Ar nesprogs riešutų auginimo burbulas?

Pastaraisiais metais mūsų šalyje auginamų riešutynų plotai išaugo daugiau kaip tris kartus. Jau žarstomas šiųmetis derlius. Vienuose ūkiuose jis įprastas, kituose – skurdokas. Nors lietuviški riešutai – ant bangos, neaišku, ar ateityje jiems pavyks užkariauti mūsų šalies rinką ir nukonkuruoti atvežtinius riešutus. 

Kas nauja – populiaru

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiemet riešutmedžiais (lazdynais, graikiniais riešutais ir kt.) buvo užsodinti 1 872,82 ha. Pernai jų buvo deklaruoti 1 555 ha. Prieš penkerius metus šių kultūrų plotai siekė tik 451 ha. Kasmet didėja ir priskinamų riešutų kiekis: 2017 m. buvo priraškytos 48 t, pernai – 202 t. Šiųmetis derlius dar nesuskaičiuotas. Prognozuojama, kad riešutynų plotai ateityje didės, nes tai – nereikli ir pelninga žemės ūkio kultūra.

Kai kurie ūkininkai svarstė, ar su riešutmedžiais neatsitiks taip, kaip su šilauogių, braškių ir juodųjų serbentų auginimu? Anot jų, visa, kas yra nauja – populiaru, tačiau bėgant laikui nerimą pradeda kelti galimybės realizuoti išaugintą produkciją. Mat Lietuvos ūkininkai geba priauginti riešutų, braškių, šilauogių, aviečių ir kitokių gėrybių, tik ne visuomet pagalvoja, kur jas dės. Galėtų, esą, pagelbėti kooperacija, tik ši mūsų šalyje – dar vos ne „akmens amžiaus“.

Tačiau kiek kitokios nuomonės apie kooperaciją Molėtų r. ūkininkas Giedrius Prakapavičius, kuris prieš kelerius metus ekologinį ožkų ir avių ūkį iškeitė į riešutyną. Anot ūkininko, kooperacija šalyje yra tas pat, kas Lietuva ir kolūkiai. Jis „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad avininkai buvo subūrę du kooperatyvus. Dabar likęs tik vienas, kuris veiklos pradžioje taip pat labai sunkiai judėjo į priekį. „Lietuvoje yra ir sėkmingų kooperacijos pavyzdžių, kuriuose didesnis kapitalas, stambesni ūkininkai. Juose daugiau galvotų žmonių, jų supratimas ir interesai kitokie. Viešėdamas Prancūzijoje mačiau kvapą gniaužiančių kooperatyvų. Teko lankytis sūrių gamybos kooperatyve, turinčiame gamyklą, parduotuves. Kooperatyvą vienija tūkstančiai narių, nes jų suvokimas yra visiškai kitoks. Kuo žmonės turtingesni, tuo geriau jie susitaria. Manau, Lietuva dar turi išsimiegoti porą šimtų metų. Juk neturtingi žmonės, subūrę kooperatyvą, negeba susitarti. Jie turi daugiau ambicijų negu siekio susitarti. Todėl sakoma, kad susėdę prie bendro stalo jie staltiesę traukia tai į vieną, tai į kitą pusę“, – tikino G. Prakapavičius ir pridūrė, kad kokybiškas ir skanus produktas visada atranda kelią pas pirkėją.

Kalbėdamas apie savo išaugintų riešutų derlių Giedrius atviravo, kad jis yra minimalus, nes medeliai dar jauni. Šie metai buvo drėgni ir šilti, todėl medeliai gerokai ūgtelėjo, užderėjo kokybiškų riešutų. „Kaip riešutus realizuosiu? Ką noriu, tą ir padarau“, – humoro nestokojo vyras.

Konkurencijos nebijo

Lazdynų riešutų derlių Kauno r. jau skina Rimas Norus. Jis ŪP sakė, kad daug riešutų jau nuskynė ir realizavo. Šįmet medžiai didesni, tad ir derlius gausesnis. Pernai iš hektaro pavyko priskinti per 2 t derliaus. Riešutų augintojas pasakojo, kad stambius, be luobelės riešutus pirkėjai noriai perka, tačiau produkcijos realizacija – kiekvieno augintojo sėkmės reikalas. Akivaizdu, kad klientai vertina Norų ūkyje išaugintą produkciją, nes didžioji jos dalis išgraibstoma tiesiai iš ūkio. Už kekėmis nuskintų lazdyno riešutų kilogramą šeimininkas prašo 5 Eur. Vėliau, kai riešutai bus išgliaudyti, jų kilogramas kainuos 6 Eur.

„Klientai, atvykę į ūkį, riešutų įsigyja pagal poreikį. Vieni nuperka 20 kg, kiti – 60 kg. Kartą per savaitę savo produkciją pardavinėju Kauno pilies turgelyje. Sandėliuoti riešutų ilgai netenka, juos išparduodu iki Naujųjų metų“, – sakė Rimas, kruopščiai prižiūrintis savo brandų riešutyną ir padedantis kitiems įveisti riešutmedžių plantacijas.

R. Norus nesuskaičiuoja, kiek sodų Lietuvoje yra užsodinti jo išaugintais sodinukais. „Jei jau būtų labai blogai, niekas, prabėgus keleriems metams, neatvažiuotų ir vėl nepirktų sodinukų. Tačiau ima ir sodina, plečia plotus. Kai kas ir parama pasinaudoja, riešutmedžių plantacijoms skiria hektarus, net dešimtis hektarų. Svarbiausia – tinkamai jais rūpintis: genėti, retinti, prižiūrėti, kad neužpultų ligos ir kenkėjai“, – sakė konkurencijos nebijantis riešutyno šeimininkas.

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Rimo NORAUS ir LAMMC ŽI nuotraukos