Uogavimas ir grybavimas Lietuvoje grimzta į užmarštį

„Kompiuteriniai žaidimai ir mobilieji telefonai paverčia vaikus tinginiais“, – teigė dvyniai Gediminas ir Jonas, pardavinėjantys mėlynes ir grybus prie miškus kertančio Šakių–Kauno plento. Seniau iš šių miškų laukti autobuso į namus išlįsdavo nemažai prisigrybavusių ir prisiuogavusių kauniečių. Dabar tokių tik vienas kitas. 

Kur kiti paaugliai?

Broliai dvyniai Gediminas ir Jonas – būsimi dešimtokai. Su tėvais gyvena miškų apsuptame Novaraisčio kaime, Lekėčių sen., Šakių r. Sezono metu šie miškai pilni grybų ir uogų.

Tąkart, kai kalbinome  dvynius, jie pardavinėjo pačių ir mamos rinktas miško gėrybes: mėlynes, voveraites ir baravykus. Kiekvienas buvo atsigabenęs po pilnus 10 l talpos kibirus mėlynių ir voveraičių, Jonas – dar ir kelias dešimtis baravykų. Netoliese visu tuo prekiavo dar du seniūnijos gyventojai, tik suaugę. Kur kiti vietiniai vaikai, paaugliai? Prieš 5–10 metų šioje paplentėje stovėjo ir sėdėjo gerokai daugiau paauglių, lūkuriuojančių, kol jų surinktus grybus, uogas nupirks iš stabtelėjusių automobilių išlipę žmonės.

Labai įdomu žaisti

„Šias laikais vaikai labai prilipę prie kompiuterių ir mobiliųjų telefonų. Jiems geriau žaisti kompiuterinius žaidimus, negu uogauti, grybauti, – atsakydamas į klausimą, mintijo Gediminas. – Ir aš daug laiko praleidžiu žaisdamas kompiuterinius žaidimus, todėl nukenčia mano mokslai. Juos žaisti labai įdomu, ypač kai šiuolaikiniai kompiuteriai daug geresni nei ankstesni. Jie pagauna daugiau žaidimų. Seniau aš ir brolis dažniau eidavome į lauką. Dabar nemažai laiko praleidžiame prie kompiuterio, bet užsidirbti pinigų grybaujant ir uogaujant yra labai gerai.“ Gediminas teigė taip užsidirbantis nuo 12 metų.

Išmokė mama

„Gražiai mėlyniauti išmokė motina. Ji patarė mėlynes rinkti lėtai ir švelniai, nes sutrintų niekas nenorės pirkti, – aiškino vaikinas ir rodė į parduodamas mėlynes, pabrėždamas, kad jos tamsios, taigi, nesutrintos. – Per dvi valandas rankomis prirenku 7 l mėlynių. Mama kibirą voveraičių pririnko per tris valandas. Jų kasdien atsiranda vis daugiau. Dažniausiai mėlyniauju nuo 12 val., nes 9–10 val. miške dar šlapia, todėl sunkiau rinkti uogas. Kad neįsisiurbtų erkės ir nekąstų uodai, uogauju apsirengęs storais ir kaklą dengiančiais drabužiais, apsimovęs ilgas kojines.“ Gediminas mėlynes ir voveraites pardavinėjo po 5 eurus už litrą. Jo brolis Jonas už voveraites prašė tiek pat, už mėlynes – 4 eurus už litrą, už puslitrį baravykų – 10 eurų.

Pardavinėti geriausia sekmadienį

„Gedas parduoda mano ir jo surinktas mėlynes, o aš – mamos. Ji leido jos surinktas uogas parduoti pigiau. Abu parduodame ir mamos surinktus grybus. Man grybauti nesunku, bet nepatinka vaikščioti po mišką ieškant grybų. Geriau mėlyniauti: tupi sau prie krūmo ir renki uogas“, – sakė Jonas.

Netoli dvynių mėlynes ir voveraites pardavinėjusi moteris tvirtino jų neatiduosianti pigiau nei po 7 eurus už litrą. „Ne, ne, pigiau neatiduosiu! Juk miške puola erkės, vapsvos, mašalai“, – kažin kodėl pykdama tvirtino ji ir pirkėjų laukė iki vėlaus vakaro, kai broliai seniai buvo viską pardavę. Pasak Jono ir Gedimino, geriausia pakelėje miško gėrybes pardavinėti sekmadienį, kai žmonės automobiliais grįžta į miestą iš kaimiškų vietovių, kur viešėjo. „Pirmadienį niekas nepirko“, – apgailestavo jie.

Kai reikia, išjungia

Ar broliai dvyniai nepavargsta uogaudami ir parduodami miško gėrybes, ar turi laiko ir jėgų mėgstamam užsiėmimui – kompiuteriniams žaidimams? „Nepavargstame. Pardavę uogas ir grybus padedame tėvams sodyboje pjauti žolę, tvarkyti namus, atlikti kitus buities darbus“, – teigė Gediminas.

