Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad parengtas VMI prie FM viršininko įsakymo pakeitimas, pagal kurį nuo kitų metų gegužės 1 d. visais atvejais, kai viešojo maitinimo įmonių klientams yra išduodamos išankstinės sąskaitos („prečekiai“) su nurodyta mokėtina suma, tokių sąskaitų duomenys privalės būti išsaugoti kasos aparatų kontrolinėje juostoje, o tokios sąskaitos pabaigiamos fiskalinio kvito spausdinimu. Šiam projektui pritarė su VMI aktyviai bendradarbiaujanti Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.
„Nuo 2013 metų gegužės 1-osios jau galiojo VMI parengto įsakymo nuostatos, kurios numatė, jog viešbučių, restoranų, kavinių ir kitų viešojo maitinimo paslaugas teikiančių įstaigų duomenys apie klientams pateiktas išankstines (tarpines) sąskaitas ( „prečekius“) turi būti išsaugomi kasos aparato atmintyje taip pat, kaip ir galutiniai, apmokėjimą patvirtinantys, kvitai. Pakeitimais buvo siekiama užkirsti kelią viešojo maitinimo įstaigoms išvengti gautų pajamų už suteiktas paslaugas apskaitymo, kai tarpiniai duomenis ištrinami iš kasos aparatų (pvz., aptarnaujant klientus, apmokėjimui už paslaugas pateikiamos sąskaitos, kurias apmokėjus, fiskaliniai kvitai šioms sąskaitoms neatspausdinami, o pačios sąskaitos vėliau panaikinamos). Tačiau ši tvarka galioja tik kompiuteriniams kasos aparatams.“, - primena VMI prie FM viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, pažymėdamas, kad kai kurios viešojo maitinimo įmonės tiesiog atsisakė kompiuterinių kasos aparatų, siekdamos apeiti teisės aktų reikalavimų ir toliau dalį savo veiklos vykdyti „šešėlyje“.
Iš esmės sutarusi su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, VMI mano, kad tokia tvarka turi galioti visiems verslo dalyviams, užtikrinant ne tik pajamų apskaitymą bet ir sukuriant lygios konkurencijos sąlygas verslininkams. Minėtieji reikalavimai būtų netaikomi tais atvejais, kai už užsakytus patiekalus ir gėrimus klientai sumokėtų iš kart ir jiems nedelsiant būtų pateikiamas kasos aparato fiskalinis kvitas, pvz., tokia klientų aptarnavimo tvarka yra taikoma „greitojo“ maisto restoranuose ir užkandinėse.
„Kalbėdami apie viešojo maitino verslo sektorių, galime konstatuoti, kad tai yra verslo sritis, turinti pakankamai aukštą riziką, susijusią su pajamų neapskaitymu buhalterinėje apskaitoje, neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimu, nelegaliu darbu. Todėl VMI itin vertina bendradarbiavimą su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija. Nuolatinis informacijos apsikeitimas apie įmonių rodiklius, tendencija, pokyčius šiame verslo sektoriuje padeda VMI identifikuoti didžiausias mokesčių neapskaitymo rizikas, t.y. tiesiogiai padeda Mokesčių inspekcijai mažinti šešėlinės ekonomikos dydį“, - akcentuoja A. Klerauskas.
„LVRA, analizuodama VMI pateiktą informaciją apie narių ir kitų subjektų veiklą, džiaugiasi savo narių rodikliais, kurie ženkliai lenkia statistinius vidurkius: LRVA nariai sudaro tik 6 proc. tarp viešbučių ir restoranų veiklą vykdančių įmonių, tačiau sumoka apie 39 proc. mokesčių, sukuria apie 44 proc. pridėtinės vertės, moka apie 15 proc. didesnį vidutinį atlyginimą dirbantiesiems“, - pažymi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, vertindama nuolatinį konstruktyvų dialogą su VMI, gaunamą detalią informaciją apie viešbučių ir restoranų sektoriaus veiklą.
VMI ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija taip pat pasikeitė nuomonėmis dėl teisinio reguliavimo, reglamentuojančio apgyvendinimo ir trumpalaikės nuomos paslaugų teikimą, tobulinimo, siekiant suvienodinti tokia veikla užsiimančių ūkio subjektų verslo sąlygas ir tenkančią administracinę naštą, kai apgyvendinimo paslaugas galima teikti dirbant individualiai ir įkūrus įmonę.
Ši verslo pozicija pristatyta VMI, VDI, Finansų ministerijai.