Ashburn +17,8 °C Debesuota
Pirmadienis, 25 Rgs 2023
Ashburn +17,8 °C Debesuota
Pirmadienis, 25 Rgs 2023

Kad virtualios pagalbos nauda netvotų kitu galu

2015/09/22


Kaip nepasiklysti šiuolaikinių medijų platumose?

Internetas suteikia neapsakomai dideles galimybes šiandieniame pasaulyje. Jau tapo įprasta: kažko nežinai – ieškai informacijos internete. „Googliname“ patarimų susirgus, ieškome patiekalų receptų, įvairiausių buitinių gudrybių tiek tvarkant namus, tiek juos statant, remontuojant, planuojant, apželdinant aplinką ir t.t. Kažin, ar beliko dar kokia nors sritis, apie kurią kol kas nerastume informacijos internete. Tačiau tarp to, kas iš tiesų naudinga, lygiai tiek ar net daugiau yra visiško šlamšto, kuriuo internautai naudojasi tarsi tikru šaltiniu. O sukčiai naudojasi patiklumu ir krauna sau kapitalą. Jau net išsiburti pas būrėją, sužinoti savo likimą galima virtualiai, net per skaipą. Arba rasti informacijos apie savo bioritmus, užsisakyti asmeninius horoskopus. Keisčiausia, kad net ir suprasdami kai kurios virtualios pagalbos ar paslaugos absurdą, žmonės vis tiek ja naudojasi, užsimerkdami prieš internetinėje erdvėje slypinčius pavojus ir leidžiasi apgaunami, kartais net rizikuoja savo sveikata, pinigais ar net gyvybe.

Internete sužino nuotaikos priežastį Sėdu rašyti rašinį. Nesiseka. Et, kokie gi šiandien mano bioritmai? Atsidarau internetinį puslapį, kuriame mikliai suvedu savo gimimo metus, mėnesį, dieną ir gaunu atsakymą – mano intelektualinio ciklo bioritmas yra minus 90 procentų! Metu rašinį į šoną – lauksiu, kol kreivė pakils bent kiek aukščiau. Žinoma, tai nesąmonė, tačiau nuo šio internetinio puslapio dieną pradeda dažnas žmogus. Kitas jau iš vakaro užsisako savo ateinančios dienos asmeninį horoskopą. VšĮ Kauno centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro vadovė Vida Matulionienė sako, kad ilgainiui išsivysto tam tikra priklausomybė nuo interneto, nuo horoskopų, be kurių žmogus neįsivaizduoja savo dienos. „Visais laikais žmonės tuo domėjosi, – sako gydytoja psichiatrė V. Matulionienė, – tačiau dabar, kad gautų asmeninį horoskopą arba susisiektų su būrėja, jam net nereikia iškelti kojos iš namų.“ Paklausta, ką ji mano apie bioritmus, kuriuos galima pasitikrinti internete pagal savo gimimo datą, gydytoja net nusijuokė. „Net nežinau tokio puslapio, – sakė V. Matulionienė. – Bet tai negali būti tikra.“ Medikės nuomone, horoskopų, bioritmų ir kitokių dalykų žmonės kartais ieško kaip psichologinės pagalbos, nes taip jie atsakomybę už tai, kas vyksta jų gyvenime, gali perkelti ant mistinių pečių. Suprask, ne aš čia kaltas, tiesiog taip turėjo įvykti, nes taip prognozavo horoskopas, būrėja ar dar kas nors. Kita vertus, gal psichologiškai tai yra gerai – žmogus nusiramina, kad taip juk turėjo nutikti. Tačiau V. Matulionienė šiose situacijose nemato nieko pozityvaus. „Žmogus apgaudinėja save. Tam tikra prasme tai panaikina nerimą, tačiau visa tai labai laikina. Tu realiai nesprendi savo savijautos, būsenos problemos, o užsiliūliuoji mistiniais dalykais. Tai tas pats, kaip savo problemą spręsti alkoholiu“, – sako medikė.

