Šiuo metu šalyje baigiasi žiemkenčių sėja, į aruodus supiltas arba jau ir parduotas šiųmetis grūdinių derlius. Ir kiekvienas augintojas, be abejo, kasmet stengiasi laikyti ranką ant rinkos pulso bei nepraleisti palankiausio grūdų pardavimo momento. Tačiau rinkos pokyčius tiek trumpuoju, tiek ir ilguoju periodu bando nuspėti ne tik patys žemdirbiai. Savo įžvalgomis apie tai, kokie veiksniai lemia grūdinių augalų kainas pasaulio rinkose, su „Ūkininko patarėjo“ korespondente Rasa PRASCEVIČIENE sutiko pasidalyti šalyje vienas kompetentingiausių rinkos ekspertų UAB „Agrosfera“ investicijų vadovas Venantas MIŠKINIS.
– Daugiau nei penkiolika metų praleidote JAV. Ten Jūsų karjera klostėsi puikiai – prestižiniame Kolumbijos universitete įgijote finansų inžinerijos magistro laipsnį, užėmėte itin aukštą viceprezidento postą didžiausiame pasaulyje J. P. Morgano banke ir... „pasidavėte“ Lietuvos Vyriausybės kvietimui, kad gimtai šaliai labai reikia jaunų protų? Maža to, esate nedidelės valstybės santykinai nedideliame agroversle. Kas lėmė pastarąjį pasirinkimą? – Iš tiesų grįžęs į Lietuvą dirbau dviejų finansų ministrų komandose – Algirdo Šemetos, o šiam išvykus dirbti į Europos Komisiją, – Ingridos Šimonytės. Manyčiau, kad tuo metu mūsų užsibrėžtą tikslą pasiekėme – valstybės iždą, skolinimąsi, finansų institucijų veiklą pavyko stabilizuoti. Daugiau iššūkių tuo metu nebuvo, o plano dirbti viešajame sektoriuje neribotą laiką neturėjau. UAB „Agrosfera“ yra jauna, sparčiai auganti įmonė, nebijanti priimti nestandartinius sprendimus, operatyviai reaguojanti į pokyčius. Todėl joje dirbti įdomu. O iš esmės žemės ūkyje galioja tie patys ekonomikos dėsniai kaip ir visose kitose ūkio šakose. Sakyčiau, kad čia jie veikia netgi labiau. Mat žemės ūkio gamybos ir žemės ūkio produktų perdirbimo grandys yra tiesiogiai priklausomos nuo žaliavų kainų. O pastarosios neatsiejamai susijusios su globaliomis rinkomis. Kitaip tariant, Lietuvos žemdirbys negali likti izoliuotas nuo viso to, kas vyksta pasaulyje. Šiuo požiūriu privalumą visose šalyse turi tik tas verslas, kuris gamina išskirtinį produktą ir turi nišą, kur šį produktą realizuoti. – Kokiais kriterijais vadovaudamiesi ekspertai prognozuoja pasaulines grūdų rinkos kainas? Kiek šias kainas lemia naftos sektorius, geopolitinė situacija? – Naftos kaina daro įtaką grūdų kainai, nors tiesioginė koreliacija ir nėra didelė. Iš grūdų, t.y. kukurūzų ir kviečių, gaminamas etanolis, iš rapsų – biodyzelinas. Kai naftos kaina žemesnė, mažiau apsimoka gaminti biokurą. Šiuo metu nėra daug prielaidų naftai brangti. Tiesa, jos kainos nuo „dugno“ – 30 JAV dolerių – pakilo iki apytikriai 45 JAV dolerių už balerį, bet nėra priežasčių, dėl kurių artimiausiais metais naftos kaina galėtų labai kilti ir tokia išlikti ilgesnį laiką. Pakilus naftos kainoms padidėtų pasiūla, nes apsimokėtų eksploatuoti sunkiau prieinamus naftos telkinius, pavyzdžiui, skalūninę naftą ar ofšorinius naftos telkinius. Be to, dėl gana lėto globalaus ekonomikos augimo naftos paklausa neauga labai sparčiai. Taip pat svarbus veiksnys regioninėms agrožaliavų kainoms yra valiutos kursai. Kuo aukštesnis šalies valiutos kursas, tuo brangesnė šalies produkcija eksporto rinkose. Pakilus valiutos kursui, kyla spaudimas mažėti grūdų kainai vietinėje rinkoje, idant produkcija būtų konkurencinga eksporto rinkose. Pavyzdžiui, jeigu žinome prognozę, kad dėl didesnio JAV ekonomikos augimo ir palūkanų kurso kilimo euro kursas dolerio atžvilgiu mažės, tai turėtų būti teigiamas veiksnys Europos MATIF biržos grūdų