Šilta žiema žemdirbiams žada papildomų darbų ir rūpesčių

Dėl  klimato kaitos ūkininkavimo ypatumus privalės keisti ir žemdirbiai. Pasėliuose per šią šiltą žiemą formuojasi įvairių ligų židiniai. Baiminamasi, kad pavasarį teks naudoti daugiau fungicidų. Neiššalo ir piktžolės. Tačiau bulvių augintojai apie bulviasodį šiemet dar nekalba. Praėjusiais metais iki tol negirdėtą eksperimentą atlikęs – bulves pasodinęs vasario pabaigoje – kėdainietis Rimantas Žebarauskas sako, kad šiemet to nedarys. Koks bebūtų vasaris, negali nuspėti kitų mėnesių orų, kurie dar gali būti labai šalti.  

Bulvių gausumu nesidžiaugė

Vilainių seniūnijos žemėse bulves auginantis R. Žebarauskas jau vidurvasarį teigė: „Šis bandymas nepasiteisino dėl to, kad visą kovą ir balandį trūko šilumos, buvo šalta. Visos bulvės prasčiau užmezgė, derlius buvo mažesnis. Dalį bulvių pražudė šalnos, kitas pavyko apsaugoti.“

Pasidomėjus, kada šiemet ketina pradėti bulviasodį, Rimantas buvo atviras: „Sunku pasakyti, kadangi neaišku, kokie orai dar vyraus vasarį ir kovo pradžioje. Šiemet taip neberizikuosiu, nes pernai nelabai pasiteisino. Bulves jau pradėjau daiginti. Dabar tik reikia sulaukti vasario pabaigos. O tada pasidomėti dviejų ateinančių savaičių orų prognoze. Gal ir bus galima kažkiek bulvių pasodinti jau per Moters dieną, kovo 8-ąją. Aišku, jei nebus sniego iki kelių. Juk nėra taip paprasta – sugalvojai, pasodinai... Jų augimo procesai yra kur kas sudėtingesni.“

160 hektarų bulvių pernai auginęs Lietuvos daržovių augintojų asociacijos narys R. Žebarauskas teigė, kad neblogai užderėjo tos vėlyvesnės bulvės, kurias buvo galimybė palaistyti. Mat vasarą vyravo sausra. Tačiau vis dėlto bulvės užderėjo geriau, nei grūdinės kultūros. Pasak ūkininko, taip ir turi būti, nes investicijos daržovių hektarui siekia iki 4 tūkst. eurų, o grūdinėms nereikia nė tūkstančio.

Dar neatliko tokių tyrimų

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Antanas Ronis teigė, kad instituto darbuotojai dar nėra atlikę tyrimų ir išsiaiškinę, kaip anksti galima sodinti bulves ir dengti jas plėvele.

„Ūkininkai bando tokius variantus – sodinti bulves labai anksti, aišku, prieš tai jas padaiginę, tad gal kažkiek ir pasiteisina, – pasakojo A. Ronis. – Saulius Dambrauskas prie Dotnuvos irgi gana anksti bando jas sodinti, ir dabar jau daigina. Bulves yra sudėjęs į dėžutes, parinkęs tam tikras lempas, kad stiebai būtų trumpi, tvirti ir stambūs. Turbūt kovo pabaigoje jis jau ir sodins bulves. R. Žebarauskas pernai, vasario pabaigoje, bandė sodinti gal tik todėl, kad buvo šilta žiema. Žinau iš S. Dambrausko pasisakymų spaudoje, kad iš hektaro prikasa po 20–23 tonas bulvių. Jeigu sodina kovo pabaigoje, tai birželio pradžioje ar per Antanines jau ir kasa.“

A. Ronis teigė, kad institute mokslo darbuotojai dėl tokio ankstyvumo neeksperimentuoja – bulves sodina ir kasa įprastu laiku, tai yra tradiciškai tiria bulvininkystę.

