Danai perspjaus visą pasaulį: nori apmokestinti gyvulių taršą – paseksime pavyzdžiu?

Pagal vyriausybės oficialų pranešimą, šalys susitarė dėl ilgalaikio Danijos žemės ir maisto bei žemės ūkio gamybos restruktūrizavimo ir konversijos – dėl priemonių „kaip pasiekti, kad Danija taptų modernia žemės ūkio šalimi“.

Žaliosios trišalės tarybos pirmininkas Henrikas Dam Kristensen oficialiame pranešime džiaugėsi dėl šio susitarimo, nes Danija esą taps tarptautine ateities žaliosios žemės valdymo pradininke.

Vyriausybės pranešime didžiuojamasi, kad į žaliąjį susitarimą įtrauktas žemės ūkio apmokestinimo už išmetamą CO2 kiekį mokestis, kuris padės pasiekti 2030 m. klimato tikslus: „Būsime pirmieji pasaulyje, kitos šalys bus to įkvėptos“.

Apie ką susitarimas

Sutartomis priemonėmis siekiama, kad Danija pasiektų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslų.

Didžiausią atgarsį sukėlė siūlymas apmokestins gyvulių augintojus už galvijų, avių ir kiaulių išmetamą ŠESD kiekį. Už gyvulių išmetamus teršalus siūloma nuo 2030-ųjų įvesti 300 Danijos kronų mokestį už 1 t CO2 ekv. Mokestis būtų palaipsniui didinamas iki 750 kronų. Tačiau ūkininkai turėtų teisę į 60 proc. pajamų mokesčio atskaitymą. Todėl faktinė 1 t CO2 ekv. kaina siektų 120 kronų (16 Eur), o iki 2035 m. ji padidėtų iki 300 kronų (apie 40 Eur). 

Be to, danų ūkininkai galėtų pasinaudoti subsidijomis, skirtomis padėti pritaikyti savo veiklą.

Tarp kitų politinio susitarimo punktų – steigimas žaliosios zonos fondo, kurį sudarytų apie 40 mlrd. kronų; žemės išpirkimas miškams bei šlapynėms atkurt; klimatui palankių technologijų subsidijavimas ir kt.

Žemdirbių atstovai tvirtina, jog susitarimu patenkinti

Šalies žemės ūkio organizacijos savo interneto svetainėse pasidalijo Danijos žemės ūkio ir maisto tarybos pirmininko Søreno Søndergaardo pranešimu, kuriame akcentuojama politinio susitarimo dėl maisto sektoriaus perėjimo prie žaliosios ekonomikos nauda ir tai, kad susitarime yra ūkininkams labai svarbūs akcentai.

„Tai susitarimas, kuriuo nustatomas Danijos žemės ūkio ir maisto gamybos pagrindas daugeliui ateinančių metų. Būtent todėl mums buvo svarbu visą laiką būti prie derybų stalo", – Danijos žemės ūkio ir maisto tarybos pareiškime cituojamas pirmininkas S. Søndergaardas.

Danijos žemės ūkio konsultavimo įmonė SARGO, kuri priklauso ūkininkams, taip pat giria trišalį susitarimą. Paskelbtame tekste keturi žemės ūkio asociacijų pirmininkai sveikina politinį susitarimą – nes jis žemės ūkiui suteiksiantis saugumo ir plėtros galimybių. Regioninių ūkininkų organizacijų vadovai teigia jaučiantys„džiaugsmą ir palengvėjimą, nes iki šiol buvo daug nežinios ir neaiškumo, o „susitarimas padės užtikrinti, kad Danija pasiektų nacionalinių užmojų klimato srityje tikslą, o žemės ūkis šioje srityje atliks labai svarbų vaidmenį“.

Kritikai: bus prarastos darbo vietos

Tačiau ne visi skuba sveikinti politinį susitarimą. Ekspertai mato rimtų rizikų.

Iš dalies, kaip rašo „Dagbladet“, žaliasis trišalis susitarimas įvedant CO2 mokestį ir žemių atidėjimąiki 2035 m. žemės ūkiui ir susijusiai pramonei (skerdykloms ir pieninėms) galėtų kainuoti iki 3150 darbo vietų.

Įveisiant mišką bus sukurta naujų darbo vietų, tačiau prognozuojamas teigiamas poveikis sektoriaus užimtumui ilgainiui ištirps. Šiandien niekas negali numatyti, kaip pakistų užimtumas pramonėje 2035 m., kai mokestis bus didžiausias. Tikimasi, kad investicijos į naujas klimato technologijas, tokias kaip pirolizė ir biodujos, kompensuos darbo vietų praradimą dėl CO2 mokesčio ir žemės atidėjimo. 

Danų žaliojo pertvarkos plano priemonės palies ne tik gyvulininkystės, bet ir augalininkystės ūkius, perdirbimo sektorių. Maisto pramonės atstovai jau atvirai kalba apie nepritarimą siūlymams.

Pasaulio reakcija: nuostaba

Šokas – pasaulis su nuostaba pasitinka žinią, kad Danija, kuri yra Europoje yra viena svarbiausių kiaulienos ir pieno produktų eksportuotojų, ketina nuo 2030 m. ūkiams įvesti CO2 mokestį, ir dargi tikisi savo pavyzdžiu įkvėpti kitas valstybes.

Danų ministrai neneigia, kad siūloma naujo mokesčio idėja gali turėti įtakos reikšmingam produkcijos brangimui. Tuo tikrai neapsidžiaus pirkėjai.

Įdomu, kad šių metų birželį Naujoji Zelandija po neigiamos ūkininkų reakcijos atsitraukė nuo panašios mokesčio ūkininkams idėjos.

Tiesa, sumanymas taikyti „fiksuotą mokestį“ už ūkinius gyvulius, dar turi būti patvirtintas Danijos parlamente – Folketingete.

Pasaulio žiniasklaida stebisi, kad danų politikai naujam ūkininkų apmokestinimo siūlymui ryžtasi po kelis mėnesius trukusių visos Europos ūkininkų protestų prieš klimato kaitos švelninimo priemones ir reglamentus, kurie, jų teigimu, stumia juos į bankrotą.

Taigi šiandien kol kas dar neaišku, ar Danijos didysis žaliasis planas taps kūnu. Tačiau iniciatyva ir danų ministrų optimizmas skatina suklusti: o kas kitas paseks šiuo pavyzdžiu?

ŪP portalo informacija

123rf nuotr.