Ashburn +25,7 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 19 Bir 2024
Ashburn +25,7 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 19 Bir 2024

Tausojama žemė atsilygina gausesniu derliumi

2024/04/20


Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Lietuva užsimojo per artimiausius šešetą metų taikant neariamąsias žemės ūkio technologijas apdirbti 650 tūkstančių hektarų žemės. Kad galima būtų pasiekti tokį tikslą, teks įdėti nemažai pastangų, nes dabar neariamuoju būdu dirbamos žemės plotas yra pustrečio karto mažesnis. Kol kiti šalies ūkiai dar tik jaukinasi tvarios žemdirbystės idėją, „Vikonda grupei“ priklausanti žemės ūkio bendrovė „Krekenava“ jau beveik du dešimtmečius į aruodus žeria kitokio požiūrio į augalininkystę subrandintą derlių ir ruošiasi pilna koja žengti į naują etapą – taikyti tik minimalų žemės dirbimą.

Neariamosios žemės ūkio technologijos tausoja žemę

Intensyvi ariamoji žemdirbystė greičiau nualina dirvožemį, o neariamosios žemės ūkio technologijos tausoja gyvybe knibždančią žemę, padeda ją išlaikyti sveiką ir išsaugoti ateičiai. Tai reiškia, kad pasirinkus dirbti žemę neariamuoju žemdirbystės būdu, dirvožemis įdirbamas tik tiek, kiek reikia sėklos įterpimui. Po derliaus nuėmimo augalų liekanos taip pat neužariamos, jos lieka ant paviršiaus kaip mulčius ir dengia dirvos paviršių.

„Neariamoji žemdirbystė mūsų ūkyje skaičiuoja jau dvidešimtus metus, – sako UAB „Krekenava“ direktorius Vaidas Lebedys ir pabrėžia, jog atsakingas, šiuolaikiškas požiūris į žemdirbystę grįžta tiek vertybinėmis, tiek ekonominėmis pergalėmis. – Ko mes siekiame dirbdami laukus? Naudos sau, savo augalams, dirvožemiui, tam, kas tą dirvožemį sukuria, tiems, kas gyvena po mūsų kojomis? Čia, galima sakyti, retorinis klausimas.

Daugelis nori tiesiog užsidirbti ir negaišta laiko galvodami apie tai, jog kiekvienas žemdirbystės segmentas yra labai svarbus, tačiau apie tai negalvojant, neturėsime jokios perspektyvos, nes žemės ūkis – vientisa grandinė. Rūpintis kiekviena jos dalimi yra mūsų atsakomybė, lemianti ne tik šiandieną, bet ir ateitį, – įsitikinęs pašnekovas. – Dirbdami savo laukus mes suprantame, kad ir naujausia technika, ir geriausios trąšos ar augalų apsauga neveiks, jeigu neinvestuosime į dirvą. Norint gauti, pirmiausia reikia duoti, todėl ir į investicijas į dirvą reikia žiūrėti atsakingai.“

vaidas lebedys
„Neariamoji žemdirbystė mūsų ūkyje skaičiuoja jau dvidešimtus metus“, – sako UAB „Krekenava“ direktorius Vaidas Lebedys ir pabrėžia, jog atsakingas, šiuolaikiškas požiūris į žemdirbystę grįžta tiek vertybinėmis, tiek ekonominėmis pergalėmis.

Ištekliai mažesni, o nauda didesnė

UAB „Krekenava“ nuolat investuoja į pažangią žemės ūkio techniką, leidžiančią ne tik tausoti gamtą, bet ir visapusiškai sumažinti darbo sąnaudas.

„Investuojame į techniką tam, kad galėtume su kuo mažiau važiavimų atlikti daugiau darbo, nes suprantame, kad kiekvienas žemės ūkio technikos judesys laukuose daro neigiamą poveikį aplinkai, nebūtinai tiesioginį, – paaiškina V. Lebedys. – Šiuolaikinės sėjamosios, skutikai, purkštuvai, tręštuvai leidžia dirbti kitaip. Leidžia ne tik taupyti, bet ir dirbti efektyviau bei tvariau – su tuo pačiu ar netgi mažesniu išteklių kiekiu pasiekti ne tik tiek pat, tačiau ir daugiau, todėl mes renkamės tik kokybiškus produktus ir šiuolaikišką techniką.“

Skiriasi net dirvožemio spalva

Pasak UAB „Krekenava“ Pušaloto gamybinio padalinio vadovo Marijaus Kuklio, neariamosios žemdirbystės naudą galima pastebėti plika akimi, todėl UAB „Krekenava“ nuosekliai plečia šia technologija apdirbamų laukų plotus.