Jonas prisipažino, kad tėvai nėra patenkinti  jo naktiniu sėdėjimu prie kompiuterio, liepia jį išjungti, tačiau pernelyg nepyksta. „Be to, jie žino, kad, kai reikia, galiu „nulipti“ nuo kompiuterio. Mano draugas negali. Tėvai man atlaidūs dėl ilgo sėdėjimo prie kompiuterio, nes nesu tinginys – padedu jiems, užsidirbu uogaudamas. Paskolinau tėčiui pinigų automobiliui pirkti, už skolą jis man nupirks naują kompiuterį.“

Tingi mokytis

Jonas įvardijo dvi pagrindines priežastis, dėl kurių, jo nuomone, šįmet matematikos egzamino neišlaikė net 35 proc. šalies abiturientų ir dėl ko visų Lekėčių mokyklos dešimtokų PUPP – pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo – matematikos rezultatai buvo labai prasti: „Tingi mokytis, be to, kai kurios užduotys buvo per daug sudėtingos.“

Tokias priežastis nurodė ir Gediminas. Kaip, jo nuomone, tėvai turėtų elgtis, nenorėdami, kad jų vaikai užsikrėstų kompiuterių ir mobiliųjų telefonų liga? „Reikėtų išjungti kompiuterį ir atimti telefoną, jei per ilgai jais naudojasi ir nesimoko, tinginiauja. Žinoma, iš penkiolikmečių ir vyresnių nepajėgs atimti, tai – jų pasirinkimas: ar mokytis, ar lindėti kompiuteryje, telefone“, – atsakė vaikinas.

Tėvai paaiškino

Gediminas už pinigus, gautus pardavus grybus ir uogas, ketina pirkti motociklą arba kompiuterį. Kodėl neprašo, kad tėvai nupirktų? Pasak jaunuolio, jo tėvai nėra tokie turtingi, kad pirktų tai, ko vaikai užsimano.

„Gerai vaikus priversti pačius užsidirbti. Jei tėvai lepins vaikus nuo mažens, pirkdami tai, ko jie užsimano, pavyzdžiui, mašinytes už 600 Eur ar brangius kompiuterius, planšetes, jie ir paaugę tingės uždirbti. Žinoma, kai tėvai neperka, ko vaikas užsimano, jis gali klykti, šokinėti. Į tai geriau nekreipti dėmesio ir palikti vaiką vieną. Kai nusiramins, paaiškinti, kad pinigų, kuriuos tėvai sunkiai uždirbo, reikia svarbesniems dalykams. Kai man ir broliui tėvai paaiškino, kad pinigų reikia sumokėti už elektrą ar automobiliui pirkti, kitiems šeimai būtiniems dalykams, atstojome nuo jų – neprašėme nupirkti geresnių kompiuterių ir kitko, kas nėra būtina. Man geriau pačiam pirkti už pinigus, kuriuos užsidirbau“, – tvirtino Gediminas.

Ir čia panaikino

Broliai 9 klasę baigė Lekėčių dešimtmetėje mokykloje. Ji nuo kitų mokslo metų bus devynmetė. 10 klasė šioje mokykloje panaikinta dėl tos pačios priežasties, dėl kurios masiškai uždaromos kaimiškų vietovių mokyklos – kaip neatitinkančios šalies švietimo ar kitų jos ateities strategų sugalvoto standarto. Pagal juos, 9–12 klasėse turi būti ne mažiau nei 12 mokinių, žemesnėse – ne mažiau nei 8 mokiniai; kadangi Lekėčių mokyklos 9 klasėje buvo tik 8 mokiniai, naujais mokslo metais 10 klasė negalima!

Gediminui ir Jonui, skirtingai nei kitiems buvusiems jų klasės draugams, negresia mokslų tęsti nuo namų labai nutolusioje mokykloje. Dvyniai su tėvais netrukus apsigyvens senelių sodyboje Kudirkos Naumiestyje, lankys tenykštę progimnaziją. Jos dar nepasiekė viską šalyje optimizuojančios – naikinančios – Vyriausybės ir vietinės valdžios ranka.

Sotina košė ir uogytės

„Mano amžiaus žmonės, kurie uogaudavo ir grybaudavo, traukiasi į amžinybę, o jaunesni nevalgo mėlynių, sako, jos dantis dažo“, – šypsojosi ties autobusų stotele iš to paties Lekėčių miško, prie kurio uogas ir grybus parduoda dvyniai, išlindusi kaunietė Anelė, paklausta, kodėl nematyti daugiau prisigrybavusių ir prisiuogavusių miestiečių.

„Seniau autobusas dūgzdavo nuo prisigrybavusių ir prisiuogavusių moterų kalbų. Šiandien prisirinkau 7 l mėlynių. Dalį jų pardavusi, žiemą turėsiu už ką nusipirkti pyragiuko. Jei neparduočiau, sumokėjusi mokesčius neturėčiau už ką jo nusipirkti. Kitas mėlynes sau pasiliksiu. Nė dienos negaliu be uogyčių. Labai išbrango duona, pienas ir jo produktai, todėl vietoje jų neretai perku kruopas. Išsiverdu košės, į ją įsidedu uogienės, kurios išsiviriau, ir pavalgau... Mažai judant, nereikia daug energijos. Pilvelyje nėra lango – nematyti, ką žmogus suvalgė... Visą gyvenimą dirbau, ir tokia maža pensija“, – be jokio pykčio balse ir veide sakė moteris.

Autorės nuotraukos

Susijusios temos - skaitykite: Šakių rajonas, Kaunas, mėlynės, grybų supirkimo kaina, voveraitės, dvyniai