Kam tiks žemės ūkio ministro kepurė?

Siūlė žvelgti į priekį

Kaip pradėdama susitikimą teigė VDU ŽŪA kanclerė Astrida Miceikienė, žemės ūkio mokslas yra pasiruošęs dirbti kartu su verslu ir politikais, kad žemės ūkis būtų strateginė ir saugumą Lietuvai nešanti verslo šaka. „Tikiuosi, kad diskusija vyks ne apie tai, kaip žemės ūkis vystysis iki 2027 metų, nes tai jau yra šiandiena, o koks jis bus iki 2030 metų ir po 2030 metų, nes Europoje dialogas apie tai jau pradėtas ir mums svarbu, koks vaidmuo bus skirtas žemės ūkiui, koks bus bioekonomikos vystymasis, kaip bus su jaunimu, kuris nori, bet ne visada gali grįžti į savo regionus kurti verslą, kaip bus su mokslo tyrimais Lietuvai, ir kokie jie bus“, – kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė.

LŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas prisipažino, kad mintis surengti diskusiją apie Lietuvos žemės ūkio ateitį kilo todėl, jog su kiekviena Seimo kadencija mažėja politikų, išmanančių žemės ūkio sritį. Ir tokia tendencija kelia nerimą. Mat daugėja politikų, norinčių komentuoti, vertinti, kurti reglamentavimą, ir jiems nesvarbu, kad jie neturi jokios kompetencijos žemės ūkyje. „Jau turime skaudžios patirties, kai žemės ūkio ministrais tampa visai atsitiktiniai žmonės. Todėl žemdirbiams labai svarbu, kas bus žemės ūkio ministras, svarbu, kokį žmogų rinkimuose dalyvaujančios partijos, politiniai judėjimai mato kaip galimą žemės ūkio ministrą. Kartais žemdirbiams tai būna svarbiau, nei pati valdžioje esanti politinė jėga. Po debatų visus kviečiu paragauti lietuviškų lašinių, išgerti lietuviško pieno, kol dar neišvežėme paskutinių karvių, nepardavėme paskutinių kiaulių“, – nusiteikti rimtam pokalbiui politikus kvietė I. Hofmanas.

Žemės ūkis – strateginė šaka?

Pirmasis klausimas, į kurį buvo pakviesti atsakyti visi diskusijų dalyviai, nebuvo sudėtingas – ar žemės ūkis valstybės turi būti pripažintas strategine ūkio šaka? Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Mindaugas Maciulevičius pastebėjo, jog žemės ūkis ne tik turi būti strateginė šaka, bet ir turi būti nacionalinio saugumo reikalas, nes tai susiję su apsirūpinimo maistu saugumu. Iš dalies jam pritarė ir Lietuvos žaliųjų partijai (LŽP) atstovaujantis Remigijus Lapinskas, pastebėdamas, jog žemės ūkis strategine ūkio šaka turėtų būti laikomas ir dėl jo kuriamų darbo vietų. „Tačiau yra įmanomas ir suderinamumas su žalesniu ūkininkavimu“, – tikino jis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Bronis Ropė teigė, kad reikia ne vien tik kalbėti, jog žemės ūkis turi būti strateginė šalies ūkio šaka, bet ir tokias nuostatas įtvirtinti dokumentuose. „Tai reikštų, kad žemės ūkis turi gauti orias pajamas, iš kurių galėtų pragyventi, vystyti savo ūkį ir kurti ilgalaikę ateitį. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) prigalvodavo daug papildomų sąlygų, kurių nereikalaudavo Europos Sąjunga (ES), ir dėl to mūsų šalies žemės ūkis tam tikrose srityse turi problemų“, – tvirtino B. Ropė.

Taikos koalicijai (TK) atstovaujantis Mindaugas Bastys taip pat tikino, kad jie žemės ūkį laiko strategine ūkio šaka. „Žemės ūkis, perdirbimo pramonė ir lengvoji pramonė yra trys banginiai, kurie šiandien ir veža mūsų valstybę į priekį. Ir svarbu tai išsaugoti“, – aiškino M. Bastys, tarsi primiršęs, kad tiek žemės ūkis, tiek ir lengvoji pramonė šiuo metu Lietuvoje susiduria su itin dideliais ekonominiais sunkumais. Bet nepamiršęs pareikšti, kad TK pasisako už žaliojo kurso stabdymą.

Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ atstovaujantis Kęstutis Mažeika, patikinęs, kad jų partija taip pat yra už tai, jog žemės ūkis būtų pripažintas strategine Lietuvos ūkio šaka, pastebėjo, kad tokių partijų norų neužtenka. Toks siekis dar turi būti įrašytas ir į būsimos Vyriausybės programą.

Išgirdęs tai, politinės partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis replikavo, esą, nėra reikalo kalbėti apie būsimos Vyriausybės programą, kai nėra aišku, kas laimės rinkimus, kas bus premjeras. Tačiau į pagrindinį klausimą – ar žemės ūkį regi kaip strateginę šalies ūkio šaką, neatsakė.

Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) atstovaujantis Kazys Starkevičius, pripažinęs, kad žemės ūkis yra šalies strateginė ūkio šaka, aiškino, jog to neužtenka, nes dar reikia atkurti žmonių pasitikėjimą kaimu, ūkininkais. Esą, kai kas dėl to jau ir daroma.

„Gal reikėtų kalbėti pagrindine šios diskusijos tema – koks žemės ūkis bus po 2024 metų“, – diskusijos dalyvius paragino Liberalų sąjūdžiui atstovaujantis Viktoras Pranckietis, pastebėjęs, jog nėra abejonių, kad žemės ūkio sektorius yra vienas svarbiausių Lietuvoje ir jo pripažinimo strategine ūkio šaka siekiama jau nuo prieš daugiau nei metus surengtos Kaimo sueigos.

Apie teršalus...

Deja, kalbėti apie Lietuvos žemės ūkio ateitį sekėsi labai sunkiai. Kalbos vis krypdavo į tai, kas jau buvo, kas ką padarė ir ko nepadarė. Diskusijos metu įsiplieskė karšti ginčai, ar tikrai žemės ūkis yra vos ne didžiausias aplinkos teršėjas. Ją sukėlė liberalo V. Pranckiečio įvardytos citatos iš LŽP programos, teigiančios, kad Lietuvoje dominuoja netvarus intensyvios pramoninės augalininkystės modelis. Esą, tai yra vienas iš taršiausių žemės ūkio modelių. Aiškindamas tokią partijos nuostatą, LŽP atstovas R. Lapinskas V. Pranckiečio bandė išklausti, kuri iš žemės ūkio sektoriaus šakų yra dar taršesnė nei pramoninė augalininkystė. Be to, esą, išmetimai žemės ūkyje, skirtingai nei energetikos sektoriuje, didėja, kaip ir transporto srityje. „Tokie duomenys yra pagrįsti moksliniais tyrimais ir skaičiavimais“, – tvirtino R. Lapinskas, tačiau jokių konkrečių skaičių taip ir nepateikė.

„Aplinkos pasaugos agentūros paskelbti vandens tyrimų nuo 2019 m. iki 2023 m. duomenys rodo, kad tarša sumažėjusi ir neviršija 50 proc. minimalios leistinos Europoje nitratų normos vandenyje. Tad natūrali vandenų būsena yra labai gera arba gera. Tai apie taršą reikėtų kalbėti faktais“, – pastebėjo liberalas.

„Didžiausias teršėjas Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, yra energetika, kitas didelis teršėjas – transportas. Vakarų Europos šalyse žemės ūkis pesticidų naudoja 3 kartus, trąšų – 2 kartus daugiau nei Lietuvoje. Tad mūsų žemės ūkis yra pakankamai švarus“, – aiškino ir LVŽS atstovas B. Ropė.

Jam antrino ir socialdemokratas M. Maciulevičius, pastebėdamas, kad technologijos, kurias naudoja Lietuvos žemės ūkis, yra vienos novatoriškiausių visoje ES ir mažiausiai teršiančių aplinką.

... krizes...

Nors R. Žemaitaitis diskusijos vedėjus ir ragino baigti „klausimėlių vakarą prie nabašnyko“ bei aptarti egzistencines žemės ūkio problemas, tačiau kitas diskusijos klausimas buvo apie tai, kaip į Seimą pretenduojančių partijų atstovai ketina spręsti nuolat žemės ūkio sektorių ištinkančias ekstremalias ir sektoriaus krizes.

B. Ropė aiškino, kad yra svarbus požiūris į krizes ir svarbu kalbėtis, tartis bei ieškoti visas puses tenkinančių išeičių, tik tuomet galima rasti sprendimus. M. Bastys tikino, kad dar reikia išsiaiškinti ir krizių priežastis bei neleisti krizėms kilti. Kaip vieną iš krizių priežasčių jis įvardijo žaliąjį kursą.

