Juslinis internetas – kada jausime kvapą, skonį ir erdvę?

„Vartotojai nėra rinkos analitikai ar inovacijų ekspertai, kad galėtų nuspėti artimiausių metų technologijų vystymosi kryptį, tačiau jų norai ir pageidavimai greičiausiai neliks nepastebėti ir vienaip ar kitaip paveiks technologijų raidą. Dabartiniame internete visuomenė pasigenda įtraukumo ir stipresnių pojūčių, kadangi dauguma jo suteikiamų patirčių apsiriboja garsu ir vaizdu. Šios problemos sprendimas – utopiškai skambantys smegenų implantai, skonio ekranas, skaitmeniniai kvapai ir tikrovišką erdvės pojūtį kuriantis garsas“, – galimus netolimos ateities sprendimus vardija „Telia“ IoT padalinio vadovas Remigijus Brasius.

Smegenys – valdymo instrumentas

Rinkdami ilgą tekstą klaviatūra arba nuobodžiai slinkdami jau ketvirtą „Google“ paieškos puslapį greičiausiai ne kartą esame pagalvoję apie stebuklingą kompiuterį, kuris galėtų skaityti mintis ir įvairioms užduotims atlikti nereikalautų jokių aktyvių mūsų veiksmų. „Ericsson“ apklausų duomenis, panašių sprendimų pasirodymo rinkoje vartotojai laukia jau pakankamai greitai. 6 iš 10 apklaustųjų tikisi, kad 2030 m. papildytos realybės akiniai galės tiesiai prieš jų akis atvaizduoti žemėlapį, o maršrutai bus pateikiami vos pagalvojus apie tam tikrą kelionės tikslą.

„Prieš gerą dešimtmetį elektronikos valdymas mintimis skambėjo kaip siužetas iš fantastikos romano. Tačiau praėjusią savaitę į viešumą nutekėję duomenys rodo, jog Elono Musko 2016 m. įkurta „Neuralink“ kompanija iš JAV institucijų jau bandė gauti leidimą atlikti smegenų implanto bandymus su žmonėmis. JAV Maisto ir vaistų administracija kol kas tokį prašymą atmetė dėl galimo pavojaus sveikatai, bet šis faktas liudija, kad pažangiausiose pasaulio laboratorijose jau kuriami smegenų sujungimo su išmaniaisiais įrenginiais sprendimai“, – pasakoja R. Brasius.

„Neuralink“ savo interneto puslapyje žada leisianti elektronikos prietaisus valdyti be pelės ar klaviatūros, o tiesiog mintimis, prieš tai tam tikrais mąstymo pratimais apmokius sumanius algoritmus.

Kita vertus, specialistas abejoja, kad panašūs įrenginiai rinkoje galėtų pasirodyti per artimiausią dešimtmetį. Pagal dabartinį planą, norint pasinaudoti „Neuralink“ prietaiso galimybėmis, prireiktų sudėtingos jo implantavimo operacijos, kurios metu iš jo išeinantys mikrono storio siūlai būtų įvedami į tam tikras smegenų dalis. Nors bendrovė siekia komplikacijų tikimybę sumažinti iki nulio procedūros atlikimą patikėdami robotui, kol kas vis dar neišspręstas implante esančios ličio baterijos klausimas. Pastaroji reikalauja reguliaraus įkrovimo belaidžiu būdu ir specialistus gąsdina polinkiu sprogti.

Skaitmeniniai kvapai ir elektroninės degustacijos

Vaizdiniai duomenys šiandien sudaro didžiąją interneto srauto dalį, bet vartotojai norėtų, jog į internetą persikeltų skaitmenizacijos dar nepaliesti skonio ir uoslės jutimai. 4 iš 10 žmonių tikisi, kad 2030 m. apsipirkinėdami internete ir žiūrėdami maisto gaminimo laidas galės nuotoliniu būdu paragauti įvairių skanėstų, 56 proc. vartotojų mano tuo metu jau galėsiantys pajusti rodomų filmų kvapus.

