Ashburn +25,7 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 19 Bir 2024
Ashburn +25,7 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 19 Bir 2024

Senųjų miškų išsaugojimui – banko finansinės injekcijos

2024/04/21


Šalies gyventojų rūpestį senosiomis giriomis papildo augantis verslo dėmesys. Pagal naują banko ir fondo pasirašytą paramos sutartį senųjų miškų išpirkimo išsaugojimui tikslais 2024 m. skiriama 20 tūkst. eurų. Tai padės plėsti „Sengirės fondo“ globojamų miškų plotą, šiandien siekiantį 118,87 hektarų visoje Lietuvoje.

Šių metų tikslas – per 170 ha globojamų sengirių

Šių metų „Sengirės fondo“ tikslas – iki 2024-ųjų pabaigos globoti daugiau kaip 170 ha būsimų sengirių, praplečiant esamus masyvus. Tikimasi, tai nebus riba, nes praėjusiais metais išaugę fondo globojamų miškų plotai viršijo nustatytus tikslus. Šiemet taip pat numatyta tęsti visuomenės edukaciją apie senųjų miškų ir bioįvairovės išsaugojimo svarbą bei vykdyti globojamų miškų priežiūrą ir pažinimą.

„Fondas siekia išsaugoti Lietuvoje dar išlikusius natūralius, neliestus senųjų miškų fragmentus. Jų išsaugojimas itin svarbus ekosistemų, visuomenės sveikatos ir stabilumo, atsparumo palaikymui. Būtent tokie senieji miškai artimiausi sengirėms. Deja, senesnių nei 300 metų miškų nebeturime, o senesni nei 200 metų sudaro vos 0,0009 proc. šalies ploto. Todėl itin svarbus kiekvieno brandaus, seno miško plotelio išsaugojimas ir prie to prisidėti gali kiekvienas – tiesiogiai saugodamas turimą mišką, informuodamas fondą apie vertą išsaugoti konkretų mišką, prisidėdamas finansiškai bei žinios sklaida“, – atkreipia dėmesį fondo bendraįkūrėjas, dokumentinio filmo „Sengirė“ režisierius Mindaugas Survila.

mindaugas survila

Pernai fondui apie pusę paramos miškams išpirkti beveik lygiomis dalimis skyrė tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys. Fondo įkūrėjus džiugina, kad miškų išsaugojimu besirūpinančios bendruomenės entuziazmas užkrečia ir verslą.

Sengirė – vertybė, kurią sunaikinus pinigai nebepadės

Praėjusiais metais, vienu iš „Sengirės fondo“ rėmėjų tapus „Mano bankui“, senųjų miškų globėjai išpirko pirmąjį senojo miško sklypą Vakarų Lietuvoje. Tai 6,08 ha sklypas prie Veiviržo upės, netoliese Pangirių, Šilininkų kaimų Šilutės rajone. Miškas yra Veiviržo ir Šalpės upės slėnių teritorijos bei Veiviržo ichtiologinio draustinio dalis, jame – 800 metrų besitęsianti Veiviržo upelio pakrantė su turtingais įvairiarūšiais šlaitų lapuotynais.

Paramą „Sengirės fondui“ lydi banko darbuotojus ir klientus įtraukiantys projektai – pažintinės išvykos, paskaitos ar filmo peržiūros.

Atsižvelgiama į daugiau kaip 40 mokslinių kriterijų

„Per ketverius „Sengirės fondo“ veiklos metus išpirkome ir globojame 18 miško sklypų įvairiose Lietuvos vietose. Saugomų miškų amžius — nuo 60 iki 160 metų. Juose išskirta 33 Europos Bendrijos svarbos Kertinės miško buveinės, kuriose gyvena retos, saugotinos, į Raudonąją knygą įtrauktos gyvūnų, augalų, kerpių, grybų rūšys. Čia gausu natūralios, visai gyvybei palaikyti svarbios gyvastingos medienos, ji — namai, maistas, trąša tūkstančiams skirtingų organizmų“, – pasakoja „Sengirės fondo“ bendraįkūrėjas M. Survila.

Fondo globojamiems miškams leidžiama vystytis ir bręsti be žmogaus įtakos. Vienintelės tokiuose miškuose vykstančios veiklos – apsauga ir stebėsena pažinimo tikslais: būklės monitoringas, buveinių ir indikatorinių, retų, saugotinų rūšių registravimas, kitokie moksliniai tyrimai ir edukacinė veikla, atsižvelgiant į gamtosaugos principus bei konkretaus miško biologinį jautrumą.

Globotinus senuosius miškus fondas išperka iš privačių ar juridinių asmenų. Potencialiai vertingiausių miškų – būsimų sengirių – ieškoma, atsižvelgiant į daugiau kaip 40 mokslinių kriterijų. Tarp atrenkamų girių plotų struktūros požymių – miško įvairiaamžiškumas, mozaikiškumas, mikrobuveinių įvairovė ir kt. Atsižvelgiama ir bioįvairovės kriterijus: medžių rūšinę sudėtį, seno miško rūšių skaičių ir gausą, saugomų rūšių skaičių.

 

Partnerio informacija

Dalintis