K. Mažeikos nuomone, būtina peržiūrėti krizių valdymo planus. „Kol kas ši valdžia nė euro neišleido krizėms suvaldyti. Tai pavyzdys, kaip negalima daryti“, – tikino jis. Konservatorius K. Starkevičius priminė, kad neužtenka įvardyti krizę, reikia ir laiku bei tinkamai į ją reaguoti, nes kiekviena krizė turi savo simptomų. Tačiau svarbiausia – reikia turėti pinigų.

M. Maciulevičius tikino, kad neužtenka valstybės rezerve turėti pakankamai pinigų krizėms įveikti, neužtenka skatinti ūkininkus draustis, dar reikėtų kurti ir Maisto tarybą, kurioje galėtų vykti diskusijos tarp žaliavos tiekėjų, perdirbėjų ir prekybininkų. Tačiau liberalas V. Pranckietis pastebėjo, jog reikia sutikti su siūlymais kurti, plėsti įvairius fondus, skatinti įvairias draudimo formas, bet didžiausios krizės žemės ūkyje kyla dėl kvailumo. „Tokių krizių jau buvo ir dar gali būti“, – pastebėjo jis.

... mokesčius...

Viena iš opiausių visus rinkėjus, ne tik žemdirbius, dominančių problemų – mokesčiai ir tai, ar artimiausiais metais jie nebus didinami. R. Žemaitaičio pastebėjimu, nuo sausio jie ir taip didėja, nes dėl to sprendimai jau yra priimti. Konservatorius K. Starkevičius negalėjo pažadėti, jog kai kurie ir kai kam mokesčiai nedidės, nes, anot jo, yra labai svarbu subalansuoti mokesčių dydžius, kad iš to būtų nauda ir valstybei, ir mokesčių mokėtojams.

„Apie naujų mokesčių įvedimą neturėtume šnekėti, reikėtų gerai pasižiūrėti, ar nereikia sumažinti tų, kurie jau įvesti nuo ateinančių metų“, – tikino socialdemokratas M. Maciulevičius. Tai, kad jokių naujų mokesčių įvesti nenumato, aiškino ir LVŽS atstovai, ir M. Bastys, ir K. Mažeika, pastebėjęs, kad reikėtų spręsti, kaip būtų galima padėti žmonėms amortizuoti didėjančius kai kuriuos mokesčius.

... ir ŽŪR finansavimą

„Kai Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) gauna finansavimą tam tikra forma iš ŽŪM, tai taip neturėtų būti. Tokį finansavimą reikia peržiūrėti, nes žemės ūkyje aptarnaujančių asociacijų, kooperacijų yra daug ir jos turėtų gauti proporcinį finansavimą. Tai bus iššūkis naujam ministrui ateinančiais metais“, – teigė R. Žemaitaitis, kalbėdamas apie Lietuvos žemdirbių organizacijas.

Tai, kad yra būtina keisti dabartines ŽŪR finansavimo sąlygas, tikino ir R. Lapinskas, B. Ropė, M. Bastys, K. Mažeika bei K. Starkevičius, pastebėję, jog yra būtina keisti ŽŪR įstatymą ir numatyti demokratinius ŽŪR vadovų rinkimus. „Tokią iniciatyvą parodžiau dar 2020 m., bet tuometė ŽŪM vadovybė nieko nenorėjo keisti ir paliko tokį finansavimą, koks buvo. Bet pokyčiai turės būti padaryti, nes pinigai negali būti mokami už politinį palaikymą“, – susirinkusiesiems tvirtino V. Pranckietis.

M. Maciulevičius taip pat tikino, kad, kol ŽŪR neatstovauja visiems žemdirbiams, jiems išskirtinio finansavimo būti neturėtų. „Bet siekiant išsaugoti ŽŪR, kaip paveldą, mes dėtume visas pastangas, kad visos asociacijos grįžtų į ŽŪR“, – aiškino socialdemokratų atstovas.

Palinkėjimas

„Jei būtų mano valia, kasmet leisčiau organizuoti rinkimus. Pasižiūri į sceną ir galvoji – kokie jie protingi, kaip viską žino, kaip išmano... Jei kurį per klaidą išrinktų į Seimą, linkėčiau nenukvakti, eiti žeme ir būti su žmonėmis. O jei pamatysite, kad nepavelkate, tai nekankinkite žmonių, kaip kankino Kęstutis Navickas, dėkite šaukštą ir eikite į pelkes“, – diskusijoje kandidatams į Seimą linkėjo Kupiškio r. ūkininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.