Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius: „Kitaip nebus.“ Atsakymai į Lietuvos ūkininkų klausimus

Prieš kurį laiką vyko virtualus už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingo Europos Komisijos (EK) nario Virginijaus Sinkevičiaus ir Lietuvos gyventojų dialogas apie Europos žaliąjį kursą, Biologinės įvairovės strategiją ir kitas kovos su klimato kaita priemones. Deja, šis renginys nuvylė mūsų šalies ūkininkus – eurokomisaras V. Sinkevičius beveik neatsakė į žemdirbių iš anksto jam pateiktus klausimus. Po šio renginio „Ūkininko patarėjas“ paprašė V. Sinkevičiaus raštu atsakyti į jam tuomet užduotus klausimus. Atsakymų rengimas užtruko, nes eurokomisaras turėjo konsultuotis ir su EK žemės ūkio srities specialistais.

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Raimundas JUKNEVIČIUS:

– Kam EK skiria prioritetą – Europos žaliajam kursui ar apsirūpinimo maistu saugumui?

– Apsirūpinimo maistu saugumas ir Europos žaliasis kursas yra neatsiejami vienas nuo kito. Jie susiję lygiai taip pat, kaip gamta ir žemės ūkis, nes be sveiko dirvožemio ir apdulkintojų žemės ūkio ateitis būtų miglota.

Biologinės įvairovės nykimas ir klimato kaitos sukeliamos ekstremalios oro sąlygos daro neigiamą poveikį derliui, todėl darbas siekiant tvaresnio ūkininkavimo išlaikant pusiausvyrą su gamta yra visiems naudingas. Nuo to, kaip mes sugebėsime šią pusiausvyrą išlaikyti, priklausys apsirūpinimo maistu saugumas ilguoju laikotarpiu.

Būtent dėl to strategijoje „Nuo lauko iki stalo“ visiškai pripažįstama, kad tvari maisto sistema turi užtikrinti pakankamą saugių ir maistingų žemės ūkio produktų tiekimą žmonėms bet kuriuo metu, įskaitant ir krizes.

EK taip pat remia naują bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), kuria siekiama užtikrinti aprūpinimą maistu ir teisingas ūkininkų pajamas, kartu užtikrinant, kad klimato ir biologinės įvairovės tikslai būtų įgyvendinami daug veiksmingiau nei iki šiol.

– Ar EK susipažino ir turi savų argumentų dėl JAV žemės ūkio departamento paskelbto Žaliojo kurso strategijų poveikio ES žemės ūkio sektoriui vertinimo? Vertinime teigiama, kad ES žemės ūkio gamyba susitrauktų 12 proc., sumažintų eksportą 20 proc., padidintų importą 2 proc., sumažintų bendras ūkio pajamas 16 proc. ir padidintų 153 JAV doleriais per metus vienam gyventojui tenkančias išlaidas maistui.

– Europos žaliuoju kursu siūlome naują požiūrį į daugelį ekonomikos sričių, tad jis neabejotinai sulaukia daug dėmesio kitose šalyse. Be abejo, esame susipažinę su kitų valstybių atstovų nuomonėmis, taip pat ir JAV žemės ūkio sekretoriaus komentarais dėl strategijos „Nuo laiko iki stalo“. Vis dėlto teikdami Europos žaliojo kurso iniciatyvas pirmiausia pasikliaujame savo vertinimais.

Šioje strategijoje numatyti veiksmai keis žemės ūkio sektorių taip, kad užtikrintume aplinkos apsaugą, socialinę ir ekonominę gerovę visiems europiečiams, apsirūpintume maistu ir užtikrintume jo saugą.

Strategija „Nuo lauko iki stalo“ nustato aiškią kryptį, kaip subalansuoti santykį tarp žemės ūkio sektoriaus ir aplinkos, kad klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo akivaizdoje žemės ūkio sektoriuje dirbantys žmonės neprarastų pragyvenimo šaltinio, o mūsų piliečiams būtų suteikta galimybė pasirinkti sveikesnę ir visavertiškesnę mitybą.

Moksliniai tyrimai, inovacijos ir naujos technologijos yra šios strategijos esmė. Skaitmeninės technologijos gali padidinti sektoriaus tvarumą ir konkurencingumą. Tai atitinka EK pasiūlymus dėl BŽŪP po 2020 m. ir būsimos programos „Horizon Europe“ tikslus. Be abejo, teikdami teisės aktų pasiūlymus pagal šią strategiją, taip pat atliksime tikslius įvairių scenarijų poveikio vertinimus.

LŽŪBA generalinio direktoriaus pavaduotojas Eimantas PRANAUSKAS:

– Ar žinoma, kad Lietuvos ūkiuose naudojama daugybė ŠESD, amoniako emisiją mažinančių technologijų, taip pat kaupiančių CO₂ dirvožemyje ir t. t., kurios iki šiol yra neįvertintos nacionalinėje apskaitoje. Dėl to kyla bereikalingas ažiotažas ir žemės ūkis pristatomas ne kaip CO₂ kaupėjas (kartu su miškininkyste), bet kaip didžiulė problema. Nors ES yra įsipareigojusi prisidėti prie bado pasaulyje panaikinimo 2030 m., badaujančiųjų skaičius pastaruosius 3 metus tik didėja. Toks neišsamus duomenų rengimas neišvengiamai atsispindi vėliau, padalijant ES įsipareigojimus šioje srityje atskiroms valstybėms narėms, t. y. sukelia disproporcijas, kaip, sakykime., atsitiko su Baltijos jūros veiksmų plane įtvirtintais N ir P mažinimo įsipareigojimais. Kokių priemonių žadate imtis, kad būtų ištaisyta situacija, pavyzdžiui, Lietuvai, turinčiai mažiausią ES gyvulininkystės sektorių, ir toliau keliami emisijos mažinimo šiame sektoriuje tikslai, kad tai nebepasikartotų ateityje?

– Lietuva yra įsipareigojusi mažinti išskiriamo amoniako (oro taršos) kiekį pagal direktyvą (ES) 2016/2284. Siekiant šių tikslų, reikia imtis priemonių žemės ūkio sektoriuje, tačiau pati Lietuva turi nuspręsti, kokių priemonių imtis įvykdant šį įsipareigojimą.

ES prisideda prie kitų veiksmų, kuriais siekiama mažinti amoniako taršą, pavyzdžiui, teikia informaciją ir rekomendacijas, padeda valstybėms narėms rengti nacionalines oro taršos kontrolės programas ir įgyvendinti būtinus veiksmus, o prireikus imasi teisinių priemonių dėl ES lygmens teisės aktų nesilaikymo.

Rizika, kad Lietuva neįgyvendins amoniako kiekio mažinimo įsipareigojimo 2020–2029 m., yra vidutinė, tačiau rizika, kad reikalavimų nepavyks įgyvendinti po 2030 m. – didelė. Žinoma, nebent būtų imamasi papildomų priemonių.

Be to, intensyviam naminių paukščių ir kiaulių auginimui dideliuose pramoniniuose gyvūnų ūkiuose taikoma ES pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva 2010/75/ES. ES geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl šio sektoriaus nustatyti išmetamo amoniako kiekiai. Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos turi užtikrinti, kad iki 2021 m. vasario visų susijusių įrenginių leidimai būtų atnaujinti atsižvelgiant į atitinkamas šių GPGB išvadų nuostatas. Be to, šiuo metu peržiūrint PIT direktyvą įvertinamos galimybės padidinti direktyvos indėlį siekiant ES nulinės taršos tikslų, pavyzdžiui, į jos taikymo sritį įtraukiant ir kai kuriuos galvijų ūkius.

Lietuvos žaliojo aljanso pirmininko pavaduotojas Justinas RIMAS:

– Ar numatoma artimiausiu metu peržiūrėti vykdomą žemės ūkio politiką, panaikinti subsidijas už dyzeliną ir apmokestinti savaeigę žemės ūkio techniką aplinkos taršos mokesčiu?

– Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen įgaliojimų rašte komisarui Paolo Gentiloni nurodė, kad turi būti atlikta ES energijos mokesčių direktyvos peržiūra siekiant ją suderinti su klimato kaitos darbotvarke, nutraukti subsidijas iškastiniam kurui.

Būsimose iniciatyvose energetikos ar aplinkosaugos mokesčių srityje ES remsis keletu principų. Pavyzdžiui, bet kokia mokesčių politika turėtų būti skatinamas švarios energijos naudojimas ir stiprinamas principas „teršėjas moka“.

Iniciatyvos taip pat turėtų prisidėti kuriant rinką, kurioje mažiausiai apmokestinami mažiau taršūs energijos šaltiniai ir kurioje mokesčių perkėlimas yra socialiai teisingas.

Ūkininkas Audrius VANAGAS:

– Ar vertinama Žaliojo kurso įtaka sektoriuose, susijusiuose su žemės ūkiu, tokiose kaip, trąšų, chemijos pramonė, kuras, logistika, žemės ūkio technika, kaip tai paveiks šių sričių darbuotojų skaičių, jų finansinę gerovę? Jei taip, kokia vizija?

– Be jokios abejonės, visi EK teikiami siūlymai yra vertinami horizontaliai, t. y. kokią įtaką jie turės kitiems sektoriams. Tačiau reikia suvokti, kad Europos žaliasis kursas yra pokyčio strategija. Ir net jam vykstant, žemės ūkiui tampant tvaresniam, reikės ir žemės ūkio technikos, ir logistikos, ir trąšų.

Perėjimas prie tvaresnės apsirūpinimo maistu sistemos taip pat atveria ir naujų ekonominių galimybių ūkininkams, žvejams, akvakultūros produktų gamintojams, maisto perdirbėjams, maitinimo paslaugų teikėjams, o trumpėjant maisto grandinėms atsiranda papildomų galimybių ir smulkiems prekybininkams.

Tendencijos rodo, kad kintantys piliečių lūkesčiai lemia didelius maisto rinkos pokyčius. Ekologiško maisto rinka turėtų ir toliau augti, tad reikia toliau skatinti ekologinį ūkininkavimą. Jis padeda išsaugoti biologinę įvairovę, kurti darbo vietas.

Visgi būtina suvokti, kad kiekvienas pokytis, net ir tvarus, reikalauja atitinkamo finansavimo. EK pasiruošusi padėti ūkininkams tiek per BŽŪP finansavimą, tiek per kitas priemones, tokias kaip Teisingos pertvarkos fondas bei „Kitos kartos ES“ priemonė. Europos žaliojo kurso vizija ir pagrindinis principas – niekas neturi likti užribyje.

– Žaliuoju kursu bus dirbtinai sumažintas žemės ūkio produktų derlius. Kaip tai paveiks jo paklausą / pasiūlą? Ar nebus dviprasmybės – ir maistas brangus, ir žemės ūkis papildomai remtinas?

– Maisto kainos priklauso nuo pasiūlos ir paklausos. Į rinką orientuotas ES žemės ūkis gali geriausiai užtikrinti konkurencingas maisto kainas, tuo pat metu įskaičiuojant aplinkos apsaugos išlaidas ir užtikrinant sąžiningą ekonominę grąžą visiems maisto grandinės dalyviams, visų pirma – ūkininkams.

Dėl siekio užtikrinti didesnį tvarumą atsiradusios sąnaudos turės virsti didesnėmis supirkimo kainomis, kad ūkininkams būtų užtikrinta sąžininga grąža. Tačiau didesnės supirkimo kainos nebūtinai lemia panašų kainų augimą vartotojui, nes žaliavos kainos dalis dažnai yra maža.

Kita vertus, piliečių lūkesčiai kinta ir lemia pokyčius maisto rinkoje. Sparčiai didėja ekologiškų, kokybiškų, vietoje gaminamų produktų paklausa. Pagal strategiją „Nuo lauko iki stalo“ bus teikiama parama siekiant padidinti tokių maisto produktų paklausą. Tai galimybė ūkininkams parduoti didesnės pridėtinės vertės produktus ir stiprinti ryšius su vartotojais.

Įgyvendinant Žaliąjį kursą žemės ūkio sektoriui reikės pagalbos ir EK pasiruošusi ją suteikti. Kai kurie su aplinkosauga ir klimato kaitos tikslų įgyvendinimu susiję reikalavimai jau yra kompensuojami arba bus kompensuojami BŽŪP išmokomis. Visokeriopos pagalbos sulauks ūkininkai, norintys pereiti prie ekologinio ūkininkavimo arba jį išlaikyti.

Bėgant metams Europos maisto gamintojai įrodė, kad yra pajėgūs derinti kokybę su įperkamumu. EK yra įsipareigojusi užtikrinti, kad tai pasitvirtintų ir kitą dešimtmetį, siekiant tvaraus Europos maisto sistemos pertvarkymo.

Kelmės rajono ūkininkas Martynas PUIDOKAS:

– Kokia konkrečia dalimi ir terminais įgyvendinant Žaliojo kurso programą prie užsibrėžtų tikslų, be žemės ūkio, turės prisidėti pramonė, transportas ir eiliniai gyventojai? Ar lėšos, skirtos užsibrėžtiems tikslams įgyvendinti ir ekonomikos sritims transformuoti, kiekvienai iš ekonomikos sričių bus skiriamos proporcingai pagal iškeltus Žaliojo kurso uždavinius?

– Pagrindinis Europos žaliojo kurso tikslas yra tapti klimatui neutraliu žemynu iki 2050 m. Tai yra didelio masto ir horizontalus pokytis, kuris apims praktiškai kiekvieną gyvenimo sritį (žinoma, įskaitant ir tas, kurias įvardijote). Taigi galutinis tikslas ir terminas yra vienodas visiems: tiek žemės ūkiui, tiek verslui, tiek kiekvienam europiečiui.

Tačiau akivaizdu, kad ne kiekvienam sektoriui ar pramonės šakai ši transformacija bus vienodai lengva, vieniems sektoriams reikės daugiau finansinės pagalbos nei kitiems. Būtent tam EK ir yra pasiūliusi Teisingos pertvarkos fondą, kad būtų galima padėti tiems sektoriams ir regionams, kurie susidurs su didžiausiais iššūkiais.

Taip pat noriu pabrėžti, kad EK pasiūlyta atsigavimo po koronaviruso pandemijos priemonė „Kitos kartos ES“ numato 750 mlrd. eurų finansavimą, trečdalis šios sumos turėtų būti skiriamas su klimato kaitos tikslų įgyvendinimu susijusioms investicijoms. Lietuva pagal šią priemonę per ateinančius trejus metus galės pasinaudoti 5,4 mlrd. eurų investicijomis. Dabartinės Vyriausybės užduotis bus panaudoti šias lėšas ne tik tam, kad ekonomika atsigautų, atsparumui stiprinti, bet ir klimato kaitos tikslams įgyvendinti, kad pertvarka taptų lengvesnė kiekvienam iš sektorių – tiek žemės ūkiui, tiek energetikai, tiek transportui ir kitiems.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys MACIJAUSKAS:

– Kadangi EK vis dar nepateikė Žaliojo susitarimo strategijų („Nuo lauko iki stalo“, Bioįvairovės ir kt.) poveikio vertinimo, Europos Parlamento Žemės ūkio komiteto užsakymu Prancūzijos nacionalinis žemės ūkio tyrimų institutas kartu su „AgroParisTech“ atliko Žaliojo susitarimo strategijų poveikio žemės ūkiui vertinimą (publikuotas 2020 m. lapkričio mėn.). Pagrindinės išvados: ūkininkų pajamos įgyvendinus Žaliojo susitarimo strategijas sumažės 25 proc., o ES vartotojai pereis prie pigesnių blogos kokybės produktų iš trečiųjų šalių. Kaip tokie pokyčiai sustiprins ES kaimo vietovių ekonominį atsparumą ir pagerins demografinę kaimo padėtį, kaip teigė EK?

– Komisija palankiai vertina minimos ataskaitos indėlį į diskusijas apie Žaliąjį kursą, žemės ūkį ir BŽŪP. Taip, ataskaitoje daroma išvada, kad Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimas galėtų pakenkti gamintojų pajamoms, tad bus reikalingos „stiprios nuolatinės paskatos“. Todėl būsima BŽŪP atliks itin svarbų vaidmenį teikiant tokias paskatas ūkininkams ir užtikrinant konkurencingas maisto kainas vartotojams bei sąžiningą ekonominę grąžą visiems maisto grandinės dalyviams.

Tačiau, kaip jau minėjau, prie žemės ūkio sektoriaus ir joje dirbančių žmonių gerovės prisidės auganti ekologiškų produktų paklausa, galimybė būti arčiau vartotojo. Jei žemės ūkio sektorius sugebės išnaudoti šią galimybę, tai bus pergalė ir pačiam sektoriui, ir kiekvienam vartotojui.

Strategijoje „Nuo lauko iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijoje numatoma, kad kaimo vietovės atliks pagrindinį vaidmenį įgyvendinant žaliąją pertvarką, joms siekiama suteikti tinkamas priemones šios pertvarkos tikslams pasiekti. Pavyzdžiui, skaitmeninimas bus vienas svarbiausių procesų, padėsiančių užtikrinti, kad kaimo vietovės turėtų ateitį. Tai bus naudinga ir ūkininkams. Kaimo vietovių skaitmeninimas bus labai svarbus integruojant tvaresnius gamybos metodus, pavyzdžiui, tikslųjį ūkininkavimą. Tačiau skaitmeninimas yra tik vienas iš procesų, būtinų kuriant tvaresnę maisto sistemą.

Be to, kalbant apie kaimo vietoves, Žaliasis kursas bus papildytas ES ilgalaike kaimo vietovių vizija, ji turėtų būti paskelbta kitų metų viduryje. Bus pasiūlyti konkretūs veiksmai, kurių reikia imtis trumpuoju laikotarpiu, siekiant įgyvendinti ilgalaikę viziją.

– Kada EK atstovybė Lietuvoje pradės dialogą su Lietuvos žemdirbių organizacijomis? Juk būtent žemės ūkis bus stipriausiai paveiktas.

– Galiu patikinti, kad Lietuvos žemdirbių balsas EK girdimas tiek per Žemės ūkio ministeriją, tiek per Briuselyje dirbančius Lietuvos diplomatus, Europos Parlamento narius. Be to, pats būdamas Lietuvos deleguotu EK nariu buvau susitikęs su Lietuvos ūkininkų atstovais ir esu pasiruošęs išlaikyti užmegztą dialogą.

Parengė ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

2020-12-29