„Jau geras penkmetis, kai auginame tarpines kultūras ir pereiname į minimalų žemės dirbimą. Kiekvieną pokytį darome palaipsniui. Visuomet pradedame nuo keleto hektarų ir tik tuomet, kai tai pasiteisina, plečiame plotus“, – pasakoja M. Kuklys.

Šis augalininkystės specialistas UAB „Krekenavos“ Pušaloto padalinyje dirba jau šeštą sezoną ir džiaugiasi, kad neariamosios žemdirbystės nauda šiame ūkyje jau yra matoma ir vizualiai.

„Plika akimi jau galima įvertinti ariamo lauko ir gretimo, kuriame taikome neariamosios žemdirbystės technologiją, dirvožemio spalvų skirtumus. Neariamo lauko dirvos spalva tamsesnė. Tai rodo didesnį kiekį organikos. Čia augalai vystosi greičiau.

Kadangi viskas matoma plika akimi, drąsiai galime sakyti, kad neariamosios žemdirbystės technologija veikia, – įsitikinęs pašnekovas. – Juk tuoj bus 20 metų, kai tai tobuliname.“

Neariamoji žemdirbystė tausoja ir būtinas dirvožemio bakterijas

M. Kuklys pabrėžia, kad dirvožemio kokybei didelę įtaką daro ir jame gyvenančios bakterijos bei saulės sąveika su jomis.

„Saulės spinduliuotę prilyginčiau antibiotikams, nes antibiotikai naikina ne tik blogąsias bet ir gerąsias bakterijas. Saulės ultravioletinė (UV) spinduliuotė turi baktericidinį poveikį. Ji gali naikinti arba neutralizuoti tam tikras bakterijas, kurios gyvena po žeme dirbdamos savo darbą. O kas nutinka, kai intensyviai dirbdami žemę išverčiame jas į paviršių? Ar manote, kad tai yra gerai? Juk žinome, kad bakterijos atlieka nitrifikacijos procesą, taip pat kaupia azotą, atpalaiduoja fosforą, skaido liekanas, pagreitina pesticidų degradaciją…

Kartais atrodo, kad jeigu mes bakterijas matome tik pro mikroskopą, tai jos ir atlieka tik mikroskopinius darbus, bet deja… Nenuvertinkime jų indėlio, geriau jau tausokime dirvą ir tuo pačiu jomis rūpinkimės“, – sako M. Kuklys.

marijus kuklys
Pasak UAB „Krekenava“ Pušaloto gamybinio padalinio vadovo Marijaus Kuklio, neariamosios žemdirbystės naudą galima pastebėti plika akimi.

Kitas žingsnis – minimali žemdirbystė

Prieš penkerius metus UAB „Krekenava“ savo dirbamuose žemės plotuose pradėjo plėtoti ir minimalią žemdirbystę.

„Naudą augalams pastebėjau tik trečiaisiais metais, o rimtesnius ženklus, kad tai veikia ir turi įtakos derliaus stabilumui, pradėjau įžvelgti tik penktaisiais metais. Aišku, nepamirštant, jog prieš 15 metų nustojome arti“, – dėmesį atkreipia M. Kuklys ir priduria, kad minimalus dirbimas yra kitas etapas, į kurį UAB „Krekenava“ ruošiasi žengti pilna koja.

Tvariai auginami augalai yra atsparesni

Pašnekovo teigimu, tvarios žemdirbystės technologijos padeda išsaugoti augalus, o kartu ir derlių užklupus ekstremalioms orų sąlygoms.

„Esant ekstremalioms sąlygoms – sausrai ar kaitrai, lauke, kuriame buvo taikomas minimalus dirbimas, pirmieji derliaus nykimo požymiai ima ryškėti vėliau, palyginti su lauku, kuriame taikytas intensyvus dirbimas, – pastebi M. Kuklys. – Minimalus dirbimas leidžia atitolinti neigiamus sausros bei kaitros veiksnius net penkiomis–septyniomis dienomis! – patirtimi dalijasi pašnekovas. – Dėl pastovios dirvos struktūros naktimis pasėliai atsigauna greičiau ir tas kelias dienas stresuoja mažiau, bet jeigu anomalija tęsiasi ilgai, pabaiga, žinoma bus vienoda visiems.

Tačiau jeigu laukas, kurį dirbome intensyviai, pradėjo nykti pirmadienį, o laukas, kuriame taikytas minimalus dirbimas, pradės nykti šeštadienį ir lyti ims jau kitą pirmadienį, tai atsakymas aiškus, kuris plotas nukentės mažiau.

