Kaimo turizmas išsiropštė iš duobės

Oficialiai kaimo turizmo sezonas Lietuvoje jau baigėsi. Tačiau dėl gražaus oro šiuo verslu užsiimantys sodybų šeimininkai dar sulaukia lankytojų, ypač savaitgaliais. „Metai – tai 365 dienos, tačiau aktyviausios mūsų sektoriuje – 100 šiltojo sezono dienų“, – sako Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) prezidentas Linas Žabaliūnas. Praėjusį kaimo turizmo sezoną jis apibūdina kaip audringą, banguotą. Nepaisant to, pagaliau šalies kaimo turizmas pasiekė prieškrizinį lygį. „Išlipome iš gilios duobės. Šįmet kaimo turizmo sodybose ilsėjosi tiek pat žmonių kaip 2008 m. – beveik 288 tūkstančiai“, – džiaugiasi LKTA vadovas.

Didžiuma poilsiautojų – lietuviai Pasak L. Žabaliūno, Lietuvos kaimo turizmo sodybų paslaugomis 2009–2010 metais pasinaudodavo iki 214 tūkst. žmonių. Jų nuo minimų metų vis daugėjo. Didžiumą – net 90 proc. – kaimo turizmo sodybų lankytojų anksčiau sudarė ir dabar sudaro mūsų šalies gyventojai. Ekonominės krizės laikotarpiu nuostolių patyrė ir atvykstamasis Lietuvos kaimo turizmas. Antai sodybose 2008 m. nakvojo 33 tūkst., o 2010 m. – tik 13,2 tūkst. užsieniečių. Atvykstamojo kaimo turizmo rodikliai 2011–2014 metais gerėjo, kaip ir viso šio sektoriaus. Šalies sodybose 2011 m. nakvojo 20,6 tūkst., 2012 m. – 22,6 tūkst., 2014 m. – 27,2 tūkst. užsieniečių. Kiek nakvojo šįmet, dar nesuskaičiuota. Pernai užsieniečių, kurie lankėsi Lietuvos kaimo turizmo sodybose, didžiumą sudarė Rusijos piliečiai. Antroje vietoje – Lenkijos, trečioje – Vokietijos, ketvirtoje – Latvijos, Baltarusijos ir kitų šalių gyventojai. Šie „kitų šalių gyventojai“ – tai suomiai, italai, britai ir pan. Jie sudaro 12–15 proc. viso atvykstamojo kaimo turizmo.

Vyksta pas kaimynus L. Žabaliūnas neabejoja, kad, kruopščiai suskaičiavus šių metų užsienio poilsiautojus, latviai išsiverš iš pernykštės ketvirtosios pozicijos. Mat šį sezoną mūsų šalies kaimo turizmo sodybose poilsiavo labai daug latvių. Įdomu, kad lietuviai pamėgo Latvijos, o latviai – Lietuvos kaimo turizmo sodybas. Poilsiauti važiuoja vieni pas kitus. „Juk tai šalys kaimynės. Viena kitai jos – ir artimas, ir patrauklus užsienis. Lietuvoje ir Latvijoje kainos panašios. Tad savaitgalį galima puikiai praleisti artimoje šalyje“, – priežastį, kodėl Lietuva ir Latvija mielai „keičiasi“ kaimo turizmo sodybų lankytojais, nurodo L. Žabaliūnas. Šis pastebėjimas tinka ir Lenkijai – ir jos kaimo turizmo sodybas pamėgo lietuviai, o Lietuvos – lenkai. „Užsienio poilsiautojai puikiai jaučiasi Lietuvos kaime. Interneto portaluose dalydamiesi poilsio mūsų kaime įspūdžiais, jie žavisi Lietuvos geografine padėtimi, erdvėmis, žaluma, žmonių svetingumu, lietuvišku maistu, senaisiais amatais, architektūra, kitomis tradicijomis“, – pastebi LKTA prezidentas. Jis neseniai grįžo iš Italijos, Bergamo mieste vykusios turizmo parodos.

