Avys mėsai, pienui ir...atsipalaidavimui

Alternatyvų paieškos

Avis K. ir J. Milišiūnai laiko nuo pirmųjų bendro gyvenimo dienų. Tik pirmiausia jauni žmonės įsigijo mėsinių avių, o pieninės avys į Dvargalius atkeliavo apie 1998-uosius. „Ieškojome alternatyvų karvės pienui, nes pasirodė, kad vaikai jam yra alergiški. Su ožkomis nepavyko – įsigytų ožkų pienas nebuvo skanus. Netyčia parodoje pamatėme pieninių avių, tai ir sumanėme pabandyti laikyti savo ūkyje. Pasiskaitėme, pasidomėjome ir nusipirkome tris Ostfryzų veislės avytes. Likome patenkinti – išsprendėme vaikų sveikatos problemas“, – apie pieninių avių atsiradimą ūkyje pasakojo K. Milišiūnienė.

Pieninės avys, pasak šeimininkės, išvaizda skiriasi nuo mėsinių avių. Mėsinės, kaip ir pridera, yra mėsingos, o pieninės – labiau kaulėtos, ilgomis kojomis. Ostfryzų avių veislė kurta taip, kad nebūtų sunku jas melžti. Be to, pieninės avys yra labai sezoniškos – pieną galima melžti maždaug nuo gegužės iki lapkričio. Ir tai tik geriausiu atveju. Keletą mėnesių avys būna užtrūkusios, kol laukiasi ėriukų. Naujas ciklas prasideda tada, kai atsiranda ėriukai.

„Dabar, kai mūsų vaikai jau seniai užaugę, pienas jiems nebebūtinas, porą mėnesių atvestiems ėriukams leidžiame gyventi su mamomis. Tik po to jau paūgėjusius mažylius atjunkome ir pradedame avis melžti. Pernai turėjome 17 melžiamų suaugusių avių. Šiemet banda beveik nepadidės. Kitiems metams turime pasilikę apie 10 jauniklių avyčių, kurias planuojame sukergti“, – aiškino ŪP pašnekovė.

Iš avies – 2 litrai

Iš vienos avies, šeimininkų pastebėjimu, galima primelžti apie 2 l pieno. Kadangi melžiamų avių skaičius ūkyje svyruoja apie dvi–tris dešimtis, iš gana nemažo pieno kiekio šeimininkė gamina ir parduoda varškės sūrius, vasaromis kartais – ir ledus, o sau, šeimai – jogurtus. Milišiūnai prieš 15 metų įsirengė nedidelę sūrinę.

„Žmonės jau žino apie mūsų produkciją, todėl dažniausiai avių pieno skanėstus greitai išperka“, – teigė K. Milišiūnienė.

Avių pienas, pasak jų augintojos, yra du kartus riebesnis už karvės pieną, geriau įsisavinamas, maistingesnis. Visus karvės pieno parametrus – tiek riebalus, tiek baltymus, sausas, mineralines medžiagas, laktozę – reikėtų dauginti iš dviejų, kad būtų aišku, koks yra avies pienas. Vasarą, kai avys duoda daugiausia pieno, iš 4 l šeimininkė pagamina 1 kg sveriantį sūrį. Rudeniop tokio svorio sūriui reikia vos 2–2,5 kg pieno. Net išrūgų iš riebaus ir baltymingo pieno lieka mažai.

Milišiūnai nelaiko karvių. Ir kaimynystėje, aplinkiniuose kaimuose retai karvę bepamatysi. Nedaug laikoma ir ožkų, avių.

„Pieninių avių augintojų gretos Lietuvoje – visai negausios, ūkininkai laiko po kelias ar keliolika avelių. Nėra paprasta avims surasti tinkamą aviną“, – pasakojo ūkininkė.

Daugelį metų avininkyste užsiimantys Milišiūnai šiuo metu iš viso laiko 450 mėsinių, pieninių ir dekoratyvinių ėriavedžių ir prieauglio. Ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai avių bandos negalėjo didinti dėl nustatyto reikalingo žemės ploto vienam gyvuliui. Dabar reikalavimai šiek tiek pasikeitę, todėl ateityje Milišiūnai svarsto avių auginti šiek tiek daugiau.

Nekalbantys psichologai

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. vasario 18 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.