kainoms. Be abejo, grūdų rinkos kainas koreguoja geopolitinės krizės, valstybių viduje vykdoma kainų reguliavimo politika, tarptautinės prekybos režimas, subsidijos žemės ūkio sektoriui. Tarkime, Rusija pernai įvedė tarifą kviečių eksportui. Tai buvo populistinis sprendimas siekiant, kad apribojus eksportą neaugtų grūdų, o kartu ir kitų maisto produktų kainos šalies viduje. Šiemet šis eksporto apmokestinimas Rusijoje panaikintas, tačiau pakilo rublio vertė, todėl rusams bus sunku konkuruoti globaliose rinkose. Dėl geopolitinės situacijos, t.y. dėl karo, jau kelinti metai labai sumažėjusi grūdų paklausa Sirijoje. Nestabili politinė situacija Egipte visada sukelia nežinomybę dėl importo kiekių. Pastaruoju metu jaučiama tam tikra stabilizacija vidaus politikoje, tačiau makroekonominė situacija ir valiutos kursas gana nenuspėjami. Keliami reikalavimai importuojamų grūdų kokybei taip pat sunkiai prognozuojami. Pavyzdžiui, dabar Egipto grūdų importo agentūra iškėlė labai aukštus reikalavimus į šalį įvežamų grūdų kokybei. Kinija mažina subsidijas kukurūzų kainoms ir planuoja mažinti savo sukauptą rezervą. Visa tai daro įtaką globalioms grūdų kainoms. – Augalininkystės sektoriuje dirbantiems ūkininkams aktualu iš anksto planuoti būsimas pajamas, nes žmonės, modernizuojantys ūkius, dalyvauja investicinėse programose, prisiima įsipareigojimų kreditavimo įstaigoms. Kokius prognozuotumėte, tarkime, penkerių ateinančių metų grūdų rinkos pokyčius? – Iš dalies grūdų rinką prognozuoti sudėtinga, nes daug ką lemia derlius, savo ruožtu labai priklausantis nuo oro sąlygų. O oro sąlygų toliau kaip 10 dienų į priekį nėra galimybės nuspėti. Pavyzdžiui, pernai orai Lietuvoje leido užauginti rekordinį derlių, kurį ūkininkai pelningai pardavė. O štai šiemet grūdų kokybė Lietuvoje prasta ir kiekis labai sumažėjęs. Kalbant apie ilgalaikes tendencijas nematyti didesnių prielaidų, dėl kurių žemės ūkio produkcijos kainos turėtų didėti. Globaliu mastu pasaulio gyventojų demografinis augimas lėtėja, energijos kainos nėra aukštos ir neturėtų kilti, ekonomikos augimas išsivysčiusiose šalyse šiek tiek stagnuoja. O tik augant ekonomikai didėja gyventojų perkamoji galia, keičiasi jų valgymo įpročiai – suvartojama daugiau mėsos, kuriai pagaminti reikalingas ir didesnis augalininkystės produkcijos kiekis. Be to, dauguma valstybių laikosi strateginės krypties maistu apsirūpinti pačioms ir didinti žemės ūkio produkcijos kiekį. Tai, suprantama, atitinkamai mažina grūdų importo poreikį. Reikia nepamiršti ir to, kad kelerius paskutiniuosius metus globaliu mastu javų derliai buvo labai geri ir yra sukaupta nemažai atsargų. Didėja žemdirbystės našumas ir kai kuriuose regionuose yra daug erdvės jam dar didėti, pvz., Afrikos valstybėse. Manoma, kad būtent dėl didėjančio žemdirbystės našumo augantis žemės ūkio produkcijos poreikis gali būti „padengiamas“ beveik nedidinant dirbamų plotų. Tačiau, kaip minėjau, ne viskas priklauso nuo ilgalaikių tendencijų. Kainos dabar yra žemos ir dėl vieno ar kelių prastų derlių gali smarkiai pakilti. – Grūdinių augalų augintojai, sudarę sutartis su supirkėjais, be abejo, stebi rinką, situaciją MATIF biržoje ir stengiasi užfiksuoti pardavimo kainą palankiausiu momentu. Ar tikėtina, kad šiųmečio derliaus kainos dar kils? – Prognozuojant grūdų kainų kitimą artimuoju periodu, svarbiau yra ne globalios ilgalaikės tendencijos, bet pasiūlos ir paklausos santykis rinkoje. Šiųmetis javų derlius globaliu mastu yra rekordinis. Kviečių prognozuojamas derlius bus apie 1 proc. didesnis nei pernai. Kukurūzų