Karvės mokestis. Ar Lietuva paseks Danijos pavyzdžiu ir apmokestins karvių išmetamas dujas?

Nuskriausti būtų mažiausieji

„ŠESD mokestį Danija įsivedė savo iniciatyva, spręsdama savo šalies vidaus problemas“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius ir pažymėjo, kad situacija gyvulininkystės sektoriuose Lietuvoje ir Danijoje labai skiriasi. Lietuvoje gyvulininkystės ūkių mažėja. Dauguma jų yra smulkieji, stambių – nedaug. Todėl, pasak V. Sinkevičiaus, pasielgti taip, kaip Danijoje, būtų labai bloga idėja. Gyvulių dar sumažėtų, o kai kurie ūkiai būtų priversti užsidaryti.

„Šioje situacijoje turime žvelgti plačiau, kreipti dėmesį į konkurencingumą. Tvarumas turi būti įgyvendinamas ten, kur jo reikia ir kur galima pasiekti proveržį. O jeigu mes nuskriausime mažiausius ūkininkus, iš tvarumo bus labai mažai naudos. Elementaru – žmonės, patys susikūrę darbo vietas, sunkiai dirbantys, darbo nebeturės“, – įsitikinęs europarlamentaras.

Panašios nuomonės ir Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos (LJGGA) pirmininkas Virgilijus Urbonavičius.

Jo nuomone, Danijoje labai išvystyta pramonė, žemės ūkis, todėl tos šalies vyriausybė ir galinti sau leisti ne tik galvoti apie panašius mokesčius, bet juos ir įvesti. „Iki kaimynų pavyzdžio mums dar reikia priaugti, palaukti. Kiekvieną pavasarį–rudenį kariaujame dėl kelių centų už pieno kilogramą. Turbūt nereikia nė aiškinti, kas mums svarbiausia. Gaila, bet taip yra. Naujas mokestis daliai ūkininkų būtų nepakeliamas“, – pabrėžė ŪP pašnekovas.

Kaip ir visoje šalyje, LJGGA ūkininkų gyvulių skaičius mažėja, labai stambių ūkių – vienetai. Smulkieji šiaip taip išgyvena – dažnas yra paėmęs paskolas, turi laiku atsiskaityti su bankais ir valstybe. „Mes savo narius kviečiame daugiau auginti telyčių naujesnėms, gyvybingesnėms bandoms, susikurti daugiau galimybių pigiau gyventi. Tikiuosi, kad mūsų naujoji valdžia bus protinga. Jeigu kada ir atsiras būtinybė įvesti tokį mokestį, tai jis bus diferencijuotas. Turi būti aišku, kas, kiek ir už ką turi mokėti“, – tvirtino V. Urbonavičius.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkė, Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė teigė, kad Danijos sprendimas įvesti ŠESD emisijų mokestį už galvijus kelia svarbų klausimą. „Nors šis žingsnis siekia kovoti su klimato kaita, svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje gyvulių skaičius yra gerokai mažesnis negu Danijoje. Todėl tokio pobūdžio mokestiniai sprendimai mūsų ūkininkams būtų pertekliniai reikalavimai“, – įsitikinusi Z. Dargienė. Anot jos, reikia suprasti, kad gyvulininkystė yra tik vienas iš ŠESD emisijos šaltinių, tačiau, pasak LŪS vicepirmininkės, sprendžiant klimato kaitos problemas, būtina atsižvelgti į visus sektorius. Juk daug reikšmingesnę taršą Lietuvoje sukuria net ne žemės ūkis, o trąšų gamyba, energetikos sektorius ar transportas.

