Gyvulių augintojai ir veganai kryžiuoja ietis: ar bus draudžiama augalinės kilmės produktus vadinti mėsa?

Pagal naująjį įstatymą, tarp terminų, kuriuos draudžiama vartoti žymint maisto produktus, kurių sudėtyje yra augalinių baltymų, yra: filė, nugarinė, kepsnys, eskalopas, kumpis, šoninė.

Tam tikriems maisto produktams įvardyti bus galima ir toliau vartoti šiuos terminus, net jeigu juose yra augalinių baltymų, bet jie atitinka tam tikras ribas. Šis įstatymas taip pat nebus taikomas kitoje ES valstybėje arba trečiojoje šalyje pagamintiems ar parduodamiems gaminiams.

Tokiam žingsniui jau pasiruošę italai, apie panašų įstatymą svarsto čekai, slovakai, rumunai, lenkai. Tačiau nesnaudžia ir vegetarus bei veganus atstovaujančios organizacijos. Aukščiausias Prancūzijos teismas (Valstybės taryba) sustabdė 2022 m. paskelbtą panašų dekretą, po tai, kai gavo augalinius baltymus propaguojančios asociacijos prašymą. Valstybės taryba perdavė šį klausimą ETT, kad šis išaiškintų Europos ženklinimo reglamentus.

Italijoje augalinės kilmės mėsos pakaitalų gamintojai ir prekiautojai taip pat darė spaudimą, blokuodami įstatymų pakeitimus, tačiau ministerija palaikė ūkininkų pusę ir ėmėsi saugoti mėsos produktų pavadinimus.

Koją kiša Europos teisė

Europos vegetarų sąjunga ir Prancūzijos vegetarų asociacija suabejojo ​​Prancūzijos dekreto suderinamumu su Europos teise. Jie mano, kad tokie pavadinimai, kaip dešra, tapo kasdienio vartojimo dalimi ir juos sunku pakeisti.

Maisto produktų ženklinimo teisinę sistemą sudaro Bendrijos teisės aktas ir prekybos standartai, įtraukti į Bendrosios žemės ūkio politikos bendro rinkos organizavimo (BRO) reglamentą. Pavyzdžiui, pieno terminai šiame reglamente yra saugomi. 2017 m. ETT patvirtino, kad terminas pienas (kaip ir sviestas ar jogurtas) yra skirtas tikram pienui ir terminų naudojimas prekiaujant augaliniais produktais yra neteisėtas.

Per 2020 m. vykusią Bendrosios žemės ūkio politikos reformos diskusiją Europos Parlamentas atmetė pakeitimą, kuriuo mėsos terminams būtų suteiktas toks pat apsaugos lygis, kaip ir pieno terminams.

Tačiau neseniai priimtas ETT sprendimas konstatavo, kad ES suderinta maisto produktų ženklinimo sistema „nekliudo“ valstybėms narėms priimti priemones, numatančias papildomas privalomas detales, susijusias su maisto produktų kilme.

Apie naują vasario pabaigoje priimto įstatymo tekstą Prancūzijos žemės ūkio ir maisto suverenumo ministras vasarą informavo Europos Komisiją (EK), tačiau prancūzai dar laukia ETT sprendimo dėl 2022 m. dekreto atitikties ES teisei.

Italijai pasisekė mažiau. Patvirtinusi nuostatas uždrausti mėsos terminologiją taikyti augalinės kilmės produktams, šalis narė taip pat informavo EK, bet buvo nustatyta, kad pranešimo procedūra atlikta neteisingai, tad neaišku, koks bus priimtas galutinis sprendimas.

Mėsos terminų klausimą šiuo metu taip pat svarstanti Lenkijos ūkininkų bendruomenė tikisi savo valdžios palaikymo ir viltis sieja su 2025 m., kai perėmę pirmininkavimą ES, šį klausimą galės spręsti visos Bendrijos lygiu.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.