padidėti bent trečdaliu. Grūdų pirkliai neslepia, jog supirkėjams ir eksportuotojams tai būsiąs didžiulis iššūkis.
Į klausimą, ką geriau rinktis auginti – žirnius ar pupas, D. Pilkauskas atsakė: „Žirnius. Jiems parduoti turime ilgalaikių partnerių, dėl pupų nežinau.“ Ankštinių rinka esanti nedidelė ir „labai jautri“. Jeigu Vokietijoje ar Skandinavijos šalyse – didžiausiose ankštinių vartotojose – jų derlius užauga kiek geresnis, iš karto kinta kainos.
Didžiausia problema, anot D. Pilkausko, kad jų įmonės elevatorių talpyklos nėra didelės (225 tūkst. t), orientuotos į apyvartą. Išvežti ankštinius per trumpą laiką – rugpjūtį, rugsėjį, spalį – būtų labai sudėtinga, tad pardavimai turėtų tolygiai išsidėstyti per visus metus. Vien dėl logistikos po Naujųjų metų kaina galėtų būti geresnė. „Kas turite galimybę, sandėliuokite“, – patarė eksporto žinovas.

Lietuva pasaulio kontekste
2,8 mln. ha žemės naudmenų turinti ir beveik 5 mln. t per metus įvairių grūdų užauginanti Lietuva pasaulyje, turinčiame beveik 5 mlrd. ha žemės naudmenų ir kasmet pagaminančiame 2 mlrd. t javų, negali daryti įtakos eksporto rinkos tendencijoms.
„Turėtume atidžiai stebėti rinką, daryti išvadas, skaityti tarp eilučių, žiūrėti į faktorių visumą, nuosekliai analizuoti, nes nėra vieno kainas lemiančio faktoriaus“, – pataria N. Liukenskis.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Į pasaulinės pasiūlos ir paklausos balansą, grūdų atsargų likučius, energetinių resursų kainas, gamybos kaštus, geopolitinius veiksnius, spekuliacijas biržose, valiutų kursų svyravimus ir kintančias klimato sąlygas – viso labo kelios dienos kartais gali apversti aukštyn kojomis kainų tendencijas.
Kas 2015-aisiais gali nulemti grūdų supirkimo kainas?
Galimas Rusijos grūdų embargas padidintų kainas. Tačiau šis faktorius nesąs labai stiprus, nes pasaulis margas, susiskaldęs politiniu požiūriu ir vargu, ar trečiojo pasaulio šalys nepirks grūdų iš Rusijos.
Sunkius laikus išgyvenančioje Ukrainoje, pasak N. Liukenskio, žemės ūkis dabar yra pati sveikiausia ekonomikos varomoji jėga – galimybė toliau plėtoti ūkį ir papildyti valiutos resursus.
Aukštas Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio kursas Europos grūdų augintojams gali būti naudingas – jie taps konkurencingesni.
„Šiemet – daug nežinomųjų dėl Australijos klimato sąlygų pasekmių. Neaišku, kaip po varginančios sniegingos žiemos peržiemos kviečiai JAV. Naujausiomis žiniomis, yra tikimybė, kad Rusijoje teks atsėti apie 20 proc. kviečių. Šie faktoriai galėtų kilstelėti grūdų kainas“, – sakė N. Liukenskis.
Jo nenustebintų, jei dabar esantis apie 185 Eur/t kainos lygis per artimiausius 2-3 mėnesius nukristų iki 170 Eur. Esą į tą kainą ir reikėtų orientuoti savo gamybą.
„Ruoškimės karui taikos metu, pelną skaičiuokime, esant žemiausioms kainoms. Jeigu jos pakils, tai labai pradžiugins“, – aforistine mintimi savo prognozes baigė N. Liukenskis.

Autorės nuotraukos

Daiva SKIRKEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

????????????????? Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.