Kartelių viešuosiuose pirkimuose dalyviai turės atlyginti padarytą žalą

Viešųjų pirkimų įstatymo pataisa numato, kad Konkurencijos tarybai informavus perkančiąją organizaciją apie įsiteisėjusį nutarimą, kuris nebuvo apskųstas teismui arba šiam patvirtinus institucijos išvadas, privaloma kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo arba imtis kitų žalos atlyginimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų priemonių.

Jeigu neįrodoma kitaip, laikoma, kad konkurenciją ribojančiais tiekėjų tarpusavio susitarimais viešajame pirkime padaroma žala prilygsta 10 proc. nuo sudarytoje pirkimo sutartyje nurodytų prekių, paslaugų, darbų, dėl kurių sudarytas toks susitarimas, vertės, o jeigu pirkimo sutartis nutraukiama, – nuo perkančiosios organizacijos atliktų mokėjimų už tas prekes, paslaugas, darbus vertės. Tokia žalos prezumpcija palengvins žalos įrodinėjimą.

Jeigu draudžiamo susitarimo dalyvis tiekėjas savanoriškai sumokės arba įsipareigos sumokėti kompensaciją už padarytą žalą, dėl jos išieškojimo perkančiajai organizacijai nereikės imtis papildomų veiksmų.

Konkurencijos taryba per metus vidutiniškai nustato 2 arba 3 draudžiamus konkurentų susitarimus, iš visų per pastaruosius 10 metų nustatytų konkurenciją ribojančių susitarimų maždaug pusė buvo karteliai viešuosiuose pirkimuose.

Konkurencijos taryba tikisi, kad Viešųjų pirkimų įstatyme atsiradusi nuostata, įpareigojanti reikalauti žalos atlyginimo iš konkurenciją ribojančių susitarimų dalyvių, užtikrins viešojo sektoriaus patirtos žalos atlyginimą ir kartu taps papildoma nuo pažeidimų atgrasančia priemone.

Konkurencijos įstatyme taip pat yra įtvirtintos taisyklės, pagal kurias nuo konkurencijos teisės pažeidimų nukentėję asmenys gali ginti savo teises pareikšdami ieškinius dėl žalos atlyginimo. Konkurencijos taryba yra parengusi atmintinę asmenims, patyrusiems žalą dėl konkurencijos teisės pažeidimų. Joje trumpai pristatoma tvarka, kaip nukentėję asmenys gali reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl įmonių sudaryto konkurenciją ribojančio susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.

Atmintinėje nurodoma, kad visiško žalos atlyginimo gali reikalauti bet kas, kam buvo padaryta žala dėl konkurencijos teisės pažeidimo – vartotojai, įmonės, valstybės institucijos, perkančiosios organizacijos.

Nukentėjusieji gali reikalauti pažeidėjų atlyginti tiesioginius nuostolius, atsiradusius, pavyzdžiui, dėl to, kad vartotojas sumokėjo didesnę kainą už prekę dėl konkurenciją ribojančio susitarimo. Be to, žalos atlyginimo siekiantys asmenys gali reikalauti kompensuoti dėl pažeidimo negautas pajamas ar sumokėti palūkanas.

Žalos atlyginimo galima reikalauti teikiant teismui individualų arba grupinį ieškinį, t. y. jungiantis su kitais žalą patyrusiais asmenimis.

Šaltinis: Konkurencijos taryba