Ashburn +4,3 °C Dulksna
Trečiadienis, 6 Grd 2023
Ashburn +4,3 °C Dulksna
Trečiadienis, 6 Grd 2023

„Eurobarometras“: visuomenės susidomėjimas EP rinkimais gerokai padidėjo

2023/06/06


Apie du trečdalius respondentų Europoje ir maždaug septyni iš dešimties lietuvių teigia, kad jie balsuotų Europos Parlamento (EP) rinkimuose, jeigu šie vyktų kitą savaitę.

EP antradienį paskelbė 2023 m. pavasario „Eurobarometro“ apklausos rezultatus, kurie rodo, kad likus vieneriems metams iki EP rinkimų, visuomenės susidomėjimas jais gerokai padidėjo. ES 67 proc. respondentų (Lietuvoje – 71 proc.) teigia, kad jie balsuotų EP rinkimuose, jeigu šie vyktų kitą savaitę. Panašus klausimas buvo įtrauktas į 2018 m. balandžio „Eurobarometro“ apklausą, – tuomet 58 proc. respondentų Europoje teigė, kad jie balsuotų rinkimuose. Aiški dauguma – 56 proc. europiečių (tiek pat ir lietuvių) domisi būsimais EP rinkimais, ir tai yra 6 procentiniais punktais daugiau nei 2018 m.

„Rinkimai yra svarbūs. Balsavimas – tai galimybė pasisakyti už jums svarbius klausimus. Raginu visus, o ypač mūsų jaunimą, eiti balsuoti ir kurti tokią Europos Sąjungą, kokioje jūs norite gyventi“, – komentuodama apklausos rezultatus sakė Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola.

Europos piliečiams demokratija yra pati svarbiausia vertybė, kurią EP turi ginti: 37 proc. respondentų demokratijos gynimą laiko prioritetu. Antroje vietoje – žmogaus teisių apsauga ES ir visame pasaulyje (28 proc.), o trečioje – žodžio ir minties laisvė (27 proc.). Lietuviams svarbiausia vertybė – žmogaus teisių apsauga ES ir pasaulyje (38 proc.), demokratija (30 proc.) bei žodžio ir minties laisvė (29 proc.).

Daugiau nei pusė (54 proc.) respondentų yra patenkinti demokratijos veikimu ES (Lietuvoje – 65 proc.). Demokratijos veikimu savo šalyje patenkinti 53 proc. respondentų Lietuvoje – 8 proc. punktais daugiau nei 2022 m. rudenį. Iš įvairių demokratijos elementų ES piliečiai yra labiausiai patenkinti laisvais ir sąžiningais rinkimais (70 proc.), žodžio laisve (70 proc.) ir pagarba pagrindinėms teisėms (66 proc.). Mažiausiai jie patenkinti kova su dezinformacija ir korupcija.

Dauguma ES piliečių žino apie ES poveikį jų kasdieniam gyvenimui: taip teigia maždaug septyni iš dešimties (71 proc.) respondentų (Lietuvoje – 68 proc.), o beveik penktadalis (18 proc.) nurodo, kad ES jų gyvenimui daro labai didelį poveikį. Taip pat pripažįstamas Europos Parlamento vaidmuo – 62 proc. respondentų prisimena neseniai girdėję apie EP (Lietuvoje – 76 proc.).

ES piliečiai labiausiai patenkinti ES parama Ukrainai: šiais veiksmais patenkinti 69 proc. respondentų. Pasitenkinimas didžiausias Nyderlanduose (90 proc.), Švedijoje, Suomijoje ir Airijoje (po 87 proc.). Mažiausiai patenkinti respondentai Slovakijoje (45 proc.) ir Graikijoje (48 proc.). Savo ruožtu Lietuvoje ES paramos veiksmais Ukrainai patenkinti 82 proc., nepatenkinti – 16 proc.

Įvairios pastarųjų metų krizės darė poveikį ES gyventojų ekonominei ir finansinei padėčiai. Pusė respondentų (50 proc.) ES jaučia, kad gyvenimo lygis suprastėjo ir mano, kad tai tęsis ir kitais metais (Lietuvoje – 43 proc.). Be to, 29 proc. respondentų gyvenimo lygis dar nesuprastėjo, tačiau jie numato, kad tai įvyks kitais metais (Lietuvoje – 26 proc.). Dėl to taip pat didėja lūkesčiai dėl konkrečių sprendimų: beveik du iš trijų ES respondentų (65 proc.) nėra patenkinti priemonėmis, kurių ėmėsi jų šalis, kad įveiktų infliaciją (Lietuvoje – 68 proc.), o 57 proc. respondentų nėra patenkinti ES veiksmais, kuriais siekiama pagerinti padėtį (Lietuvoje – 47 proc.).

