Ashburn +19,7 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024
Ashburn +19,7 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024

Lietuvos bankas teikia siūlymus dėl paskolų palūkanų normų fiksavimo ir refinansavimo galimybių didinimo

2023/05/23


Lietuva yra viena iš nedaugelio euro zonos valstybių, kuriose būsto paskolų su fiksuotąja palūkanų norma produktas beveik nenaudojamas, o naujų paskolų palūkanų norma, kai ji fiksuojama ilgesniam nei metų laikotarpiui, vidutiniškai yra viena didžiausių euro zonoje. Lietuvos bankas (LB) viešajai konsultacijai teikia siūlymus, kaip padidinti vartotojų galimybes gauti paskolų tam tikram laikotarpiui fiksuotosiomis palūkanomis ar refinansuoti turimą būsto paskolą palankesnėmis sąlygomis.

„Lietuvoje praktiškai visos būsto paskolos suteikiamos kintamosiomis palūkanomis, taip riziką dėl palūkanų normų padidėjimo perkeliant paskolų gavėjams. Vartotojų galimybės fiksuoti paskolos palūkanas ilgesniam nei metų laikotarpiui yra ribotos ir santykinai brangios. Lietuvos bankas imasi iniciatyvos spręsti šią problemą ir kviečia viešai diskusijai dėl priemonių pagerinti vartotojų galimybes gauti paskolos pasiūlymą fiksuotosiomis palūkanomis ar refinansuoti turimą paskolą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Lietuvos bankas atliko analizę, kuria siekė įvertinti būsto paskolų su fiksuotosiomis palūkanų normomis problematiką ir refinansavimo galimybių didinimo klausimą. Analizės duomenimis, fiksuotųjų ir kintamųjų palūkanų būsto paskolų populiarumas Europos Sąjungos šalyse reikšmingai skiriasi, taip pat skyrėsi ir kaitos tendencijos Lietuvoje bei daugelyje kitų euro zonos šalių: mažų palūkanų laikotarpiu (2011–2022 m.) daugumoje euro zonos šalių gyventojai dažniau rinkosi fiksuoti naujų paskolų palūkanų normas ilgesniam nei metų laikotarpiui, o Lietuvoje – priešingai, vis labiau vyravo paskolos su kintamąja (fiksuota iki metų laikotarpiui) palūkanų norma. Palūkanų normų fiksavimas ypač populiarus šalyse, kuriose finansų sektorius yra didelis ir gerai išsivystęs, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Vokietijoje – jose naujos bent terminuotai tam tikram laikotarpiui fiksuotųjų palūkanų normų paskolos sudaro daugiau kaip 85 proc. Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, Suomijoje, Švedijoje dominuoja paskolos su kintamąja palūkanų norma. Didesnėse ir labiau išsivysčiusiose finansų rinkose bankai turi geresnes galimybes apdrausti palūkanų kitimo riziką ir pasiūlyti klientams fiksuotųjų palūkanų normų paskolas patrauklesne kaina.

Palūkanų fiksavimas vartotojui suteikia finansinio atsparumo ir aiškumo dėl paskolos įmokų dydžio konkrečiam kredito sutartyje nustatytam laikotarpiui, pavyzdžiui, 5 ar 10 m. ar net visam kredito laikotarpiui. Toks palūkanų normų fiksavimas turi savo kainą, kuri yra įtraukiama į fiksuotųjų palūkanų paskolos kainą. Taigi, tiek fiksuotosios, tiek kintamosios palūkanos turi savo privalumų ir trūkumų. Remiantis euro zonos 2012–2023 m. duomenimis, negalima vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kuri kredito palūkanų normų rūšis – fiksuotosios ar kintamosios palūkanų normos – paskolos gavėjui yra finansiškai naudingesnės. Tai priklauso nuo to, kuriuo metu palūkanų norma fiksuojama ir kaip paskolos laikotarpiu keičiasi pinigų kaina, kitaip tariant, tarpbankinės rinkos palūkanų norma EURIBOR. Analizė parodė, kad fiksuotųjų palūkanų kaina Lietuvoje yra viena aukščiausių didžiausių euro zonoje – naujoms paskoloms 2022 m. ji buvo vidutiniškai 1 proc. punktu. didesnė už euro zonos vidurkį, o bankai nėra linkę aktyviai siūlyti paskolas paskolų fiksuotosiomis palūkanomis.

Turimais duomenimis, Lietuvoje nėra paplitęs ir būsto paskolų refinansavimas, nors pastaraisiais metais mažėjus bankų maržoms, paskolų refinansavimas gali būti naudingas vartotojams. Tai ypač aktualu tiems būsto paskolų gavėjams, kurie sutartis sudarė 2018–2021 m., kai bankų maržos buvo didesnės. Tokių gavėjų paskolos sudaro 44 proc. viso būsto paskolų portfelio. Lietuvos banko atliktos vartotojų ir kredito davėjų apklausos duomenimis, tarp kaip namų ūkių sprendimą paskolos nerefinansuoti nulemiančius veiksnius apibendrintai galima įvardinti su refinansavimo procesu siejamas išlaidas, proceso sudėtingumą, bei ir rinkos sąlygas.

Siekdamas užtikrinti vartotojų galimybes rinktis fiksuotųjų palūkanų normų paskolą ar refinansuoti turimą paskolą geresnėmis sąlygomis, Lietuvos bankas parengė ir viešajai diskusijai teikia pasiūlymus – pagrindiniai iš jų tai:

1. Įpareigoti kredito davėją, prieš sudarant būsto paskolos sutartį, pasiūlyti vartotojui bent dvi alternatyvas: galimybę rinktis būsto paskolą su kintamąja palūkanų norma ir galimybę rinktis būsto paskolą su bent 5 m. fiksuotąja pagrįsto dydžio palūkanų norma arba kartu su palūkanų normų svyravimo draudimo bent 5 m. produktu pagrįsta kaina;

2. Sukurti viešai prieinamą nepriklausomą ir išsamią būsto paskolos alternatyvų skaičiuoklę;

3. Skelbti būsto paskolų maržų ir palūkanų normų sklaidos statistiką, sukurti nepriklausomą interaktyvią priemonę kliento ir rinkos būsto paskolų sąlygų palyginimui;

4. Įpareigoti kredito davėjus reguliariai informuoti esamus klientus – būsto paskolų gavėjus – apie jiems palankias alternatyvias kredito davėjo siūlomas sąlygas, pavyzdžiui, palūkanų maržos dydį.

5. Riboti nepagrįstas išlaidas keičiant sutarties sąlygas ir nustatyti rekomendaciją, kad sutarties keitimo mokestis, keičiant kintamosios palūkanų normos maržą, negali būti didesnis nei naujos sutarties sudarymo pas tą patį kredito davėją mokestis.

Lietuvos bankas kviečia suinteresuotąsias šalis iki birželio 12 d. išsakyti savo nuomonę dėl nustatytų probleminių aspektų ir Lietuvos banko pasiūlymų. Išsamią analizę, išvadas, pasiūlymus ir klausimus diskusijai rasite viešajai konsultacijai teikiamame dokumente „Būsto paskolų palūkanų normų fiksavimo ir refinansavimo galimybių didinimas“.

 

LB informacija

123rf nuotr.

Dalintis