Columbus +22,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 1 Rgs 2024
Columbus +22,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 1 Rgs 2024

Gėlių karalienėms – karališkas poilsis

2023/11/05


Kad rožių poilsis žiemą būtų sėkmingas ir kitąmet jos džiugintų gausiu žydėjimu, kiekvienas rūpestingas šeimininkas turi jomis laiku ir tinkamai pasirūpinti. Kaip artėjant žiemai paruošti savo puošniąsias numylėtines, pataria VU Botanikos sodo Vingio skyriaus vyresnioji botaninių augalų kuratorė Zita Braškienė.

Kurias rožes dengti?

Atspariausios šalčiui parko rožės, todėl jos nedengiamos, galima užmulčiuoti tik šaknis. Visas kitas rožes – arbatines hibridines, floribundines, poliantines, miniatiūrines, laipiojančias, šliaužiančias, kamienines, reikia pradėti žiemai ruošti iš anksto. Labai svarbu, kad jos per vasarą sukauptų kuo daugiau maisto atsargų, todėl nuo rugpjūčio vidurio jų negalima tręšti azoto trąšomis. Tuo laiku kaip tik naudinga papildomai patręšti fosforo ir kalio trąšomis.

Drėgmė pavojinga

• Rudenį ir pavasarį rožėms labai pavojingas drėgmės perteklius. Jeigu uždengtus krūmus užlieja vanduo, jie gali žūti.

• Dengimui durpės naudojamos nurūgštintos ir sausos, nes šlapios blogai apsaugo augalus nuo temperatūros svyravimų, be to, nepraleidžia oro, ir vien dėl to rožės gali žūti.

Ruošiamės žiemai

Laikas. Daugelis imasi rožes dengti per anksti – jau spalį. Įsidėmėkite, kad mulčiu dengiame lapkričio mėnesio pabaigoje ar gruodžio pradžioje, kai lauke temperatūra nukrinta iki –5–8 °C ir tokia išsilaiko bent keletą parų.

Daug jautresnės šalčiams yra arbatinių hibridinių, floribundinių, poliantinių, miniatiūrinių rožių šaknys, ypač savašaknių. Šaknų srityje dirvos temperatūrai nukritus iki –3 °C šalčio, dauguma savašaknių rožių veislių jau žūsta.

Paprastojo erškėčio šaknys daug atsparesnės, todėl rožės, įskiepytos į paprastąjį erškėtį, šalčiams visuomet atsparesnės už savašaknes rožes.

Mulčias

• Rožių mulčiavimui naudokite tik spygliuočių pjuvenas – lapuočių netinka.

• Netinka giminingų erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų lapai, kad neapsikrėstų tiems augalams būdingomis ligomis.

Formuojame kauburėlius. Priklausomai nuo krūmo dydžio, užpilame mulčią ir formuojame 20–30 cm aukščio kauburėlius. Tas pačias durpes ir medžių pjuvenas išdžiovinus, galima naudoti keletą metų iš eilės.

Eglišakės. Galiausiai dengiama eglišakėmis ar keliais sluoksniais daržo plėvele, taip, kad rožių stiebai būtų pridengti ir nenugairintų šaltis ar neprislėgtų sniego danga viršutinių rožių stiebų. Eglišakės plačiausiai naudojamos rožių krūmams dengti. 30 cm storio šakų sluoksnis palyginti gerai juos apsaugo nuo didesnių temperatūros svyravimų, pro jas praeina oras, beje, nepuola pelės.

rožės, eglišakės
Eglišakės rožes saugo ir nuo pelių.

Vietoje eglišakių iš anksto galima pasirūpinti sausais medžių lapais, juos reikia sudėti į tinklinius maišus ir laikyti sausoje patalpoje iki rožių dengimo. Prieš dengiant medžių lapais arba durpėmis, nors ir po nedaug, vis tiek naudinga apdėti eglišakėmis.

Sniegas – geriausia apsauga. Sniegas labai apsaugo rožių krūmus nuo iššalimo. Kuo daugiau sniego iškrinta žiemą, tuo mažesnis pavojus iššalti rožėms. Tačiau nuo apšalimo apsaugo tik purus sniegas. Kuo jis daugiau susislėgęs arba suledėjęs, tuo blogiau sulaiko šaltį, nepraleidžia oro. Be to, labai retai pasitaiko, kad anksti iškritęs sniegas išsilaikytų per visą žiemą.

