Vietiniams kiaušinių gamintojams reikia papildomos valstybės paramos ir prekybininkų lankstumo

Nepaisant to, kad Europos Sąjunga (ES) iki 2027 m. atidėjo perėjimą į „laisvai laikomų vištų kiaušinių“ erą, didieji prekybos tinklai per mažiau nei dvejus metus planuoja visiškai atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių.

Šiuo metu įmonės neturi tokių didelių laisvų lėšų, nes paskutiniai treji ar ketveri metai buvo kupini iššūkių – tiek COVID19 pandemija, kai dingo eksporto rinkos, be to, kilo problemos dėl žaliavų importo iš Kinijos. Ukrainoje prasidėjo karas, kuris savo ruožtu sukėlė energijos išteklių krizę Europoje ir Baltijos šalyse. Todėl kiaušinių gamintojai ieško paramos iš valstybės.

„Nuolat kalbamės su Vyriausybe. Turime naują Žemės ūkio strateginį planą 2023–2027 metams, kuriame numatyta tiesioginės išmokos (parama) kiaušinių gamintojams. Per artimiausius penkerius metus jame numatyta skatinti vištų dedeklių gerovę ir laikymą ant kraiko, tam skirti 12 milijonų eurų, o tai reiškia kiek daugiau nei du milijonus per metus, bet to nepakanka“, – sako G.Kauzonas.

Jis taip pat priduria, kad lankstesnio požiūrio gamintojai tikėtųsi ir iš Lietuvos prekybos tinklų. Šiuo metu prekybininkai reikalauja įmonių atsisakyti narvuose dedamų kiaušinių jau nuo 2025 metų, nepaisant to, kad ES šį žingsnį atidėjo iki 2027-ųjų.

„Sprendimas pereiti prie ant kraiko laikomų vištų kiaušinių buvo priimtas dar prieš pandemiją ir po jos kilusį karą Ukrainoje. Šiuo metu aplinkybės pasikeitė, todėl šį terminą būtina pratęsti. Žinoma, toks sprendimas pereiti prie ant kraiko ar laisvėje laikomų vištų kiaušinių yra etiškas ir politiškai korektiškas, bet kas už tai mokės?” – retoriškai klausia Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius.

Jeigu Lietuvos gamintojai nesugebės užtikrinti reikiamos produkcijos apimties, prekybos tinklai pirks pigią lenkišką ar trečiųjų šalių produkciją, o tai reiškia, kad vietinės kiaušinių gamybos įmonės negalės pakelti kainų, atspindėdamos ant kraiko laikomų vištų savikainos augimą, ir dėl to gali atsirasti kiaušinių trūkumas, kurį šiuo metu patiria Didžioji Britanija ir kitos šalys.

„Didelės įmonės gali sau leisti tam tikrą laiką dirbti nuostolingai, tačiau smulkiesiems gamintojams tai neįmanoma. Jie turi tik vieną išeitį – sustabdyti gamybą. Nuo to nukentės vietinis vartotojas, nes trūks kiaušinių. Todėl mums reikia kalbėtis ir su prekybos tinklais, ir su Vyriausybe, kad kartu susitartume dėl lankstesnių terminų ir ieškotume sprendimų“, – mano G.Kauzonas.

Vartotojai ieško pigesnių baltymų šaltinių

Vartotojų įpročių tyrimai rodo, kad Lietuvos vartotojams renkantis kiaušinių produkciją vis dar daugiausiai lemia kaina, nes pirkėjai dažniausiai renkasi pigiausią prekę. Kita vertus, ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai, kaip ir laisvai laikomų vištų kiaušiniai, užima tik kiek daugiau nei 10–15 % rinkos.

„Žodžiu, visi pasisakė už laimingesnes vištas, bet nenori mokėti nė cento daugiau, o tai labai didelė problema“, – sako LPA vadovas.

Lietuvos rinkoje pastebėta dar viena tendencija: judėjimas nuo brangesnių baltymų šaltinių, tokių kaip jautiena, prie pigesnių – paukštienos ir kiaušinių. Taip yra dėl didėjančios infliacijos ir sumažėjusios perkamosios galios.