Pasiplepa virtualiai Kaunietė Lina su kitomis jaunomis mamomis bendrauja vienoje internetinėje pokalbių svetainėje. Kartą ji užklausė pokalbių dalyvių, gal žino kokią būrėją, kuri mokėtų gerai nuspėti ateitį, ypač meilės srityje. Netrukus internete atsirado visas sąrašas būrėjų su jų telefonų numeriais. Būrėja, kurią išsirinko Lina, „dirbo“ kitame mieste, tačiau susisiekus telefonu pati aiškiaregė patarė jaunai moteriai prisijungti prie skaipo ir virtualiai ją išburti. Prieš tai nustatyta suma už paslaugą jau turėjo būti atsidūrusi nurodytoje sąskaitoje. Beje, dokumentuose Lina turėjo nurodyti ne paslaugos pavadinimą, o tiesiog – skola. Bet ko gi nepadarysi dėl išaiškintos ateities? Taigi už ne itin didelius pinigus būrėja internetu išbūrė jos ateitį, net nieko neklausinėdama, o vien neva žiūrėdama į akis. Betgi kiekvienam interneto vartotojui aišku, kiek ko galima išskaityti iš akių kompiuterio ekrane. Moteris kreipėsi į policiją, tačiau nieko nepešė. Kita vertus, būrėjai grėsė tik administracinė atsakomybė, nes jai pervesta „skola“ nesiekė trijų BSI (bazinė socialinė išmoka, anksčiau – MGL, dabar ji siekia 33 Eur), t.y. 114 Eur. Kita mūsų pašnekovė Lijana iš neva licencijuotos medikės dietologės internetu užsisakė asmeniškai jai sudarytą dietą. Vėlgi sumokėjo pinigus taip pat internetu ir gavo aprašą, pagal kurį penkias dienas per savaitę turėjo gerti tik kiek įmanoma daugiau vandens, vėliau kelias dienas valgyti tik košių, būtinai rytais pasimankštinti. Toliau vėl viską kartoti. Kai po poros savaičių teko kreiptis į medikus, moteris pati ėmė ieškoti dietologės, kad pareikštų jai pretenzijas, tačiau paaiškėjo, kad tokia pavarde medikė apskritai neegzistuoja, o kontaktai, kuriais jos bendravo, jau neveikia. Ir dar viena moteris naršydama internete bandė išgydyti savo vyrui diagnozuotą prostatos vėžį. Tiesiog rado internete receptą: gerti nuodingųjų grybų ir spirito užpilą. Šiai moteriai toks gydymas vos nesibaigė baudžiamąja byla, nes apie „vaistus“ sužinojusi vyrą gydanti gydytoja pagrasino kreiptis į teisėsaugą. Tokių pseudopaslaugų nuolat daugėja internete, tačiau, pasak psichiatrės V. Matulionienės, tokios paslaugos visada egzistavo, tik būdavo sunkiau pasiekiamos. Dabar jos tiesiog kiekvienam po ranka. „Anksčiau įvairiausi gydymo būdai, vaistų receptai būdavo perduodami tiesiog iš lūpų į lūpas, – sakė gydytoja. – Susirinkdavo kaimynės ir plepėdavo, dalydavosi kuri ką žino, nugirdo. Dabar tokius susibūrimus atstoja interneto pokalbių svetainės, kurios yra labai populiarios, nes greitai pasiekiamos, anonimiškos.“

