Instaliacijos idėja gimė vasaros stovykloje
Vieno iš projekto autorių, VILNIUS TECH Grafinių sistemų katedros vedėjo prof. habil. dr. Romualdo Baušio, teigimu, idėja organizuoti vasaros mokyklą „Animacija X-Realybėje“ bakalauro studentams gimė 2020 m., tačiau dėl pandemijos įvestų ribojimų ją pavyko suorganizuoti tik po dvejų metų. Žmogus, kuris subūrė visą komandą, prisidėjusią prie instaliacijos įgyvendinimo, buvo Kelno medijų menų akademijos prof. Žilvinas Lilas.
Nusprendus sukurti instaliaciją, kuri atvaizduotų Vilniaus miesto istoriją ir sietųsi su 700-uoju gimtadieniu, prasidėjo paruošiamieji darbai. Laboratorijoje buvo pagamintas Vilniaus rotušės modelis. Vasaros mokykla vyko Kūrybiškumo ir inovacijų centre „Linkmenų fabrikas“.
Išgryninta instaliacijos idėja buvo aptarta su Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus šviesų festivalio organizatoriais. Universitete sukurtas specialus instaliacijos garso takelis.
Antrasis kūrybos etapas vyko rudenį. Jo metu prie instaliacijos dirbo Animacijos skaitmeninių technologijų magistrantūros studentai. Padedami dėstytojų iš Kelno jie sukūrė itin įdomias dirbtinio intelekto manipuliacijas.
Veikimas paremtas dirbtinio intelekto technologija
Pasak profesoriaus R. Baušio, dirbtinis intelektas yra įrankis – kaip dailininko rankose teptukas, vienokios ar kitokios spalvos dažai. Šis įrankis pats nieko nepadaro, pats savaime neveikia, jį valdo žmogus.
„Iš pradžių sistema apmokoma – pateikiami milijardai paveikslėlių, patalpintų internete, su tekstiniais aprašymais. Tuomet kūrėjai, kurdami kokį nors vaizdą, įveda į sistemą raktinius žodžius. Norėdami gauti galutinį rezultatą, jie išbando įvairias transformacijas, keičia žodžius, jų junginius. Iki tol, kol padaroma galutinė transformacija, trunkanti 20–30 s, atliekama maždaug 200–300 bandymų. Svarbu paminėti, kad šiems procesams įgyvendinti reikia ir itin galingų kompiuterių“, – sako profesorius.
R. Baušys taip pat atkreipia dėmesį, kad iš šalies gali atrodyti, jog dirbtinio intelekto technologijų taikymas gali atimti darbą iš žmonių, tačiau taip nėra. Tai – tik dar vienas įrankis kūrėjo rankose.
„Dirbtinis intelektas yra tik technologija, o kūrybinis procesas vis tiek lieka kūrėjo pusėje. Jis daro sprendimą ar jam tam tikra animacija, vaizdo transformacija patinka. Jeigu nepatinka, jis keičia raktinį žodį, kol gauna tenkinantį sprendimą“, – teigia profesorius.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto fotoinformacija