Turistai pageidauja žemėlapių Pasak L. Žabaliūno, Bergame, kaip ir šiųmetėje tarptautinėje „Adventur“ parodoje, su vėjeliu buvo išgraibstyti leidiniai apie Lietuvos kaimo turizmą. Italai labai domėjosi galimybe atostogauti Lietuvos kaime. Leidiniai, kuriuos graibstė svečių šalių gyventojai, – tai LKTA šįmet parengti žemėlapiai ir informacinė knygelė apie mūsų šalies kaimo turizmą lietuvių bei anglų kalbomis. „Ir anksčiau leisdavome žemėlapių. Patyrę, jog turistai jų pageidauja labiau nei kitos informacinės literatūros, šįmet išleidome net du žemėlapius, netrukus pasirodys trečias, o kitų metų pradžioje – ketvirtas“, – teigia L. Žabaliūnas. Šįmet išleisti bei neilgai trukus pasirodysiantys žemėlapiai – ir panašūs, ir skiriasi. Panašūs tuo, kad jų vidinėje pusėje išvardyta, kur galimas apsistoti: išvardytos visos LKTA narės – apie 400 sodybų, suskirstant jas pagal etnografinius regionus bei nurodant kiekvienos adresą, telefoną, el. paštą.

Ramaus poilsio mėgėjams Tituliniuose žemėlapių puslapiuose pažymėtos kaimo turizmo sodybos, pateikta skirtinga informacija. Pavyzdžiui, žemėlapyje, skirtame supažindinti su tradiciniais amatais, išvardyti visi šalies amatų centrai, jų yra 15, nurodant, kaip juos rasti, kokių amatų juose mokoma. Žemėlapio „Geros savijautos turizmas Lietuvoje“ sudarytas sekant latvių pavyzdžiu. Jo tituliniame puslapyje išvardytos ramiam poilsiui skirtos kaimo turizmo sodybos, suskirstytos pagal 4 specializacijas: lietuviškos pirties ritualai; tyla ir ramybė; spa kaime; gamta sveikatai. L. Žabaliūnas atkreipia dėmesį, kad viena sodyba, – ji Molėtų rajone, – atitinka visas specializacijas. Joje galima mėgautis ir lietuviškos pirties, ir spa malonumais, ir tyla, ramybe, ir semtis sveikatos geriant žolelių arbatą, valgant sveiką maistą. Lietuvoje ramiam poilsiui skirtų kaimo turizmo sodybų kol kas tėra 42. Pasak L. Žabaliūno, jų turėtų daugėti, nes vis daugiau žmonių pageidauja ramaus, sveikatą stiprinančio poilsio.

Prisiminti ir senjorai Netrukus pasirodysiantis žemėlapis skirtas pagerbti LKTA narius, kurie per pastaruosius penkerius metus tapo teminių konkursų nugalėtojais. Kitų metų pradžioje pasirodysiantis žemėlapis skirtas senjorų poilsiui Lietuvos kaime, nurodant jų poreikiams pritaikytas sodybas. Žemėlapis sudarytas prisiminus, jog senjorai Vakarų pasaulyje – vieni aktyviausių turistų. LKTA šįmet dar išleido po knygelę anglų ir lietuvių kalbomis „Lietuvos tradiciniai amatai“. Joje pateikiama informacija apie sodybas, kuriose galima susipažinti su sertifikuota tradicine amatininkyste bei kulinariniu paveldu. Vienose sodybose liejamos žvakės, kitose – marginami kiaušiniai, audžiami sijonų, liemenių audiniai, lovatiesės, iš medienos daromi kubilai, šaukštai, pinami krepšiai, kepami šakočiai, grikinės babkos, bulvinės bandos, mieliniai pyragai, rūkomi lašiniai, skilandžiai, gaminamas vynas, verdami virtiniai, audžiamos juostos, verpiama vilna ir t. t.

Galbūt sirai sezoną pratęstų? „Kaimo turizmo sezono sėk­mė priklauso nuo oro. Gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje sodybų šeimininkai buvo sunerimę – oras nelepino, todėl trūko poilsiautojų. Kai tapo karšta, žmonės ėjo iš proto ieškodami, kur apsistoti. Įsiminė liepos 6-oji, Valstybės diena: Lietuvoje nebuvo nė vienos tuščios kaimo turizmo sodybos. Liepos vidurys – vėl šaltas... – praėjusį kaimo turizmo sezoną apibūdina L. Žabaliūnas, ragindamas jį pratęsti: – Kadangi orai gražūs, kviečiame ilsėtis kaimo turizmo sodybose. Laukiant vasaros, čia ir šaltuoju metų laiku galima mėgautis lietuviškos pirties, spa malonumais, slidinėti.“ LKTA vadovas, paklaustas, ar kaimo turizmo sodybų šeimininkai, siekdami užsitikrinti pajamas visus metus, neketina priimti sirų, sako tokią idėją pasiūlysiantis kitą savaitę Kaune vyksiančioje konferencijoje „Turizmas kaime. Tik 100 dienų?“. Atsakymas priklausysiąs nuo kiekvieno sodybos šeimininko požiūrio.

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.