Pavojai – ir oficialiuose puslapiuose Policija kasmet užregistruoja panašų skaičių apgavikų internete, tačiau dažniau žmonės kreipiasi, kai juos apgauna įsigyjant prekes internetu. Tam kuriami fiktyvūs puslapiai, siūlomos prekės, išviliojami pinigai. Kartais naudojamasi jau sukurtais puslapiais, tiesiog į juos dedant apgaulingus skelbimus. Labai dažnai net pačios svetainės įspėja savo vartotojus dėl slypinčių pavojų, nes administratoriai taip pat negali sukontroliuoti visų dedamą skelbimų teisingumo. Tuomet tik atkreipiamas dėmesys į detales, kurios išduoda apgaulę. Tarkime, sąskaitų, į kurias reikia pervesti pinigus, numeriai rašomi žodžiais, o ne skaičiais – bandoma išvengti saugumo sistemų, kurios paprastai nuskaito skaičius, patikros. Dažnai gyventojai nukenčia dėl legalios virtualios prekybos. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos naujausiais duomenimis, vartotojai vis dažniau naudojasi internetinės prekybos paslaugomis, tad dažniau ir lieka nepatenkinti, dažniau rašo tarnybai skundus. Šios tarnybos duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį vartotojai dažniausia skundėsi dėl sutartu laiku nepristatomų užsakytų ir apmokėtų prekių bei negrąžinamų pinigų, dėl atsisakomų pristatyti prekių pagal nurodytą informaciją (motyvuojant, jog prekių nebėra arba prekės kaina yra gerokai didesnė) ir dėl nesutikimo nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį vartotojui atsisakant per 14 darbo dienų nuo prekių pristatymo dienos. Dėl tokių pažeidimų jau vien šiemet tarnyba parengė ir pateikė teismams keturis ieškinius dėl viešo intereso gynimo bei pradėjo dvi viešo intereso gynimo procedūras. Viešai pateikiama statistika mažai kinta: tiek pernai, tiek jau ir šiemet pusę visų Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje gaunamų skundų – dėl elektroninės prekybos.

Virtualumas – ne santykiams Internete kartais tyko dar didesni pavojai, į kuriuos įsipainioja dažniausia jaunimas. Jie nori bendrauti, megzti pažintis. Iš senų laikų, matyt, į mūsų sąmonę yra įaugusi nuostata, kad tai, kas užrašyta, yra tikra. Deja, pokalbių svetainės, socialiniai tinklai praktiškai nėra cenzūruojami. Jie ir skirti užmegzti kontaktus, bendrauti, o gal vėliau ir susitikti, tad visi iš to kylantys pavojai tarsi palikti pačiam internautui. Lietuvoje vis dar pamenama trylikametės alytiškės pažintis su pora metų vyresniu vilniečiu. Socialiniame tinkle „Facebook“ susirašinėjimas, kuris tęsėsi vos porą savaičių, peraugo į norą susitikti gyvai. Mergaitė slapta nuo tėvų atvyko į sostinę, tačiau pasimatymo metu buvo nužudyta. Socialiniame tinkle pakeleivingos mašinos iš Šilutės į Klaipėdą ieškojusi studentė taip pat pernai papuolė į pinkles. Ją pavežti pasisiūlęs vaikinas pakeliui merginą išžagino ir pasmaugė. Tiriant šią bylą paaiškėjo, kad toks pats likimas galėjo ištikti ir dar kelias merginas, kurios anksčiau taip pat buvo važiavusios su žudiku. Kaunietis, susipažinęs su draugu internete ir vėliau susitikęs pasimatyme, buvo apiplėštas. Laimė, sukčius buvo sučiuptas ir pagreitinto proceso tvarka nuteistas. Tai tik keletas pavyzdžių, įrodančių, kad bendraujant internetu reikia būti ypač budriems. Taigi internetas yra didelis mūsų pagalbininkas, teikiantis žinių, pramogų, taupantis laiką. Tačiau reikia būti budriems, kad jis netaptų priešu. Duodami pinigus turguje prekiaujančiam asmeniui labai dažnai pagalvojame apie apgaules, o internete viskas kažkodėl atrodo tikriau. Galbūt todėl pažinčių tinklalapių internete skaičius nuolat auga. Užtenka į paieškos laukelį įrašyti žodžius „pažintys internete“ ir netrukus išvysime mažiausiai dvidešimt populiariausių svetainių: „Darni pora“, „Draugas“, laisvas.eu, nerandu.lt, rimtos-pazintys, lindoamor, raskmaile, kitolink, pazinciubiuras, surasiu, net pazintyssenjorams ir kt. Specialistai pataria, kad registruojantis jose pirmiausia pravartu bent jau pasidomėti puslapių reputacija – paprastai internete gausu ir atsiliepimų.