„Tuo pačiu reikia pabrėžti, kad paukštiena ir kiaušiniai yra kokybiškų baltymų šaltinis, be to, šis žemės ūkio sektorius palieka daug mažesnį CO2 pėdsaką nei galvijininkystė ar kiaulininkystė. Svarbu, kad siekdami pakeisti įvairius maisto produktus, žmonės pagalvotų apie maistinę vertę ir nekenktų savo sveikatai. Tai vienas iš mūsų projekto „Kiaušinis – tai jėga“ tikslų – padėti suprasti skirtingus baltymus, kiaušinių maistinę vertę, taip pat efektyviau planuoti savo mitybą“, – pridūrė G.Kauzonas.

Paukščių gripo ir energijos krizės iššūkiai

Didelis iššūkis Lietuvos kiaušinių gamintojams – paukščių gripas, kuris nebėra sezoninis reiškinys. Žiemos tapo šiltesnės, o paukščių migracija prasideda daug anksčiau.

Gytis Kauzonas sako, kad, net ir laikantis visų saugos taisyklių, nė vienas gamintojas nėra apsaugotas nuo paukščių gripo protrūkio. O jeigu ši liga, dėl kurios 37 Europos šalyse praėjusiais metais papjauta apie 50 mln. paukščių, bus aptikta bent 500 metrų spinduliu nuo įmonės, tai nutrauks bet kokį eksportą iš šios teritorijos.

Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, vis dar išlieka paukščių gripo nepaliesta teritorija, todėl vietos įmonės turi galimybę parduoti kiaušinius ten, kur ši liga siautėja ir pastebimas kiaušinių deficitas – Didžiojoje Britanijoje, JAV ir kitur.

Tuo pačiu metu diskutuojama apie skiepų būtinybę, tačiau asociacijos vadovas teigia, kad trūksta patikimų įrodymų, jog tai tikrai efektyviai apsaugos paukščius nuo gripo.

Energetinės krizės sąlygomis gamintojai yra priversti optimizuoti gamybos išlaidas. Pavyzdžiui, paukščių lesale mažinti grūdus, kurių kaina per pastaruosius metus smarkiai išaugo, juos pakeičiant kukurūzais ar soja. Kai kurie gamintojai nuo gamtinių dujų pereina prie suskystintųjų dujų, o tai neabejotinai reikalauja didelių investicijų. Kai kur pereinama ir prie saulės baterijų.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas taip pat pasakoja, kad neseniai lankėsi pas gamintoją netoli Latvijos pasienio. 60-metis vyras, niekada anksčiau nenaudojęs technologijų, dabar kompiuterine programa seka elektros energijos kainas ir kada galima, jungia įrangą, kai kaina sumažėja.

Ieško naujų eksporto rinkų

Asociacijos vadovo teigimu, Lietuvos kiaušinių eksportas siekia apie 30–40 %. Vietinių įmonių produkcijos galima įsigyti ir, pavyzdžiui, Saudo Arabijoje bei kitose Artimųjų Rytų šalyse. Artimiausiu metu taip pat planuojama pradėti eksportą į Japoniją.

Nuo praėjusių metų rudens vietos verslininkai gavo leidimą eksportuoti savo produkciją į JAV, kur pastebimas kiaušinių produkcijos deficitas. Pabrėžtina, kad Lietuva yra tik antra Europos Sąjungos šalis po Nyderlandų, turinti tokį leidimą.

Savo ruožtu vidaus rinkoje kiaušinių gamintojams sunku konkuruoti su trečiųjų šalių produkcija, kuri yra gerokai pigesnė. Tai aiškinama tuo, kad trečiosiose šalyse nėra tokių griežtų reglamentų dėl paukščių lesalo kokybės, antibiotikų naudojimo, vakcinacijos ir gyvūnų gerovės.

„Kiaušinių ir paukštienos importas į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių pernai išaugo tris kartus. Šiuo metu ES leidžia importuoti tokią produkciją, nors ji gaminama nesilaikant tokių griežtų taisyklių, kaip vietinėse įmonėse. Jos priverstos nutraukti veiklą, nes nesugeba pasiūlyti tokios pigios produkcijos kaip gamintojai iš trečiųjų šalių“, – susirūpinimą reiškia LPA vadovas.

Lietuvos paukštininkystės pramonė kasmet pagamina 100 000 tonų paukštienos ir 880 000 kiaušinių. Šios pramonės šakos įmonėse, kurių apyvarta siekia 230 milijonų eurų per metus, dirba 3000 darbuotojų. Kasmet sumokama 20 milijonų eurų mokesčių.

Partnerio turinys