Ashburn +17,4 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 6 Spa 2024
Ashburn +17,4 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 6 Spa 2024

Parama nykstančioms rūšims ir buveinėms saugoti

2023/05/06


Nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Labiausiai nykstančių rūšių buveinių ir EB svarbos natūralių buveinių išsaugojimas“. Tai jau antrasis šiais metais paraiškų teikimo etapas, kuriam skirta 2 488 922 Eur paramos suma.

Sukurti palankias sąlygas buveinėms

Paramos tikslas – atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu susijusias ekosistemas, sudarant palankias sąlygas nustatytoms ir patvirtintoms Europos Bendrijos (EB) svarbos rūšių buveinėms: meldinės nendrinukės, balinio vėžlio, kraujalakinio melsvio, niūriaspalvio auksavabalio, šiaurinio auksinuko, auksuotosios šaškytės, plikažiedžio linlapio, stulgio, paprastojo griciuko, raudonkojo tuliko, didžiosios kuolingos, išlikti natūraliose ir pusiau natūraliose pievose bei ekstensyviai naudojamose šlapynėse.

Finansavimas paramos lėšomis taip pat gali būti skirtas, siekiant išsaugoti šiuos gyvybiškai svarbius buveinių tipus: miškapieves, kadagynus, medžiais apaugusias ganyklas, nesusivėrusias žemynines smiltpieves, karbonatines smėlynų pievas, stepines pievas, rūšių turtingus briedgaurynus, melvenynus.

Kas gali teikti paraiškas

Paraiškas kviečiami teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir teisėtais pagrindais valdantys numatomus tvarkyti žemės plotus. Užsiimti žemės ūkio veikla nereikalaujama iš VĮ Valstybinių miškų urėdijos ir saugomų teritorijų direkcijų. Parama teikiama pareiškėjo vykdomai veiklai, patenkančiai į teritorijas, atvaizduotas VĮ Žemės ūkio duomenų centro viešai prieinamoje paskyroje https://zuikvc.maps.arcgis.com/home/index.html pagal Aplinkos ministerijos pateiktus duomenis.

Remiama veikla ir įsipareigojimai

Pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Labiausiai nykstančių rūšių buveinių ir EB svarbos natūralių buveinių išsaugojimas“ remiamas natūralių ir pusiau natūralių pievų bei ekstensyviai naudojamų šlapynių tvarkymas – krūmų pašalinimas ir sutvarkymas, šienavimas ir nupjautos žolės, nendrių sutvarkymas, nukirstų krūmų ir nupjautos žolės, nendrių išvežimas, ganyklų tvorų atkūrimas / įrengimas plotuose, kuriuose iki šiol nebuvo ganyklų tvorų arba ganyklų tvoros yra sunykusios, naujų seklių kūdrų vėžlių buveinėse pievose ir ganyklose iki 0,1 ha ploto įrengimas.

Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, įsipareigoja sutvarkyti ne mažesnį kaip 0,5 hektaro natūralių ir pusiau natūralių pievų ir (arba) ekstensyviai naudojamų šlapynių plotą, įvykdyti visus sąmatoje numatytus darbus. Tvarkymą būtina pradėti einamaisiais metais nuo Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) sprendimo finansuoti projekte išvardytus darbus ir užbaigti ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 1 d.

Tuose pačiuose plotuose privaloma 3 metus vykdyti tęstines natūralių ir pusiau natūralių pievų ir (arba) ekstensyviai naudojamų šlapynių tvarkymo veiklas pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ arba ją atitinkančią ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklą „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“  Strateginio plano 2023–2027 m. programiniu laikotarpiu.

Paramos dydis ir atranka

Vienam pareiškėjui vykdyti nurodytas veiklas gali būti skirta iki 85 000 Eur. Į šią sumą neįskaičiuojamas pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokestis. Jei pareiškėjo pateiktoje paraiškoje prašoma paramos suma pagal remiamą veiklą neviršija didžiausios paramos sumos, jis per paraiškų priėmimo laikotarpį paraišką gali teikti dar kartą. Patirtos tinkamos išlaidos kompensuojamos 100 proc.

Paraiškos bus vertinamos pagal atitiktį atrankos kriterijams – deklaruoto ploto, kurį įsipareigoja sutvarkyti, ar jis ribojasi su plotais, kuriuose vykdomi įsipareigojimai pagal priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas „Specifinių pievų tvarkymas“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ ir „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“. Taip pat vertinant paraiškas bus atsižvelgiama ir į tai, ar pareiškėjas dalyvavo ar dalyvauja įgyvendinant kitas paramos už plotus agroaplinkosaugos priemones. Bus vertinamos paraiškos, surinkusios ne mažiau kaip 40 privalomų balų. Šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos bus atmestos.

Paramos paraiškos ir kartu pateikiami priedai pagal KPP veiklą „Labiausiai nykstančių rūšių buveinių ir EB svarbos natūralių buveinių išsaugojimas“ NMA galės būti teikiami tik elektroniniu būdu: pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt arba naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“).

Didžiausia nauda – gamtai

Žuvinto biosferos rezervatas yra unikali saugoma teritorija, o Žuvinto biosferos rezervato direkcija, kuri po saugomų teritorijų reorganizacijos tapo Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos dalimi – vienas iš unikalesnių KPP programos dalyvių ir yra atsakinga už gamtinių rezervatų bei kitų ekologiniu požiūriu ypač vertingų valstybinės žemės sklypų priežiūrą ir tvarkymą. 2016–2019 metais Žuvinto biosferos rezervatas pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklai „Labiausiai nykstančių rūšių buveinių ir EB svarbos natūralių buveinių išsaugojimas“ sulaukė 85 tūkst. Eur paramos.

Pasak direkcijos ekologo Arūno Pranaičio, Žuvinto bio-sferos rezervate, pasinaudojus gauta parama, buvo rūpinamasi ne tik meldinių nendrinukių, bet ir kitų rūšių paukščių išsaugojimu žemės ūkio paskirties šlapynėse ar natūraliose pievose. „Jei sklypai neapaugę mišku, o biosferos rezervato planavimo dokumentai numato juose išsaugoti pievas ar pelkes jas šienaujant ar kertant krūmus, mes, kaip ir ūkininkai, turėjome galimybę pretenduoti į KPP paramą. Norėjome atkurti krūmais ir savaiminiu mišku beapaugančias pelkes, kitas gamtos vertybes“, – aiškino A. Pranaitis.

Pagal KPP programos priemonę už gautas paramos lėšas buvo tvarkomi sklypai žemapelkėse. Šiose teritorijose, kai kur itin tankiai apaugusiose krūmynais, buvo šienaujama, kertami krūmai, šalinami nereikalingi, savaime išaugę medeliai. Daugiausia rūpesčių, anot ekologo, kėlė ne tiek pats medelių kirtimas, kiek krūmų atžalų naikinimas.

„Vykdydami projekto įsipareigojimus, papildomai frezavome kelmus, dirbome su specialia šlapynių sąlygoms pritaikyta ir sukomplektuota technika. Didžiausias paramos lėšų sąnaudas sudarė išlaidos degalams bei užmokestis darbuotojams už atliktus darbus. Vertindami paramos naudą, pirmiausia akcentuojame naudą gamtai. Plotai, kuriuos tvarkėme, dabar atrodo taip, kaip buvę prieš keletą dešimčių metų – atviros šienaujamos pelkės su gerokai gausesne ornitofauna“, – tikino ekologas.

Dar didesnės galimybės

Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija ateityje taip pat planuoja teikti paraiškas kitoms saugomoms teritorijoms tvarkyti, nes gamtinių vertybių apsauga, anot ekologo A. Pranaičio, yra viena pagrindinių misijų.

„Mums labai svarbi ir bendraminčių paieška. Ūkininkai, kurių turimose žemėse yra pelkučių, užpelkėjusių vandens telkinių pakrančių, natūralių, bet nenaudojamų pievų, gali labai svariai paremti gamtosaugos veiklas. Manyčiau, kad dalyvaudami KPP bei Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (Strateginis planas) projektuose, skatinančiuose ekologinių objektų saugojimą ir plėtrą, jie turėtų ne tik naudą, bet ir atliktų svarbią aplinkosauginę misiją“, – aiškino Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas A. Pranaitis.

Strateginiame plane yra numatyta keletas intervencinių priemonių, kuriomis remiama veikla, susijusi su biologinės įvairovės geros apsaugos būklės užtikrinimu, nustatant ir pritaikant ūkinės veiklos galimybes ir ūkininkavimo būdą taip, kad jis nekeltų pavojaus atskirų laukinių paukščių rūšių paplitimo arealams. Tai ir „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“, pagal kurią parama skiriama kasmet už pievų plotą, esantį už „Natura 2000“ teritorijos ribų, siekiant paramos gavėjams kompensuoti dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas. Kompensacinės išmokos dydis – 74 Eur už vieną hektarą pievų.

Strateginiame plane taip pat yra numatyta intervencinės priemonės „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“, „Parama „Natura 2000“ miškuose“, ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklos „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“ ir „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“.

 

Išsamesnė informacija –

www.nma.lt

 

 

 

Redakcijos nuotrauka

Nr. 299/7

Dalintis