Violeta LIUKAITIENĖ „ŪP“ korespondentė

Algimanto SNARSKIO piešinys

Rašinių ciklas iš dalies finansuojamas iš Lietuvos kultūros tarybos administruojamų kultūros rėmimo fondo lėšų.

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis

Advertisement

Advertisement

2023/09/24

Išgelbėtus gyvūnus Chersone gydo veterinaras lietuvis

Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Kiek žmonių nuskendo Rusijos kariams susprogdinus Kachovkos elektrinės užtvanką, greičiausiai nebus tiksliai sužinota niekada, nes užgrobtą kairiąją Dniepro upės pusę okupantai neįleido tarptautinių ...
2023/09/24

Dzūkų žemyninės kopos kryžminėje mokslinių faktų ir dezinformacijos ugnyje

Pastaruoju metu viešoje erdvėje pasirodantys straipsniai, kuriuose apstu netikslios arba tikrovės neatitinkančios informacijos, sudaro įspūdį, kad žemyninių kopų atvėrimas Dzūkijos nacionaliniame parke yra grįstas savivale ir asmenine nauda...
2023/09/24

Nuo retos, tačiau itin sunkios ligos gelbsti skiepai

Ar pamenate, kada paskutinį kartą skiepijotės nuo stabligės? Ne? Specialistai atkreipia dėmesį, kad net menkas susižeidimas nešvariu, žemėmis užterštu, aštriu įrankiu, pavyzdžiui, dirbant sode ar darže, gali tapti šios ...
2023/09/24

Lenkų mokslininkai rado sprendimą, kuo pakeisti malkas

Mokslinių ir technologinių naujovių gausa mūsų amžių tikriausiai būtų galima lyginti su XVIII–XIX a. sandūroje vykusios industrinės revoliucijos laikotarpiu. Kai jau atrodo, daugiau nėra ką naujo sugalvoti, ieškoma sprendimų, kaip pan...
2023/09/24

Širvintos dairosi geriausio šių metų ūkio

Kasmet tradiciškai žemdirbiškos savivaldybės renka geriausius ūkininkus. Vienos savivaldybės jau apdovanojo savo „Metų ūkio“ nugalėtojos, kitos dar dairosi ir vertina. Nors Širvintų rajono vadžia surinko savą derli...
2023/09/24

Ligoti jurginai: ką daryti?

Jurginai gana atsparūs įvairioms ligoms ir kenkėjams. Dažnesnių pažeidimų pasitaiko tada, kai per žaizdas pakliūva ligų sukėlėjų. Labai svarbu ne tik laiku juos iškasti (po šalnų), bet ir tinkamai paruošti žiemoti, nes sveiki ...
2023/09/24

Mažės fitosanitarinių sertifikatų formų įvairovė

Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) nuo lapkričio 1 d. išduos tos pačios formos fitosanitarinius sertifikatus augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, vežamų į Rusijos Federaciją ir Baltarusijos Respubliką, eksportui ar reeksportui,...
2023/09/24

Ritos ekologiniame ūkyje trūksta pašarų

Šiaulių rajone, už Meškuičių miestelio, yra sena Gendvilų sodyba. Čia gyvena ūkininkė Rita Gendvilaitė ir jos 93 metų mama. Rita plėtoja ekologinį ūkį, laiko 4 melžiamas karves, 3 veršelius ir 3 telyčias, turi 6 sportinius žir...
2023/09/24

Papildomo lengvo uždarbio paieškos gali baigtis baudžiamąja atsakomybe

Lietuvos banko Finansinio raštingumo centras atkreipia dėmesį, kad rudenį ne vienas lietuvis dairosi naujų darbo iššūkių arba papildomų pajamų, tačiau neapdairumas gali baigtis liūdnai. Lietuvos banko vyriausioji teisininkė Mi...