derlius net 8 proc. didesnis nei pernai. Šiemet taip pat planuojami puikūs ankštinių derliai Indijoje, Australijoje, Kanadoje. Iš didžiausių eksportuotojų regionų prastas grūdinių derlius yra tik Europos Sąjungoje. Prognozuojama, kad apie 40 proc. šiųmečių grūdų čia tiks tik pašarams. Katastrofiškai prastas derlius kiekiu (mažiausias kiekis per 30 metų) ir kokybe Prancūzijoje, taip pat sumažėjęs kiekis Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje. Ypač prasta grūdų kokybė Lenkijoje ir Baltijos šalyse, čia taip pat sumažėjęs ir kiekis. Taigi nėra abejonės, kad šie metai mūsų grūdininkams bus sudėtingi, nes kainuoja grūdų džiovinimas, be to, už prastą kokybę ūkininkas negali tikėtis geros kainos. Jie taip pat bus sudėtingi ir grūdų supirkėjams, nes reikia vykdyti išankstinius eksporto kontraktus ir surasti rinkas prastesnės kokybės produkcijai. Šiemet MATIF biržos kainos liepos pabaigoje Lietuvos augintojams teikė lūkesčių, kad grūdai bus brangūs, mat ėmė sklisti informacija apie prastą derlių Prancūzijoje. Todėl tuo metu MATIF kontraktų kaina buvo šoktelėjusi iki 174 Eur/t, tačiau netrukus į biržą atėjo naujienų apie labai gerus derlius kituose pasaulio regionuose ir grūdų kaina nukrito iki 160 Eur/t. O tai – daugiametė žemuma. Kalbant apie artimiausių poros mėnesių MATIF biržos kontraktų kainas, jos priklausys nuo galutinių derliaus rezultatų, nes kukurūzų derliaus nuėmimas daugelyje šalių dar net nėra prasidėjęs. Kainoms įtaką taip pat darys tai, kaip seksis globali prekyba, kaip eksportuotojams pavyks prekes eksportuoti, kiek ir kur bus logistikos „kamščių“. Šiuo metu kviečių ir kukurūzų kainos atrodo subalansuotos. Taip pat manome, kad ES kviečių kaina yra konkurencinga kitų regionų kviečių kainoms. Taigi jei toliau nekris globalios kainos, nėra poreikio mažėti ir MATIF biržos kainai. Kitų metų pradžioje rinka jau ims orientuotis į naują derlių, nes bus aišku, kaip sėkmingai žiemoja žiemkenčiai. – Ar Lietuvos grūdų augintojai ir grūdų supirkėjai bei eksportuotojai yra „suverti ant vienos grandinėlės“? Kitaip tariant, kai daugiau uždirba vieni, daugiau ir kiti? – Prasto derliaus metais vienodą spaudimą jaučia abi šios grandys. Kuomet žemdirbiams sunku įvykdyti savo įsipareigojimus grūdų supirkimo įmonėms, pastarosios taip pat gauna finansinių nuobaudų iš savo užsienio partnerių. Kaip ūkininkas sudarydamas kontraktą su supirkėju prisiima riziką, ar pavyks pristatyti reikiamą kiekį reikiamos kokybės grūdų, taip ir supirkėjas, sudarydamas išankstinį kontraktą su užsienio partneriu, analogiškai rizikuoja, ar jam pavyks įvykdyti savo įsipareigojimus. – Lietuvoje nuolat kalbama apie tai, kad šaliai ekonomiškai labai neapsimoka eksportuoti grūdus, kad turėtume skatinti gyvulininkystės plėtrą. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu? – Pernai grūdinių, įskaičiuojant ankštinius ir aliejinius augalus, Lietuvoje buvo užauginta apie 6 mln. t. Daugiau kaip pusę šio kiekio eksportavome. Be abejo, gyvulininkystės sektorius kuria papildomą pridėtinę vertę, papildomų darbo vietų. Tačiau tikėtina, kad situacija ilgai išliks tokia, jog žaliavos turėsime daugiau nei sugebėsime jos perdirbti. Kita vertus, turėtume pasidžiaugti, kad net ir esant nepalankioms oro sąlygoms mūsų ūkininkams pavyksta išauginti nemažus derlius, nes intensyvėja auginimo technologijos, didėja efektyvumas, šiek tiek stambėja ūkiai – norint, kad augalininkystė iš tiesų apsimokėtų, reikia turėti nemažus žemės plotus.
Rasa PRASCEVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė
Autorės nuotrauka