„Vizija perteikti filmų kvapus buvo bandyta įgyvendinti dar 1960 m., kai „Smell-O-Vision“ sistema kino teatro salėje paleisdavo tam tikrą aromatą pagal tuo metu skambantį kino filmo takelį. Panašius sprendimus tuo metu išbandė net keletas JAV kompanijų, bet tuometinės technologijos neleisdavo kvapų paleisti preciziškai reikiamu laiku ir kinomanų pernelyg nesužavėjo. Šiais laikais tą mūsų namuose galėtų atlikti išmanus įrenginys, kuris paskleistų kiekvienam filmui atskirai įsigyjamą kvapų rinkinį arba netgi galėtų įvairius kvapus susintetinti iš tam tikrų bazinių komponentų“, – svarsto „Telia“ atstovas.

Panašios idėjos prototipą, tik su skonio pojūčiu, dar 2021 m. pademonstravo vienas japonų profesorius. „Taste the TV“ pavadintas prietaisas naudoja dešimties skonių kanistrų karuselę, kurių tam tikra kombinacija užpurškiama ant higieniškos televizorių dengiančios plėvelės. Taip siekiama leisti žmonėms nuotoliniu būdu paragauti pačių įvairiausių ekrane rodomų patiekalų, ką galima panaudoti virtualiems geriausių restoranų turams ir kitoms dar negirdėtoms virtualioms pramogoms.

Į kitą erdvę nukeliantis garsas

Ne mažiau už skaitmeninius kvapus bei skonį žmonės pageidauja ir labiau įtraukiančių garso patirčių. „Ericsson“ skaičiavimais, 60 proc. vartotojų per ateinantį dešimtmetį žaidimuose ir filmuose tikisi pradėti girdėti jiems iš nugaros ateinančių herojų žingsnius ir kvėpavimą bei gebėti iš klausos nustatyti jų padėtį erdvėje lygiai taip, kaip ir realiame pasaulyje.

„Juslinio interneto kontekste šis visuomenės lūkestis yra bene realiausiai įgyvendinamas. Trečios kartos „AirPods“, „Samsung Galaxy Buds 2 Pro“ ir dauguma kitų pastaraisiais metais išleistų populiarių ausinių jau palaiko vienokią ar kitokią tikroviško erdvinio garso technologiją. „Apple“ produktas netgi gali sekti galvos judesius ir pagal tai „pakreipti“ garsą, kad jaustumėtės lyg vaikščiodami knibždančio miško viduryje ar atsidūrę šėlstančioje sausakimšo muzikos festivalio minioje“, – detalizuoja „Telia“ atstovas.

Tiesa, erdvinio garso patirčiai reikalingos ne tik modernios ausinės, bet ir jų galimybes išnaudoti galintis turinys. Laimė, jį šiandien siūlo praktiškai visos pagrindinės vaizdo turinio platformos, įskaitant „HBO Max“, „Disney+“ ir „Netflix“, siūlantis daugiau, nei 700 tai palaikančių kūrinių, įskaitant garsųjį serialą „Keisti dalykai“ (angl. Stranger Things).

Pasak R. Brasiaus, garso potyrius galima išmėginti jau šiandien. „iPhone“ naudojantiems trečiosios kartos „AirPods“, „AirPods Pro“ ar „AirPods Max“ ausinių savininkams reikėtų atverti telefono įrankių juostą (ang. Control Center), palaikyti nuspaudus ant garso stulpelio ir dešiniajame apatiniame kampe spustelėti ant „Spatial Audio“ mygtuko. Tuo metu „Galaxy Buds 2 Pro“ turintiems „Samsung“ telefonų savininkams reikėtų apsilankyti „Galaxy Wearable“ programėlėje ir įjungti „360 Audio“.

Partnerio turinys