Ir pasėliams reikia atidumo

Pasak A. Ronio, ne mažiau atidumo šiuo metu reikia ir reikės dar visą pavasarį pasėlių laukams. Jis sakė, kad vasario 5-osios rytą buvo minus 6 laipsniai, todėl didesnių problemų dėl to neturėtų atsirasti.

„Labiau reikėtų bijoti, jei atšaltų iki kokių 15 laipsnių ir būtų stiprus vėjas iki 15, 20 ar daugiau metrų per sekundę bei tęstųsi kelias dienas, – aiškino A. Ronis. – Tai tada tikrai būtų problemų. Jei laikysis šaltis iki 10 laipsnių ir nebus stipresnio vėjo,  nerimauti nebus dėl ko.“

O gal dirvožemyje yra per daug drėgmės? Juk dažnokai palyja, o vandens perteklius esant vėsiam orui greitai neišgaruoja. A. Ronis pasakojo, kad prieš keletą dienų jam teko važinėti po Lietuvą. Didesnių balų teigė niekur nematęs.

„Negalėčiau teigti, kad laukai yra per daug įmirkę. Kiek palyja, tiek viskas ir susigeria į žemę. Pavasarį vanduo laukuose laikosi todėl, nes būna neišnykęs įšalas. Kai tik jo nelieka, vanduo iškart prapuola. Dabar įšalo nėra, ir nors daugiau ar mažiau kiekvieną dieną palyja, vanduo suspėja susigerti. Iš meteorologų esu girdėjęs, kad drėgmės kiekis dirvožemyje jau yra atsistatęs. Vasarą buvo drėgmės trūkumas, o dabar šis jau yra grįžęs į savo lygį“, – teigė mokslo darbuotojas.

Praėjęs ruduo buvo šiltas, žemdirbiai anksti pasėjo žiemkenčius, todėl A. Ronis pastebėjo, kad pasėliai šiuo metu yra gana tankūs. Ir jau dabar tokiuose tankiuose pasėliuose galima rasti ligų židinių – yra miltligės ir kt. Pavasarį reikėtų juos atidžiai stebėti, ar tų ligų nedaugėja.

„Jei bus vėsesnis pavasaris, tos ligos daugiau neplis, o jei šiltas, tada gali tekti ir fungicidų panaudoti. Nes jau ir rudenį pasirodė kenkėjų, kurių įprastai atsiranda tik pavasarį. Todėl didelė tikimybė, kad pavasarį neįprastai jų gali atsirasti dar daugiau. Ir gana skirtinga yra situacija – vieni laukai retesni, kiti tankesni, o tai irgi daro įtaką įvairiausiems kenkėjams atsirasti“, – kalbėjo A. Ronis.

Daugiau yra piktžolių

Kito LAMMC Žemdirbystės instituto skyriaus – Dirvožemio ir augalininkystės – vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Gražina Kadžienė kolegos komentarą papildė žiniomis iš savo srities.

„Didesnė problema yra piktžolės, kurios per žiemą įprastai iššąla, – teigė G. Kadžienė. – Šįkart atsitiko priešingai – ypač daug jų yra žiemkenčiuose, pasėtuose taikant neariminę technologiją. Gali atsirasti problema, kad po vasarinių javų rudenį sudygo tuščiosios avižos, kurios taip pat galėjo neiššalti. Dėl dalies piktžolių, kurios išsilaikė per žiemą, reikėtų atkreipti dėmesį, kokius reikia daryti sprendimus, pvz., nupurkšti pasėlius.“

G. Kadžienė taip pat teigė, kad per anksti sodinti bulves vasario pabaigoje, nes neįmanoma prognozuoti, kokie orai vyraus kovą ar balandį. Juk būna įvairių temperatūrų svyravimų. Jos manymu, toks bulvių sodinimo laikas yra per daug ankstyvas, nes juk ir R. Žebarausko bandymas nelabai pasiteisino. G. Kadžienė sakė, kad pačias ankstyviausias bulves, kurios dengiamos plėvele, reikėtų sodinti kovo pabaigoje, ir tikrai ne vasarį.

Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentas