Gauta pagalba padėjo atsitiesti ir net planuoti plėtrą

2022/07/15

Pamaryje, Drevernos kaime, Petras Vasiliauskas sėklines bulves augina jau daugiau nei 20 m. Šeimos puoselėjamas verslas prieš porą metų pateko į sudėtingą situaciją: užklupus pandemijai, nemažą dalį užaugintos produkcijos teko paprasčiausiai utilizuoti. Ūkio atstovė džiaugiasi, kad sunkiais laikais buvo sulaukta Europos Sąjungos paramos, kuri padėjo įveikti iššūkius.

NMA, Petro Vasiliausko ūkis, Drėverna, bulvininkystė

Ūkininkai ir privatūs juridiniai asmenys jau kviečiami ir šiemet teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ (Priemonė). Paraiškos bus renkamos iki rugpjūčio 31 d.

Šiemet žemės ūkio ministro įsakymu pakeistose įgyvendinimo taisyklėse padidinti įkainiai ir paramos sumos. Pavyzdžiui, 30-ia tūkst. Eur padidinta didžiausia paramos suma vienam projektui, kuri dabar siekia 150 tūkst. Eur be PVM (anksčiau buvo 120 tūkst. Eur be PVM).

Sulaukė pagalbos užklupus sunkumams

Šia parama kartu su partneriais, ūkininkais Dalia Vasiliauskiene ir Evaldu Vasiliausku, savo ūkiuose taip pat auginančiais bulves, pasinaudojusio P. Vasiliausko ūkio komercijos vadovė Rugilė Gikarė pasakoja, kad atėjus pandemijai beveik 100 ha ūkis susidūrė su rimtais iššūkiais: per pirmąjį karantiną – patį prekybos sezono piką kovo viduryje – uždarius sėklų parduotuves, nebebuvo kaip realizuoti produkcijos.

Patyrę nuostolių ir ieškodami sprendimo sudėtingoje padėtyje, jie pradėjo domėtis paramos gavimo galimybėmis. Dėmesį patraukė veiklos sritis „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“, ir ši pagalba sukūrė galimybę žengti svarbų žingsnį į priekį. Paramos lėšos leido įsigyti technikos, reikalingos produkcijos paruošimo realizacijai: inovatyvią automatinę bulvių rūšiavimo mašiną, aptinkančią ir atskiriančią žalias bulves, akmenis, dirvožemį ir svetimkūnius, fasavimo mašiną, kuri, priklausomai nuo vartotojų pageidavimų, bulves gali supakuoti į 5–25 kg tinklinius maišus, elektrinį krautuvą. O bendradarbiaujant su savo partneriais, t. y. derinant transportavimo, platinimo, rinkodaros veiklą, užtikrintas greitas, kokybiškas bulvių paruošimas bei tiekimas klientui. Sukurta elektroninė parduotuvė seklinesbulves.lt leido Vasiliauskų ūkiams savo pirkėjus pasiekti jau tiesiogiai – jiems nebereikia vykti į parduotuvę, bulvių jie gali gauti tiesiai į namus.

„Norėjome prekiauti savo produkcija ne tik fizinėse parduotuvėse, bet ir pardavinėti ją internetu, tačiau tam reikėjo bulves tinkamai surūšiuoti ir supakuoti. Tad gautas lėšas skyrėme rūšiavimo technikai ir fasavimo įrangai įsigyti, o tai leido ne tik ūkininkauti efektyviau, bet ir atverti naują produkcijos realizavimo kelią“, – dėl paramos džiaugiasi ūkio komercijos vadovė.

Ūkininko galvoje verda ir daugiau idėjų. R. Gikarė pasakoja, kad P. Vasiliausko ūkis technologiškai pajėgus auginti net ir dvigubai didesnį kiekį bulvių, tačiau Lietuvos rinka tam yra per maža. Sėklinių bulvių veislės yra intelektualinis selekcininkų sukurtas ir teisės aktais saugomas turtas, tad šioms yra apribota platinimo teritorija. Tai reiškia, kad šiame ūkyje Drevernoje užaugintos sėklinės bulvės gali būti parduodamos tik Lietuvoje, jų negalima eksportuoti be selekcininko leidimo.

Siekdami plėsti ūkį, verslūs šeimininkai jau galvoja ir apie įvairesnių veislių bulvių auginimą. „Kol kas dar esame kūrybinėje stadijoje, sprendžiame ir techninius dalykus. Bet tikiu, kad šį kūdikį užauginsim“, – ateities planais dalijosi R. Gikarė.

Šiemet – didesnės paramos sumos ir fiksuotieji įkainiai

Liepos 1 d. prasidėjusiam paraiškų etapui šiemet skirta daugiau kaip 10,7 mln. Eur paramos lėšų. Be jau minėto sprendimo 30-ia tūkst. Eur padidinti didžiausią paramos sumą vienam projektui, taip pat padidintos ir kitos paramos sumos:

kai projekte numatytos investicijos regioninio lygmens logistikos centrui kurti, vykdant statinio statybą, rekonstravimą ar statinio kapitalinį remontą didžiausia galima paramos suma projektui yra 1,5 mln. Eur;

700 tūkst. Eur be PVM skiriama, kai esamos logistikos infrastruktūra naudojama ilgalaikės nuomos, panaudos ar paslaugų sutarčių pagrindu;

kai projekte numatytos investicijos, susijusios su žemės ūkio ir maisto produktų tiekimu į realizavimo vietas, vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 50 tūkst. Eur, paramos suma vienam projektui – iki 250 tūkst. Eur be PVM (anksčiau – 200 tūkst. Eur).

Taip pat išaugo interneto svetainės sukūrimo ir palaikymo išlaidų fiksuotasis įkainis – 13,00 Eur/mėn. (anksčiau – 10,5 Eur/mėn.) ir internetinės parduotuvės sukūrimo ir palaikymo išlaidų fiksuotasis įkainis – 36,39 Eur/mėn. (anksčiau – 25 Eur/mėn.).

Be to, padidintas parduotuvės pardavėjo ir profesinių grupių, apimančių kioskų ir turgaviečių pardavėjus bei maisto produktų gatvės pardavėjus, fiksuotasis valandinis darbo užmokesčio įkainis – 4,47 Eur/val. (anksčiau – 3,93 Eur/val.).

NMA atkreipia dėmesį, kad pakeisti ir pareiškėjų bei paramos gavėjų įsipareigojimai. Pavyzdžiui, steigiant regioninio lygmens logistikos centrą, privalu NT sutartį sudaryti tik su valstybės ar savivaldybės NT valdytoju.

Dar vienas aktualus įsipareigojimas pareiškėjams – įsteigus prekybos arba realizavimo vietą, pirmaisiais metais visų projekto grandinės dalyvių užaugintos ar pagamintos produkcijos realizuojamas kiekis turi būti ne mažesnis kaip 5 tūkst. kg, kuris vėliau turės būti didinamas. Įsteigus regioninio lygmens logistikos centrą – pirmuosius metus pagamintos produkcijos realizuojamas kiekis turės būti ne mažesnis kaip 15 tūkst. kg, kuris kasmet turės būti didinamas po 7,2 tūkst. kg.

Paraiškos – tik kartu su partneriais

Pagal priemonės veiklos sritį remiamas ūkio subjektų bendradarbiavimas, skatinant ir vykdant trumposios tiekimo grandinės veiklą, tad paramos paraišką pareiškėjas turi teikti kartu su partneriais.

Dėl paramos gali kreiptis ūkininkai ir privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu, ir (arba) rinkodara užsiimantys ūkininkai arba privatūs juridiniai asmenys. Taip pat privatūs juridiniai asmenys, kurie užsiima žemės ūkio ir maisto produktų prekyba. Šios pareiškėjų grupės gali būti pareiškėjais, partneriais ir tarpininkais.

Partneriais bei tarpininkais gali būti ir viešieji juridiniai asmenys, veikiantys pagal asociacijų įstatymą ir (arba) viešųjų įstaigų įstatymą, atitinkantys mikroįmonėms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms keliamus reikalavimus, nurodytus Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.