Gyvulininkystės ūkiams – ES pagalba apsaugai nuo vilkų

Gyvulininkystės ūkiai kenčia nuo išalkusių miško plėšrūnų, kurie gudriausiais būdais geba įsibrauti į privačias ūkininkų valdas. Vilkai darosi vis drąsesni ir įžūlesni, todėl gyvulių augintojai ieško šios problemos sprendimo būdų. Vienas iš jų – pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemone, skirta įsigyti priemonėms, padėsiančioms apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo vilkų puolimo. Šia parama jau pasinaudojusi ūkininkė Rita Pociūnaitė džiaugiasi, kad  laiku pavyko užkirsti kelią milžiniškiems nuostoliams.

Gyvena ramiau ir saugiau

Nuo rugpjūčio 2 d. iki spalio 15 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) skelbia paraiškų priėmimą pagal KPP veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“. Norintieji sumažinti riziką bei nuosavame ūkyje įrengti tam skirtas efektyvias apsaugos priemones sulauks 100 proc. kompensacijos šių sprendimų įgyvendinimui, jei tenkins paramos teikimo sąlygas.

Anykščių rajone, Didžiakaimio gyvenvietėje, įsikūrusi avių augintoja Rita Pociūnaitė jau pasinaudojo projektui skirtomis lėšomis ir ragina kitus ūkininkus nieko nelaukiant pildyti paraišką. Ji atkreipia dėmesį į tai, jog nemažai ūkininkų yra susidūrę su didelius nuostolius atnešusiais vilkų užpuolimais.

„Poreikis vilkų prevencijai iškilo tada, kai vos už 300 metrų esančioje gretimoje sodyboje šie žvėrys išpjovė kelių ūkininkų avis. Bijojau rizikuoti savais gyvuliais, todėl ėmiau gvildenti, kas padėtų apsisaugoti nuo pavojingų nelauktų svečių. Tuomet ir prisiminiau radijuje, spaudoje bei televizijoje pateiktą informaciją apie šią ES paramos priemonę ir ėmiau plačiau ja domėtis internete, NMA svetainėje“, – pasakoja ūkininkė.

R. Pociūnaitė sako, jog išanalizavusi nurodytus reikalavimus ji nedelsdama kreipėsi į NMA, kur suteiktos profesionalios ir malonios konsultacijos padėjo sklandžiai pateikti paraišką. Netrukus, ūkininkė sulaukė NMA patvirtinimo dėl paramos lėšų skyrimo, tad nedelsiant buvo pradėti avių ganymosi sklypo aptvėrimo darbai, panaudojant specialią, pilnos komplektacijos elektrinę tvorą. KPP paramos lėšomis padengta 100 proc. prevencinės įrangos išlaidų.

„Gyvename kur kas ramiau ir saugiau, kai visą avių ganymosi plotą juosia elektrinė tvora. Ji efektyviai atbaido į teritoriją atklystančius miško plėšrūnus. Džiaugiuosi, jog laiku pavyko užtikrinti gyvulių apsaugą ir užkirsti kelią tokiems atvejams ateityje“, – sako R. Pociūnaitė.

NMA specialistė Žaneta Kirsnienė antrina ūkininkei ir teigia, jog šiuo metu su vilkais susiduriančių gyvulininkystės ūkių skaičius vis didėja, o tai lemia išaugusi laukinių plėšrūnų populiacija. Vilkai šiuo metu vis dažniau pasirodo net ir tankesnėse bendruomenių gyvenvietėse, todėl prevencinių priemonių užtikrinimas yra svarbus žingsnis, siekiant išsaugoti nuosavą ūkį.

Kas gali kreiptis?

NMA atstovė Ž. Kirsnienė paaiškina, jog paraiškas dėl KPP paramos lėšų gavimo pagal veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ gali teikti labiausiai nuo vilkų kenčiančių savivaldybių sklypų savininkai – fiziniai (ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus) ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir teisėtais pagrindais valdantys žemės sklypus, kuriuose numatoma įrengti apsaugos nuo vilkų priemones.

Specialistės teigimu, pareiškėjai turi užsiimti žemės ūkio veikla – būti deklaravę pasėlius ir žemės ūkio naudmenas bei turėti įgyvendinimo taisyklių 2 priede nurodytų ir Ūkinių gyvūnų registre užregistruotų ūkinių gyvūnų – ne mažiau kaip 1 SG (pareiškėjo ūkinių gyvūnų laikymo vietoje laikomų ūkinių gyvūnų vidutinis metinis skaičius, išreikštas sutartiniais gyvuliais), apskaičiuotą VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka, kuris turi atitikti pareiškėjo deklaruotą žemės ūkio naudmenų plotą.

Ž. Kirsnienė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo laikomi ūkiniai gyvūnai turi būti suženklinti ir registruoti Ūkinių gyvūnų registre, kaip numatyta Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos apraše. Taip pat, dėl paramos gali kreiptis ir tie pareiškėjai, kurie kaip valdos valdytojai neturi savo vardu registruotų ūkinių gyvūnų, tačiau ūkiniai gyvūnai valdoje yra registruoti partnerio ar šeimos nario vardu.

NMA specialistė pabrėžia, jog šiemet dėl paramos galės kreiptis pareiškėjai iš dar daugiau Lietuvos savivaldybių, kuriose vilkų sukeltos žalos atvejų per paskutinius 5 metus fiksuota ne mažiau kaip 5 kartus.

Skirta daugiau nei pusė milijono eurų

NMA atstovė Ž. Kirsnienė teigia, jog vienam paramos gavėjui numatytos lėšos siekia iki 5 000 eurų be PVM, skirtų 100 proc. padengti projekto paraiškoje numatytas išlaidas. „Pareiškėjams pilnai kompensuojamos gyvulių apsaugos nuo vilkų priemonės: elektrinis vielinis aptvaras ir (arba) jo dalys, juostinis elektrinis aptvaras ir (arba) jo dalys, tinklinis elektrinis aptvaras ir (arba) jo dalys bei elektros tiekimo ir jos palaikymo įrenginiai ir (arba) jų dalys.“

Specialistė primena, kad paraiškos dėl paramos lėšų gavimo pagal veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“  priimamos nuo rugpjūčio 2 d. iki spalio 15 d., o jas pateikti galima NMA teritoriniuose padaliniuose.

 

 

 

 

 

 

Nr.  91/7

2021-08-12