Ir tai tik vienas iš pavyzdžių, kai minimaliai dirbamas laukas yra stabilesnis.“

Geros žemės rodiklis – sliekai ir grybai

M. Kuklys akcentuoja, jog sveika ir derlinga yra ta žemė, kurioje knibžda gyvybė, o ypač – sliekai bei grybai.

„Prieš dešimtmetį kalbėjome apie sliekus. Vadinome juos mūsų žemdirbiais, – poetiškai taria agronomas. – Taigi daug sliekų yra gerai. Tada žemė tampa minkšta, o organinės liekanos greičiau skaidomos. Judinamas, purenamas dirvožemis gauna oro – taip pagreitinama mineralizacija, atpalaiduojamos maisto medžiagos, todėl augalams yra galimybė vystytis intensyviau.

Sliekai – vienas iš pagrindinių rodiklių, kodėl žemę dirbti mažiau yra geriau nei daugiau. Juk galime nearti, bet jei intensyviai skutame, tai kokia galimybė sliekui likti gyvam artimiausią penkmetį? Kokia prognozė gyviems likti vabalams grobuonims? – retoriškai klausia pašnekovas. – Skusti intensyviai siekiant išnaikinti šliužus? Vargu ar verta tai daryti, nes, tarkime, tie patys vabzdžiai, kurie vadinami žygiais, minta šliužais, šliužų kiaušinėliais.

Taigi vienareikšmiškų atsakymų kol kas nėra. Bet turime suvokti tai, kad gamtoje nėra nieko nereikalingo ir kiekvienas gyvas sutvėrimas atlieka savo funkciją.“

Dar vienas nenualintos ir tvariai dirbamos žemės rodiklis – joje tarpstantys Pievagrybinių šeimos grybai.

„Be sliekų, šiandien dar aktuali ir žemdirbystės įtaka dirvožemio grybams, – pabrėžia M. Kuklys. – Grybų savo laukuose jau pastebime ne vienas. Neišskirtiniai ir mūsų laukai.

Nors pastarasis ruduo pasitaikė sausas, bet grybų buvo daug ir taip susiklostė būtent dėl mūsų pasirinkto minimalaus žemės dirbimo bei rasos taško, juk labai svarbu yra ne tik drėgmė lietaus pavidalu, bet ir ta drėgmė kuri formuojasi dėl lokalinių temperatūros skirtumų.“

Stengiamės kiek įmanoma ilgiau palaikyti dirvos paviršių žalią – taip kaupdami anglį, kurios teigiama įtaka dirvožemiui buvo žinoma prieš šimtus metų.

M. Kuklys

Žaliuojantys laukai – į naudą

M. Kuklys akcentuoja nemokamus gamtos resursus, kuriuos verta išnaudoti.

„Vienas iš tokių resursų – saulės šviesa. Juk ji nieko nekainuoja, bet ar mes ją pakankamai išnaudojame žemdirbystėje? Kiek iš mūsų apie tai esame susimąstę? – į svarbų aspektą dėmesį sutelkia pašnekovas. – Todėl mums labai svarbu, kad mūsų laukai dirbtų maksimaliai – kitaip tariant, žaliuotų.

Stengiamės kiek įmanoma ilgiau palaikyti dirvos paviršių žalią – taip kaupdami anglį, kurios teigiama įtaka dirvožemiui buvo žinoma prieš šimtus metų.

Taigi tam naudojame skirtingas technologijas tarp vegetacijos pradžios ir pavasario sėjos, javapjūtės ir rudens sėjos. Tarpines kultūras sėjame su pirmu po javapjūtės dirbimu, kartais, pasitelkę dronus, mėginame jas įsėti dar iki javapjūtės. Pavasarį, jeigu leidžia būsimas pasėlis, dėl ilgesnio laukų žaliavimo vėliname darbus, bet juos atliekame greičiau. Ir čia matau labai didelį minimalaus žemės dirbimo pliusą. Kitaip sakant, procesas vyksta „mini-till“ principu: greičiau, efektyviau.

Ar tenka susidurti su šių technologijų kitomis pusėmis? Tenka. Ar visada pasiteisina? Ne, – atvirai atskleidžia M. Kuklys. – Todėl pradedame po truputį, išsiaiškindami silpnąsias vietas, tobulindami technologijas ir pritaikydami patirtį.“

Tuo tarpu UAB „Krekenava“ vadovas Vaidas Lebedys įsitikinęs, jog kartais net ir nebūtina investuoti, užtenka pakeisti požiūrį į tai, ką turime.

„Juk tą patį darbą greičiau mums leidžia atlikti ta pati arklio galia + minimalus dirbimas + keli metrai papildomo pločio (arba keli papildomi kilometrai greičio) = didesnis našumas“, – sako profesinius iššūkius kaip naujas galimybes sutinkantis UAB „Krekenava“ direktorius V. Lebedys.

 

Akvilė KUPČINSKAITĖ / RINKOS AIKŠTĖ

Dalintis