Ashburn +32,3 °C Mažai debesuota
Pirmadienis, 22 Lie 2024
Ashburn +32,3 °C Mažai debesuota
Pirmadienis, 22 Lie 2024

Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė
 

Kam tvoja išskirtinė lietuviškų ekoschemų šluota?

2023/10/28


Pritrūkus suplanuotų europinės paramos pinigų, už gamybines ekologinių sistemų veiklas išmokos mažinamos, o už negamybines – ne. Tokia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) peršama logika nepriimtina nei žemdirbių atstovams, nei Seimo nariams agrarininkams, tačiau ministerija tam randa paaiškinimų, baksnodama į europinį reglamentą ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) nuostatas. Žemdirbiai atkerta, kad jeigu Lietuva sugebėjo suplakti gamybines ir negamybines veiklas į vieną kompleksinę ekoschemą, dabar mažinti išmokas reikėtų proporcingai visiems.

Konfliktas tarp gamybinių ir negamybinių veiklų

Praėjusį trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) buvo svarstyti už dalyvavimą ekoschemų veiklose mokamų išmokų avansų apskaičiavimo principai ir metodai. Tokia parlamentinės kontrolės diskusija buvo inicijuota gavus Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) raštą dėl žemės ūkio ministro įsakymo, kuriuo tvirtinamas klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų išmokų už 2023 m. išmokėjimo avansas, projekto.

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento (ESRPPD) direktorė Jurgita Stakėnienė pristatė klausimo esmę: „Mūsų socialiniai partneriai nepatenkinti paramos lėšų avansų paskirstymu. Paprastai tariant, yra konfliktas tarp gamybinių ir negamybinių ekoschemų veiklų.“

LŽŪBA kelia klausimą – kodėl už negamybines veiklas, tokias kaip kraštovaizdžio elementų saugojimas, gyvūnų gerovė ir kt., teks visa išmoka, kokia ir buvo suplanuota SP, o už gamybines veiklas parama mažinama iki maždaug 30 proc.?

J. Stakėnienė priminė, kad buvo gauta daug paraiškų dalyvauti gamybinėse ekoschemose, todėl pristigta lėšų ir neįmanoma visų paraiškų finansuoti, išmokant tokį išmokos dydį, koks yra numatytas SP. Trūksta net 82,8 mln. Eur. O negamybinėse ekoschemose, tokiose kaip perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo, gyvūnų gerovė, kraštovaizdžio elementų saugojimas, norėjusiųjų dalyvauti buvo mažiau, todėl sutaupyta 40,2 mln. Eur.

„Vadovaudamiesi reglamentu ir SP nuostatomis, mes taip skaičiavome išmokas: sutaupytus pinigus – 40,2 mln. – sukėlėme į tas tris kompleksinės ekoschemos veiklas, kurioms trūksta lėšų – tai tarpiniai pasėliai, augalų kaita ir neariamoji žemdirbystė. Sudėjus šiuos pinigus, minėtose gamybinėse veiklose išmokos sumažės apie 27 proc. SP numatyta, kad esant lėšų trūkumui, išmokos gali būti mažinamos iki 30 procentų. Toks ir yra ministro įsakymo projektas“, – aiškino J. Stakėnienė.

Jurgita Stakeniene
ESRPPD direktorė Jurgita Stakėnienė.

Akcentavo planavimo klaidas

LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas atkreipė dėmesį, kad susiklosčiusi situacija dėl pinigų trūkumo ekoschemoms – neatsitiktinė. Žemdirbių atstovai dar SP rengimo metu perspėjo, kad pinigų gamybinėms ekoschemoms tikrai stigs. Ir Europos Komisija (EK) teikė pastabas, kad Lietuva prikūrė pernelyg daug ekoschemų, gali būti labai didelis lėšų išsklaidymas, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. „Tarkime, žmogus turi paremti 2 mln. ha, tačiau pinigų skiria tik 1 mln. ha. Tai turbūt po pasėlių deklaravimo nereikėtų stebėtis, kad pritrūko pinigų ir kad įvyko kažkas netikėto. Lėšų trūkumas buvo užprogramuotas“, – konstatavo LŽŪBA prezidentas.

