Šiaulių krašto ūkininkams rūpi jų ateitis

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos salėje pristatytas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginis planas (SP). Ūkininkai renginyje nebuvo tik pasyvūs klausytojai – pateikė daug pastabų ir klausimų, tik ne į visus išgirdo atsakymus, nes atsakyti nebuvo kam. Tad jie laukia,  kuomet į iškilusius neaiškumus atsakys Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistai.

Planas turės įtakos ne tik ūkininkams 

Pristatyti SP į Šiaulius atvyko Žemės ūkio rūmų Sertifikavimo skyriaus vedėjas Ramūnas Stonkus. Jis pažymėjo, kad šis dokumentas yra integruotas į visos Lietuvos virsmą. Todėl SP įgyvendinimas, pirmiausia per energetiką, neabejotinai turės įtakos ne tik ūkininkams, bet ir kitiems sektoriams, pvz., pramonei, verslui ir pan. Net bankai ūkininkus per naują sistemą turės vertinti, ar jie atitinka žaliosios ekonomikos reikalavimus. Visi pajus pokyčius.

Iš viso penkerių metų laikotarpiu Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai yra numatyta beveik 4 mlrd. Eur ES paramos ir apie 276,5 mln. Eur nacionalinio biudžeto lėšų. SP apima du pagrindinius bendrosios žemės ūkio politikos ramsčius – tiesioginę paramą, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas (ekoschemas), sektorines programas ir investicines, bendradarbiavimo, aplinkos apsaugos, klimato tikslų siekiančias ir kitas kaimo plėtros priemones.  Pirmajam ramsčiui skiriama 3,02 mlrd. Eur ES lėšų ir apie 2,8 mln. Eur nacionalinio finansavimo lėšų, antrajam – 977,5 mln. Eur ES lėšų ir 273,7 mln. Eur nacionalinio finansavimo lėšų.

Keičiasi jaunojo ūkininko sąvoka

Susitikime akcentuota, kad keičiasi jaunojo ūkininko sąvoka. Europos Komisija (EK) iš Lietuvos pareikalavo naujos jaunojo ūkininko kaip juridinio asmens sąvokos. Kai jaunasis ūkininkas yra juridinis asmuo, jo savininkas, vienasmenis valdymo organas, taip pat ir visi kolegialaus valdymo nariai, dalyviai turi būti ne vyresni kaip 40 metų.

Jaunasis ūkininkas turi būti valdos valdytojas – ūkio savininkas, t. y. fizinis asmuo, kurio vardu registruotas ūkininko ūkis ir (arba) žemės ūkio valda, kuris priima sprendimus dėl ūkio valdymo, vykdo ilgalaikę ūkio kontrolę, yra finansiškai atsakingas bei prisiima su ūkio veikla susijusias rizikas. Bus reikalaujama, kad jaunasis ūkininkas būtų pasirengęs ūkininkauti, turėtų tam įgūdžių, pvz., ūkininkauja ne vienerius metus, yra įgijęs žemės ūkio, veterinarijos srities išsilavinimą, yra išklausęs su žemės ūkio veikla susijusius mokymus, kursus.

GAAB privalomi visiems

Naujajame SP numatyta, kad geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartai bus privalomi visiems: ir smulkiesiems, ir stambiesiems, ir ekologiniams ūkiams, ir auginantiems sodus, daržoves, laikantiems šiltnamius ir pan. Už šių reikalavimų laikymąsi pinigai nebus mokami, tačiau bus galima dalyvauti kitose priemonėse per ekoschemas.

Susirinkime ūkininkai domėjosi, kaip bus išspręstas pievų atkūrimo klausimas. Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkė Audronė Asauskaitė-Kerienė klausė, kaip reikės elgtis ūkio perėmėjui, jei pievas išarė ankstesnis savininkas. Ar naujasis šeimininkas privalės pievas atkurti, net jei nežinojo apie tokį veiksmą?

Diskutuota dėl vandens pakrančių apsaugos juostų. Siauriausios vandens pakrančių apsaugos juostos su žoline danga privalo būti 3 metrų.

Nuostatą vykdyti bus privaloma nuo 2024 metų, kai įsigalios atitinkamas GAAB reikalavimas. Jei šiemet ūkininkas būtų pasėjęs žolę apsauginėse juostose, kitąmet jau galėtų pretenduoti į išmokas.

Nuo 2024 metų bus draudžiama sausinti šlapynių ir durpžemių plotus, juose įrengti naujas drenažų sistemas. Tiesa, galima senas sistemas remontuoti ir rekonstruoti, jei tai nepakenks durpžemių aplinkosauginei būklei.

Šurmulys salėje kilo po pranešėjo teiginių, kad erozijai jautriose teritorijose privaloma taikyti dirbimo skersai šlaito technologiją. Ūkininkai piktinosi, kas galėjo tokį, jų teigimu, nenormalų reikalavimą sumąstyti. Svarstė – tikriausiai tokie „specialistai“, kurie niekuomet šlaitų nėra arę...

Ūkininkams buvo ne visai suprantamas ir priimtinas reikalavimas kiekvienais metais gruodžio 1–kovo 15 dienomis mažesniame negu 50 ha deklaruotos žemės plote užtikrinti 50 proc. minimalią dangą, o deklaruojantiems daugiau negu 50 ha – 65 proc. dangos. Klausimų kėlė augalų kaitos pagrindinės sąlygos, pvz., kaip reikalavimas tame pačiame lauke neauginti to paties pasėlio ilgiau negu vienerius metus. Kukurūzus su tam tikromis sąlygomis ir išlygomis galima tame pačiame lauke auginti ilgiau nei trejus metus. Tačiau kiekvienais metais po derliaus nuėmimo iki kitų metų sėjos dirvą būtina padengti tarpiniais augalais (įsėliais, posėliais, žieminiais pasėliais) arba valdoje kasmet pakeisti bent 35 proc. ariamosios žemės plote auginamų augalų. Šis reikalavimas netaikomas ūkiams, deklaruojantiems iki 10 ha ariamosios žemės.

Supažindinti su ekoschemomis

Renginyje ūkininkai išsamiai supažindinti ir su ekoschemomis. Kompleksinės ekoschemos (veiklos ariamojoje žemėje) skirstomos į gamybines ir negamybines veiklas. Iš gamybinių veiklų pirmojo bloko (augalų kaita, tarpiniai pasėliai, sertifikuotos sėklos, neariamosios tausojamosios žemdirbystės technologijos) bus galima laisvanoriškai rinktis bent dvi veiklas, o ekologiniams ūkiams – ne daugiau dviejų veiklų, išskyrus sertifikuotos sėklos naudojimą.

Iš negamybinės veiklos (kraštovaizdžio elementų priežiūra, trumpaamžių medingųjų augalų juostos, daugiamečių žolių juostos ir kt.) bus galima rinktis vieną ar keletą veiklų, skirti joms ne mažiau kaip 5 proc. deklaruotos ariamosios žemės.

Kadangi buvo atsakyta ne į visus ūkininkų klausimus, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Žilinskas klausimus užrašė ir paprašys į juos atsakyti ŽŪM specialistų.

Susijusios temos – skaitykite: strateginis planas, GAAB, jaunasis ūkininkas, Šiauliai