Seimo opozicija inicijuoja tyrimą dėl galimo elektros tiekėjų piktnaudžiavimo

Opozicinės frakcijos socialdemokratų iniciatyva parengė Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma sudaryti laikinąją tyrimo komisiją.

Ji turėtų tirti, ar energetikos politikoje, ypač liberalizuojant elektros tiekimo rinką, nebuvo pažeistas viešasis interesas ir vartotojų teisės, taip pat keliamas klausimas, ar atsakingai savo pareigas vykdo rinkos priežiūros institucijos, visų pirma VERT.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) šeštadienį pranešė, kad po šia iniciatyva jau surinkti 56 parlamentarų parašai.

„Kalbame apie būtinąsias, esmines, gyvybiškai svarbias paslaugas žmonėms. Tačiau energetikos vadovai ir tiekėjai jau kuris laikas neišbrenda iš skandalų ir kontroversijų. Kas vyksta? Liberalizuojant elektros rinką žadėtas rojus vartotojams. Bet likome prie suskilusios geldos: šimtamilijoninių vartotojų permokų neskubama grąžinti, rinkoje siautėja trys iš esmės monopolinės, nors ir valstybių valdomos įmonės. Iš biudžeto skiriami pinigai kompensacijoms, o jų nauda plaukia ne gyventojams, o elektros tiekėjams“, – pranešime cituojama LSDP Seimo frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės teigimu, vykdydama elektros rinkos liberalizavimą valstybė neužtikrino tinkamos vartotojų teisių apsaugos.

„2022 metų antrą pusmetį ir 2023 metų pirmą pusmetį galiojusi elektros energijos kompensavimo tvarka elektros tiekimo monopolį turinčioms įmonėms galimai leido dirbtinai padidinti savo pelną, nes Energetikos ministerija teisės aktuose nereglamentavo, kaip nustatoma tiekėjų pelno marža“, – tvirtino ji.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad parlamentinio tyrimo šiuo atveju nereikia, svarbu kuo greičiau žmonėms grąžinti pinigus, o tai jau yra „kitokio pobūdžio techniniai dalykai“.

„Manau, kad į didžiąją dalį klausimų atsakyta, dabar tik klausimas, kaip greitai pavyks grąžinti tuos pinigus žmonėms. Manau, kad čia esminis klausimas, ir reikia tai efektyviai ir greitai padaryti“, – šeštadienį žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Nutarimo projekte keliami klausimai dėl „chaotiško energetikos srities valdymo“, kai „Ignitis grupės“ akcijos yra valdomos Finansų ministerijos, o energetikos srities teisėkūra yra prižiūrima Energetikos ministerijos.

Vienas iš siūlomų tirti klausimų – „ar „Ignitis grupė“ ir Finansų bei Energetikos ministerijos nedarė spaudimo VERT dėl beveik 158 mln. eurų permokos ESO, susidariusios 2018–2021 metais, grąžinimo vartotojams termino nukėlimo.

Nutarimo projekte klausiama, „kokią įtaką elektros rinkos liberalizacijos procesui turėjo „Ignitis grupė“ ir jos vykdoma lobistinė veikla“.

Siūloma tirti ministro D. Kreivio vaidmenį, nes jis, „teikdamas pataisas, kuriomis ribojama saulės energetikos plėtra, galimai veikė energetikos rinkos žaidėjų interesų labui“.

Elektros energetikos sektoriaus auditą atlikusi Valstybės kontrolė spalį konstatavo, kad visi vartotojai bendrovei ESO 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, arba vidutiniškai 88,8 euro. Pasak institucijos, šios permokos likučio grąžinimas iki 2036-ųjų nustatytas be aiškių kriterijų, jis kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.

Savo ruožtu VERT skaičiuoja, jog vien buitiniai vartotojai vidutiniškai per šį laiką permokėjo vidutiniškai 30 eurų.

Teigta, jog vartotojų permoka nustatyta skaičiuojant 2018–2021 metų investicijų kainas, pritaikius 2021 metais atnaujintą LRAIC (Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų – BNS) modelį. Vis dėlto ESO tai laiko atgaline data pritaikytais metodiniais pakeitimais, tuo metu, pasak VERT pirmininko Renato R. Pociaus, 160 mln. eurų vartotojų permoka ESO susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų ir neturi nieko banda su pakeista metodika.

123rf nuotr.