„Turime ieškoti subalansuotų sprendimų, kurie nesumažintų ūkininkų konkurencingumo ir padėtų plėtoti tvarų žemės ūkį. Per tvarias investicijas Žemės ūkio ministerija turėtų skatinti ūkininkus įsigyti mėšlo ir srutų įterpimo techniką, užuot apkrovusi vieną sektorių papildomais mokesčiais. Lietuvoje prioritetas turėtų būti inovacijų diegimas ir efektyvus išteklių naudojimas. Tikiuosi, bent jau šį kartą Lietuva nebėgs pirma traukinio, nusikopijuodama kitų šalių pavyzdžius. Be to, svarbu įtraukti ūkininkus į sprendimų priėmimo procesą, kad rastume subalansuotą kelią į aplinkosauginių tikslų realizavimą“, – vardijo redakcijos pašnekovė.

O kaip žvėrys?

32 metus ūkininkaujanti Dalia Kairaitienė iš Kazlų Rūdos sav. šiuo metu laiko 1 tūkst. karvių. „Kantriai dirbame, nesiblaškome. Jeigu vieną dieną pieno supirkimo kaina yra maža, juk nepulsi naikinti ilgus metus kurto ūkio. Pripratome prie pakilimų ir nusileidimų. Bet, jei Danijos pavyzdžiu kada nors ir pas mus karves apmokestins, nežinia, kuo viskas baigsis. Dar klausimas, ar pavyktų prisitaikyti prie naujų sąlygų, ar tektų visiškai atsisakyti gyvulių. Jau dabar ūkininkai karves baigia lenkams parduoti arba į skerdyklas išvežti “, – ŪP svarstė ūkininkė.

D. Kairaitienė stebėjosi ir piktinosi labai aršiais kovotojais, kuriems nereikia nei normalaus pieno, nei mėsos, aiškinančiais, jog galima sėkmingai valgyti svirplius ir apskritai maistą iš oro pasigaminti. „Bet, pasigilinus į problemą, aišku, jog ūkininkai, netekę darbo, prašys pašalpų. Nereiks nei karvių, nei mėsos perdirbimo, nei galbūt ir grūdinių kultūrų auginti. Gali ateiti toks laikas, nes grūdai pigūs ir augalininkystės ūkiams – irgi ne pyragai“, – galimas nelinksmas perspektyvas vardijo patyrusi ūkininkė.

Pieno ūkio šeimininkė tvirtino neįsivaizduojanti, ką dar kvailiau, negu karvių apmokestinimas, valdžia galėtų sugalvoti. Lietuva – žemės ūkio kraštas. Todėl, pasak pašnekovės, ką daugiau Lietuvos ūkininkai veiks, jei nedirbs žemės ir nebelaikys gyvulių. „Kiaulės jau seniau išnaikintos, linai irgi likę tik prisiminimuose. Dabar – karvių naikinimo metas, dar vėliau – grūdinių kultūrų. Ir viskas dėl ŠESD emisijų mažinimo. Liūdnai juokaujant, galima svarstyti, kad dėl tos pačios priežasties reikėtų pradėti naikinti ir žvėris. Jie juk irgi „bezda“. Bet tikrovė yra tokia – mūsų šalis per maža, kad kažką labai pakeistų“, – ŪP atviravo D. Kairaitienė.

Pakruojo r. esančios Lygumų žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) vadovas Petras Ivanauskas irgi nepritartų tokio mokesčio įvedimui. „Neduok Dieve, sulaukti dar ir karvių apmokestinimo. Jei taip atsitiks, gyvulininkystės Lietuvoje nebeliks. Ir dar didelis klausimas, ar tikrai tokio mokesčio pinigais pavyktų sumažinti klimato taršą“, – nė kiek neabejodamas tvirtino P. Ivanauskas. Per 30 su trupučiu gyvavimo metų bendrovė, pasak jos vadovo, matė visokių laikų, patyrė visokių įdomybių. Pastaraisiais metais – tik reformos ir draudimai, sunku net viską laiku sužinoti, sužiūrėti. Tiesa, porą mėnesių pieno supirkimo kainos – šiek tiek pakilusios. Ir tuo bendrovė džiaugiasi. Tačiau ne vienus metus yra tekę dirbti tik iš idėjos.

„Gyvename žaliai“

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.