Vijoklinės. Jaunas – prilenkti. Vijoklines jaunas rožes prieš šalčius galima prilenkti, pakeliant stiebus nuo žemės paviršiaus (po jomis kas 15–20 cm reikia pakloti 5–6 cm storio pagaliukus), kad neiššustų, ir tada uždėti eglišakėmis. Stiebus lenkti atsargiai, po vieną, kad neįlūžtų arba visai nenulūžtų.

rožės
Jaunos laipiojančios rožės prie žemės prilenkiamos.

Kad prilenkus stiebus patogiau būtų uždengti, keliose vietose juos reikia surišti virvute arba storu špagatu.

Sumedėjusias – aprišti. Sunkiau yra su jau gerai sumedėjusiomis vijoklinėmis rožėmis. Jų nereikėtų nuimti nuo atramų, o tik surišti, apvynioti keliais sluoksniais daržo plėvele ir aprišti eglišakėmis.

Kamieninės. Šioms rožėms geriausia prikaišyti daug eglišakių ir keliais sluoksniais apvynioti daržo plėvele. Balkonuose vazonuose auginamas rožes taip pat reikia dengti, pakelti nuo grindinio ir gerai apšildyti patį vazoną (nepamiršti prieš atšalimą palaistyti).

Vazoninės. Lauke vazonuose auginamos rožės prieš atšalimą įnešamos į šiltesnę patalpą, kur palaikoma temperatūra iki +5 °C ir mažesnė, nes nuo +7 °C prasideda rožių vegetacija, būtinai patamsyje. Be to, reikia nuolat uždėti sniego, taip palaikoma normali augalui drėgmė.

Kodėl pavasarį stiebai pajuoduoja?

Net ir gana gerai apkaupus rožes žemėmis žiemai, dar uždengus eglišakėmis ar medžių lapais, pavasarį nudengus kartais randama krūmelių pajuodavusiais stiebais. Sakoma, kad rožės iššuto. Taip atsitinka, matyt, ne dėl to, kad buvo per šilta, bet gėlės tiesiog buvo per vėlai apkauptos žemėmis.

Daugumai rožių (išskyrus parko rožes) veislių kritinė temperatūra yra –8–10 °C. Nors tokioje temperatūroje jos ir neiššąla, tačiau stiebuose esančios sultys virsta ledu, kuris ardo audinius. Pažeisti stiebai sutrūkinėja, atsiranda mažyčiai plyšeliai su ledo kristalėliais. Tokiu laiku juos apkaupus žemėmis, jei žiemą bent kiek pakyla temperatūra, pradeda tekėti sultys, ir į stiebą per plyšius patenka įvairių mikroorganizmų, ligų sukėlėjų. Todėl rožes žiemai reikia apkaupti dar prieš stipresnius šalčius.

Genėjimo gidas

Rožių krūmus galima pradėti genėti spalio mėnesio pabaigoje. Žinoma, neišsiversime be pagrindinio genėjimo pavasarį.

1. Pirmiausia išgenėkime aukštus, stambius, rausvus, vandeningus rožių stiebus, nes jie jau nebesuspės sumedėti ir žus, taip pat silpnus stiebelius, palikime tik stambiausias šakas.

2. Floribundines, arbatines hibridines, poliantines rožes apkarpome palikdami 5–7 pumpurus; miniatiūrinėms, šliaužiančioms rožėms patrumpiname tik viršūnėles. Parko, vijoklinėms rožėms išgenime tik senas, išlinkusias šakas, nes dauguma žiedynus krauna ant antramečių stiebų. Kamieninėms rožėms stiebus patrumpiname pusiau, iškirpdami plonas, silpnesnes šakas.

3. Po genėjimo nukerpame likusius lapus, surenkame ir sunaikiname (į kompostą netinka).

4. Esant teigiamai oro temperatūrai, po genėjimo dezinfekuojame rožių kerus ir dirvožemį vario preparatais (ar tuo, ką siūlo specializuoti prekybos centrai).

rožės
VDU Botanikos sodo rožynas apdengtas durpėmis ir eglišakėmis.

Kodėl nesušąla parko rožės?

Baigiantis vasarai parko rožės nustoja augusios ir per vegetaciją sukauptų maisto atsargų neeikvoja augimui, jas kaupia stiebuose ir šaknyse. Susikaupus pakankamai maisto atsargų, nustoja cirkuliuoti sultys ir augalas numeta lapus. Augalo sultys ląstelėse pasidaro koncentruotesnės ir per didelius šalčius jos nesušąla į ledą.

 

Parengė Rūta ANTANAITIENĖ

Autorės nuotr.

 

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

 

Dalintis