Maždaug keturi iš dešimties (38 proc.) respondentų Lietuvoje teigė manantys, kad per artimiausius metus šalies ekonominė situacija išliks tokia pati, 42 proc. nurodė, kad ji blogės, o 14 proc. tiki, jog ji pagerės. Septyni iš dešimties apklaustųjų Lietuvoje nurodė, kad per pastaruosius metus jie neturėjo arba beveik neturėjo sunkumų apmokant sąskaitas, kartais tokių sunkumų turėjo 23 proc., o dažnai – 7 proc. apklaustųjų.

ES piliečiai nori, kad EP savo veikloje pirmenybę teiktų kovai su skurdu ir socialine atskirtimi (38 proc.). Paskui nurodoma sveikata (33 proc.), kova su klimato kaita (31 proc.) ir parama ekonomikai bei naujų darbo vietų kūrimas (31 proc.). Respondentai Lietuvoje teigė, kad EP pirmenybę turėtų teikti kovai su skurdu ir socialine atskirtimi (50 proc.), paramai ekonomikai ir naujoms darbo vietoms (43 proc.) bei ES gynybai ir saugumui bei išorės sienų apsaugai (43 proc.).

Europos Parlamento užsakyta 2023-ųjų pavasario „Eurobarometro“ apklausa atlikta kovo 2–26 d. visose 27-iose ES valstybėse narėse. Ją atliko bendrovė „Kantar“. Respondentai buvo apklausiami per individualius pokalbius, papildomai – per pokalbius vaizdo ryšio priemonėmis Čekijoje, Danijoje, Suomijoje ir Maltoje. Iš viso ES apklausti 26,3 tūkst. žmonių, Lietuvoje – 1011 žmonių. ES rezultatai apskaičiuoti atsižvelgiant į kiekvienos apklausoje dalyvavusios šalies gyventojų skaičių.

 

EP biuro Lietuvoje informacija

123rf nuotr.

Dalintis

Advertisement

Advertisement

2023/12/06

Šiaudinių sodų rišimo tradicijai – UNESCO pripažinimas

UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą papildė ketvirtoji Lietuvos vertybė – šiaudinių sodų tradicija. Toks sprendimas priimtas Botsvanoje vykstančioje Nematerialaus kultūros paveldo išsau...
2023/12/05

Milijonai įsisavinti. O kur meldinės nendrinukės populiacijos šuolis? (I)

Turbūt daugelis Lietuvoje žino, kad brangiausias pas mus paukštukas – visaip išgarsinta meldinė nendrinukė. Brangus jis ne tik todėl, kad yra itin retas ir saugomas, bet ir pinigine išraiška. Tam skiriami milijona...
2023/12/05

Nord Pool biržoje – didžiausia šiemet savaitės vidutinė kaina

Lapkričio mėnesio vidutinė elektros kainos Nord Pool biržoje siekė 0,105 Eur/kWh be PVM ir buvo apie 21 proc. didesnė už spalio vidutinę kainą, kuri siekė 0,087 Eur/kWh be PVM. Šį padidėjimą nulėmė tai, kad pastarųjų keturių savaičių viduti...
2023/12/05

Seime kelią skinasi siekis įteisinti naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje

Seimas antradienį žengė dar vieną žingsnį, siekiant įteisinti naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje. Po svarstymo už tokią pataisą balsavo 66 parlamentarai, 37 buvo prieš, devyni – susilaikė.
2023/12/05

Pasaulinė dirvožemio diena

Gruodžio 5-oji – Pasaulinė dirvožemio diena. Pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, nuo jo tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso net 98 proc. maisto gamybos.
2023/12/05

Iššūkių amplitudė – nuo logistikos ir prekybos iki tramplinų motokroso trasose

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto antrakursė Raminta Eklerytė Tarptautinę studentų dieną laikinai užėmė VDU ŽŪA kanclerės darbo vietą, o motociklų sporto Lietuvos čempionate „Cross ...
2023/12/05

Parama tvarioms ūkių investicijoms

Šiais metais pradėtame įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane (SP) yra nauja intervencinė priemonė „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“, pagal kurią pirmasis kvietimas tei...
2023/12/05

Dar vienas valdžios smūgis: mokestis už žemę – padvigubėjo

Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Maža to, kad šiais metais Lietuvos ūkininkų nelepino gamtos sąlygos, kurios turėjo įtakos derliaus kokybei ir kiekybei, tai rudeniui besibaigiant juos dar šokiravo ir šiųmetės že...
2023/12/05

Epideminį sergamumo lygį siekia vis daugiau savivaldybių

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius kas savaitę didėja. 48-ąją šių metų savaitę (la...