Visgi jis pabrėžė, kad esmė slypi ydingame požiūryje, kai į vieną buvo suplaktos gamybinės ir negamybinės veiklos ir sukurta kompleksinė ekoschema. „Nė vienos gamybinės ekoschemos nė vienas gamintojas negalėjo rinktis ir deklaruoti atskirai, nors reglamentas tokią galimybę numato. Lietuva „susegė“ gamybines ir negamybines ekoschemas ir gavome tokią puokštę, kai, deklaruodamas gamybines veiklas, ūkininkas privalėjo kartu rinktis ir negamybines: kraštovaizdžio elementų priežiūros, trumpaamžių medingųjų augalų bei daugiamečių žolių juostų ir kt.“, – pagrindinės ekoschemos painumą akcentavo LŪBA atstovas.

Gamybinės ir negamybinės veiklos buvo suplaktos į vieną sudėtingą ekoschemą, tačiau, pritrūkus pinigų, išmokas norima mažinti tik už gamybines veiklas, o už negamybines mokėti tokias, kokios ir suplanuotos SP. „Manau, kad tai yra nelogiška. Jeigu mažiname, tai proporcingai mažinkime visoms ekoschemos veikloms. Dabar tas planavimo klaidas norima taisyti gamybininkų sąskaita ir niekas nenori kalbėti, kad už tai visi turi prisiimti atsakomybę“, – žemdirbių organizacijos požiūrį išdėstė E. Pranauskas.

eimantas pranauskas
LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas.

Vieni įsipareigojo, kiti interpretuoja

LŽŪBA prezidentas pabrėžė, kad pagal kompleksinės ekoschemos veiklą „Augalų kaita“ ūkininkai įsipareigojimus prisiėmė 4 metams. Jie tam ryžosi, matydami ir girdėdami, kad už deklaruotą hektarą gaus 57 Eur išmoką. Tačiau dabar ji tirpsta iki 40 Eur.

„Taigi viena pusė įsipareigojimus prisiėmė, o kita savuosius laisvai interpretuoja. O juk 27–30 proc. sumažinta išmokos suma yra labai didelė. Tame pačiame reglamente, kur kalbama apie krizių valdymo priemonę, sakoma, kad tokia priemonė turi suveikti tada, kai ūkininko pajamos sumažėjo 20 proc. Dabar matome, kad išmokos sumažinamos 27 proc. Vienaip ar kitaip tai juk yra ūkininko pajamos, bet sakome, kad čia viskas gerai ir nieko nedarysime“, – į atsiskleidžiantį paradoksą pabaksnojo E. Pranauskas.

J. Stakėnienė atkirto: „Sakote, kad tiesioginės išmokos yra pajamos, tačiau mokesčių nemokate, tai kokios čia pajamos, nes nuo jų paprastai mokami mokesčiai.“

KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis paprašė neįžeidinėti žemdirbių dėl mokamų mokesčių: „Jie sumoka tokius mokesčius, kurie priklauso pagal įstatymus. Nereikėtų priekaištauti ir baksnoti, kad žemdirbiai gauna išmokas, kurios, beje, yra mažiausios ar vienos mažiausių ES ir yra neapmokestinamos. Nežaiskite politinio žaidimo.“

Apeliavo ir į Vyriausybės programą

ŽŪM ESRPPD direktorė tvirtino, kad sumažinti išmokų negamybinėms ekoschemoms ministerija neturi galimybės. „Kiekviena ekoschema pagal SP yra administruojama atskirai. Visų pirma mes turime paremti visus, kurie dalyvauja konkrečioje ekoschemoje ir atitinka paramos sąlygas, ir jiems sumokėti išmoką, kokia yra suplanuota SP, jeigu tam užtenka lėšų. O toms veikloms, kurioms trūksta, turi būti mažinama. Ir jeigu dar trūktų lėšų, reikėtų imti iš bazinės išmokos. Šioje situacijoje viskas yra padaryta taip, kaip buvo suderinta su EK, tokia metodika“, – tikino J. Stakėnienė.

ŽŪM atstovė pateikė dar vieną argumentą, kodėl siūlymas visoms ekoschemoms proporcingai mažinti išmokas yra netinkamas: „Tai yra susiję su Vyriausybės programa. Jei proporcingai mažintume, turėtume sumažinti išmokas už ekologinę gamybą, gyvūnų gerovę ir kt. Tai yra sritys, kurios yra ir Vyriausybės programoje, ir mūsų ūkininkų visada keliamos kaip prioritetinės. Dabar ekologinių ūkių savininkai sako, kad išmokos yra mažos, jos neskatina toliau ekologiškai ūkininkauti. Šis klausimas aptarinėjamas visais lygiais.“

Ministerija gina savo kepurę

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 122, 2023 m. spalio 28 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

Redakcijos nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis