Ashburn +17,4 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 6 Spa 2024
Ashburn +17,4 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 6 Spa 2024

Lenkų agroklimatologas: ateityje javapjūtė prasidės liepos pradžioje. Ar tikrai tai džiugins ūkininkus?

2024/08/04


Ilgėjantis šiltasis metų laikas gali atrodyti kaip privalumas visam žemės ūkio sektoriui. Ankstyvesnė sėja, ankstyvesnė pjūtis, galbūt du derliai per sezoną, galimybė pratęsti karvių šėrimą šviežia žole – ar gi ne puiki perspektyva. Vis tik mokslininkai nenusiteikę taip optimistiškai. Lenkų agroklimatologas profesorius Jerzys Kozyra, neabejoja, kad netolimoje ateityje Rytų Europos ūkininkai javapjūtę pradės liepos pradžioje, ir perspėja, kad tai turės ne tik pozityvių pasekmių.

Vidutinei paros oro temperatūrai perkopus 5 °C ir įšilus dirvožemiui, augalai pradeda leisti lapus arba žydėti, o temperatūrai nukritus žemiau šios vertės, ima ruoštis vegetacijos pertraukai. Jau šie metai akivaizdžiai parodė, kad tiek javų, tiek daržovių ar sodų derlius subrendo maždaug dviem savaitėmis anksčiau. Tai lėmė gerokai šiltesni pavasario orai. O pernai daržininkystės sezoną pratęsti leido ilgiau rudenį išsilaikė šiltesni orai.

Augalininkystės, tręšimo ir dirvožemio mokslo instituto profesorius J. Kozyra atkreipia dėmesį į tai, kad per pastaruosius du dešimtmečius augalų vegetacijos sezonas kaimyninėje Lenkijoje jau pailgėjo 8 dienomis. Mokslininkas pabrėžia, kad reikėtų atskirti vegetacijos sezono sąvoką, kurią lemia šiluminės ribos ir sezonas ilgėja, nuo augalų vegetacijos sezono sąvokos, tai yra laiko, per kurį augalas išgyvena savo vystymosi ciklą ir kuris dėl atšilimo trumpėja.

Pavyzdžiui, dėl anksčiau prasidedančios vegetacijos ir aukštesnės temperatūros pavasarį bei vasarą žieminių miežių ir žieminių rapsų derlius subręsta keliomis savaitėmis anksčiau.

„Remiantis klimato scenarijais, pagal kuriuos XXI a. numatomas atmosferos temperatūros kilimas, ir taikant matematinius fenologinius modelius, galima apskaičiuoti, koks yra ir bus augalų vystymosi greitis, tai yra kada augalai subręs ir kada bus galima nuimti derlių. Mano skaičiavimai rodo, kad, kai oro temperatūra vegetacijos metu bus dviem laipsniais aukštesnė už ankstesnę temperatūros normą, derliaus nuėmimas prasidės dviem savaitėmis anksčiau nei įprastai, liepos pradžioje,“ – teigia mokslininkas.

Šiemet daugelyje Vidurio ir Rytų Europos regionų vidutinė paros temperatūra peržengė 5 laipsnių ribą jau vasario pabaigoje, todėl anksčiau prasidėjo vegetacija. Balandžio–liepos mėnesiais buvo fiksuojama maždaug keturiais laipsniais aukštesnė temperatūra nei ankstesnių metų norma ir tai paspartino augalų vystymąsi, ankstesnę brandą.

Bet tai turi savų minusų. Lenkijos Žemdirbystės, tręšimo ir dirvožemio mokslų instituto Bioekonomikos ir sistemų analizės skyriaus profesorius atkreipia dėmesį į tai, kad esant aukštai temperatūrai augalai greičiau pereina visus vystymosi etapus, todėl jie turi mažiau laiko biomasės gamybai.

Vystydamiesi lėčiau javai sukaupia daugiau vandens ir subrandina didesnį derlių. Vegetacijai pagreitėjus, jie užaugina mažesnio svorio grūdus, o tai jau yra nuostoliai ūkininkams. Drėgmės trūkumas ir sausros taip pat pagreitina šį procesą.

Daugiau laiko tarpiniams pasėliams

Keliomis savaitėmis anksčiau baigę javapjūtę, žemdirbiai gauna gerą progą sėti tarpinius trumpos vegetacijos pasėlius, kurie gali pagerinti dirvožemio kokybę arba tinka pašarui.

Bet ir čia kaistantis klimatas gali pakišti koją, nes vis dažniau pasikartojančios sausros neleidžia tarpiniams augalams normaliai augti, perspėja lenkų agroklimatologas J. Kozyra.

Augalai nespėja prisitaikyti

Pastebimas dar vienas klimato pokytis – perėjimo iš žiemos į pavasarį laikotarpis tampa trumpesnis, staigesnis. Šį pavasarį daugelį stebino tai, kad kone vienu metu pradėjo vegetuoti ir tie augalai, kuriems pakanka kiek aukštesnės nei 5 °C temperatūros, ir tie, kuriems reikia 8–10 °C. Vienu metu žiedus sukrovė augalai, kurie paprastai žydi vienas po kito.

Deja, vėliau teko nusivilti, ypač sodininkystės ūkių savininkams, nes anksčiau nei įprasta augimo fazę pradėję vaismedžiai bei vynmedžiai neatlaikė stiprių pavasario šalnų, ir sodininkai patyrė daug nuostolių.

Be to, ilgėjantis vegetacijos periodas lemia ir didesnę kenkėjų grėsmę. Jie nesunkiai prisitaiko prie ilgėjančio šiltojo periodo, anksčiau pavasarį pradeda gyvenimo ciklą ir vėliau jį baigia rudenį. Tad nieko keista, kad per vieną sezoną išsivysto daugiau vieno ar kito kenkėjo generacijų nei ankstesniais dešimtmečiais ir ūkininkams tenka dažniau naudoti augalų apsaugos priemones arba patirti didesnių derliaus nuostolių.

Karštį įveikę augalai mažiau maistingi?!

Nustatyta, kad bandydami prisitaikyti prie oro sąlygų, aukštesnėje temperatūroje augalai stengiasi greičiau formuoti šaknų sistemą, nusidriekiančią į gilesnius dirvožemio sluoksnius, kad galėtų sugerti daugiau vandens ir maistinių medžiagų. Toks šaknų augimas priklauso ir nuo to, ar dirvožemyje yra pakankamas azoto bei fosforo kiekis.

Vis tik mokslininkai perspėja, kad nors tokia reakcija gali padėti augalams trumpuoju laikotarpiu, nauji tyrimai rodo, jog ji yra netvari augalams ir ilgainiui gali būti žalinga žmonėms.

Augalų reakciją į karštėjantį klimatą tiriantys Solko biologinių studijų instituto (JAV) mokslininkai nustatė, kad kai augalai, reaguodami į aukštą temperatūrą, sparčiai augina šaknis, juose sumažėja azoto ir fosforo kiekis, todėl jie tampa mažiau maistingi.

„Faktas, kad aukštesnė temperatūra mažina šių svarbių maistinių medžiagų kiekį augaluose, kelia realų susirūpinimą dėl žmonių ir gyvūnų mitybos ateities ir, be abejo, yra tai, į ką norime atsižvelgti kurdami atsparesnius augalus“, – sako Salko universiteto profesorius ir vyriausiasis tyrimo autorius Wolfgangas Buschas.

 

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.

Dalintis