Melžiant karves, gimsta įstabūs paveikslai

Karvių neparduos

R. Žukauskienė kartu su vyru ūkininkauja, laiko 30 melžiamų karvių. Piendaves prižiūri abu: Rasos darbas – melžimas, o vyras pagelbsti, kad procesas vyktų greitai ir be trukdžių. 30 karvių pamelžti užtrunka vos valandą. Kol melžia, turi laiko pagalvoti: jos galvoje gimsta įstabūs paveikslai, kuriuos belieka tik perkelti ant popieriaus lapų. Laiko tam ne visada yra, mat ūkyje darbai niekada nesibaigia: tvarko namus, verda maistą, vasarą prižiūri gėlių darželius, kuriems augalai taip parinkti, kad gražiai atrodo net žiemą. Šienavimu užsiima vyras, jam padeda dukra, kuri taip pat vairuoja traktorių. Kad darbai vyktų dar sparčiau, Šventežerio ūkininkai vienas kitam pagelbėja. „Griebia ir padaro. Jei traktorius sugedo ar kas nenumatyto nutiko“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo ji. Padeda ir sesuo – taip pat ūkininkė. „Nebūna taip, kad kukurūzai nenuimti liktų ar pievos nešienautos. Kai reikėjo, pernakt dirbo ir kukurūzus nuėmė. Draugiški ūkininkai, ypač jaunimas“, – teigia R. Žukauskienė.

Pieno supirkimo kainos mažos, bet ūkio Žukauskai naikinti nežada. Užtenka maistui, apsirengti, atostogoms. „Ko daugiau reikia? Į užsienį nekeliausiu – su karvėmis į lėktuvą nepriima, o Lietuvos muziejus aplankau“, – šypsosi ūkininkė. Pasipasakoja, kad buvo Anglijoje, patiko, bet niekur nėra gražiau nei Babrų kaime.

Paklausta, ar turės kam palikti savo ūkį, kurį kuria visą gyvenimą iš savų lėšų, be paskolų, sako, kad keturi vaikai, tarp jų yra ūkininkaujančių, tad paveldėtojų bus. Tik vaikai jau dabar sako, kad atsisakys melžiamų karvių ir laikys tik mėsinius galvijus. R. Žukauskienė kitokios nuomonės nei jaunimas: už mėsinius galvijus gauni pajamas kartą per metus, o štai už pieną – pastoviai.

Nuo ūkio atsipalaiduoja meno mokykloje

Ūkininkės specialybė – fizinio lavinimo mokytoja, tik dirbo ji su vaikais labai trumpai. Sako, kad su karvutėmis jai paprasčiau susikalbėti. O studijuoti dailę jai ir į galvą neatėjo, mat ji buvo bėgikė. Užtat dabar jau trejus metus nepaleidžia teptuko iš rankų.

Atsitiktinai ant Lazdijų meno mokyklos durų pamatė skelbimą, kuriame buvo kviečiama lankyti suaugusiųjų skyrių: mokytis tapybos paslapčių. Nuėjo. „Važinėju į užsiėmimus. Ten atsipalaiduoju. Man labai patinka. Gera mokytoja, pasako tiesiai, kas ne taip. Dar pabandžiau ir iš molio lipdyti. Nusilipdžiau vazų, indų ir užtenka. Labiau patinka piešti“, – redakcijai pasakoja piešianti ūkininkė. R. Žukauskienė gražiai piešė nuo mažens. Jos gabumus paveldėjo anūkė. Mergaitė irgi piešia, lanko meno mokyklą. Jai net leido ant namo sienų tapyti. „Tik kai šiltino sienas, užtinkavo“, – paaiškina močiutė.

R. Žukauskienė kasdien ieško laiko piešti. „Ryte, po pusryčių ar dieną vis piešiu“, – tarsteli. Dažų nusiperka, jų užtenka ilgam, o štai rėmeliai paveikslams įrėminti – brangūs, bet malonumo piešti žada neatsisakyti, kol gyva bus. Surengė jau dvi parodas – Šventežerio ir Rudaminos bibliotekose. Savo darbus pristato pati. Sako, kad ir vasarą atras laiko parodas pristatyti: ūkį pažiūrės jaunimas. Tik paveikslų jau pasiilgo, o ir namų sienos kažkaip nejaukiai tuščios, tad dabar, po parodos, savo darbus vešis namo, pasidžiaugs ir tada vėl galės kažkam „paskolinti“.

Nori nupiešti paveikslą ant savo augintinės

Paveikslų ūkininkė nei parduoda, nei dovanoja. Tik vieną paveikslą yra padovanojusi anūkei, bet ji gyvena kartu, tad ir padovanotas paveikslas kabo su kitais darbais.

Jos paveiksluose vyrauja gamtos motyvai. Ypač mėgsta tapyti aguonas. Daug įvairių pastatų: švyturys, sena pilis, Šventežerio mokykla. Prisipažįsta, kad jei internete pamato kokį pastatą, bando nutapyti kažką panašaus. Piešia žirgus, nors ūkyje augina tik pašėlusį poniuką, kuris jei jau ištrūksta iš aptvaro, tai lekia per visą kaimą. „Toks jau jo būdas“, – tarsteli ūkininkė. Įdomiausias R. Žukauskienės darbas – Undinas, t. y. iš vandens išniręs vyriškis, gražiais, ilgais, garbanotais plaukais. „Norėjau undinėlę nupiešti, bet išėjo vyriškas veidas. Transvestitas“, – tiesiai sako ji. Tik karvių R. Žukauskienės paveiksluose nėra. Tačiau ūkininkė turi slaptą mintį. „Kažin, jei karvytę apkirpčiau, šukuoseną gražiai suformuočiau, kažką ant jos išpieščiau ir į pievas pavasarį išleisčiau?“ – tokį slaptą norą turi piešianti ūkininkė.

Autorės nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Parodos pristatymo metu Rudaminos bibliotekoje.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.